- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- e2-441-1032/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05992-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- A. L.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. J., D. L., daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rumpiškija“ atstovui pirmininkui V. G.,
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl leidimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą bendrojo naudojimo patalpose, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. G., L. V., E. V., G. Š., I. Š., U. J., R. B., R. J., R. V., A. R., N. B., V. V., T. Š., K. Š., D. L., K. P., V. P., J. V., M. S., S. S., L. M., H. N., R. N., daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Rumpiškija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas leisti ieškovui įrengti kupolinę IP vaizdo kamerą, Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE (toliau – ir kamera), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laiptinėje pagal ieškovo pateiktą schemą be atsakovo A. L. (A. L.) sutikimo. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovas pagal išduotą verslo liudijimą jam priklausantį butą nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikės nuomos pagrindais. Siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, kaimynų ramybę ir nuomos sutarties sąlygų laikymąsi, pagal kurias draudžiama rengti vakarėlius bute, ieškovas nori ties savo butu įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Tokia praktika pasiteisino kituose ieškovo valdomuose ir nuomojamuose nekilnojamojo turto objektuose. Dėl buto išplanavimo nėra techninių galimybių įrengti vaizdo stebėjimo kameros pačiame bute taip, kad nebūtų pažeistas nuomininkų privatumas (vaizdo stebėjimo kamera fiksuotų vaizdą gyvenamajame kambaryje). Įrengus vaizdo stebėjimo kamerą bendrojo naudojimo laiptinėje kartu būtų filmuojamas praėjimas link kitų dviejų butų – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patys butai, jų durys, filmuojamos nebūtų. Kamera vaizdą fiksuotų ne visą laiką, o tik tada, kai asmuo prisiartins prie jo durų arčiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandys jas atidaryti, ar atidarys. Ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkus dėl jų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras gavimo. (duomenys neskelbtini), Klaipėda buto savininkas sutikimą įrengti vaizdo stebėjimo kamerą davė, o (duomenys neskelbtini) buto savininkas, t. y. atsakovas, į ieškovo prašymą neatsakė. Atsakovo mama nurodė, kad jos sūnus nesutinka dėl kameros statymo, sūnaus telefono numerio nenurodė. Ieškovo žiniomis atsakovas didžiąją laiko dalį būna užsienyje. Viešojo registro duomenimis naudojimosi butu teisė (nuoma, panauda ar kita) registruota nėra, todėl tikėtina, kad kameros įrengimas nepažeis atsakovo interesų.
Paaiškino, jog prašomos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoti vaizdo duomenys skaitmeniniu būdu būtų įrašomi į šių įrenginių vidinius kietuosius diskus ir kaupiami bei saugomi 7-14 kalendorinių dienų bei ištrinami automatiškai užsipildžius įrangos kietajam diskui ir pradėjus įrašinėti ant viršaus. Papildomai išsaugomi būtų tik tie duomenys ir tokia apimtimi, kurie reikalingi kilus ginčui dėl trumpalaikės nuomos sutarties sąlygų vykdymui. Minėta, vaizdas būtų fiksuojamas ne nuolat, o tik tada, kai asmuo prisiartins prie jo durų arčiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandys jas atidaryti, ar atidarys. Taigi, kaimyninių buto savininkų privatumo pažeidimo galimybė yra visiškai minimali ir įmanoma tik tuo atveju, jei vienu metu kažkas stovėtų, atidarinėtų ar būtų atidaręs ieškovo buto duris ir kaimynas eitų pro šalį. Įrašo duomenys būtų saugomi tik tol, kol vyksta ginčas. Vaizdo duomenys tretiesiems asmenims nebūtų teikiami, išskyrus duomenų teikimą duomenų valdytojo atstovui teisiniame ginče bei ginčą sprendžiančią instituciją ar teismą, taip pat, kai duomenis teisėtu pagrindu pareikalautų pateikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas. Ieškovas užtikrino, kad nepažeis jokių asmenų teisių į privatumą bei duomenų nenaudos jokiais neteisėtais tikslais.
Ieškovo manymu, jo siekiamas tikslas užtikrinti viešąją tvarką nuomojant butą, apsaugoti savo turtą ir bendraturčių teises, (draudžiant rengti vakarėlius ir triukšmauti bute), yra lygiavertis atsakovo galimam siekiui įgyvendinti savo teisę į privatų gyvenimą. Be to, vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, filmuojamas tik praėjimas pro ieškovui priklausantį butą, nefilmuojant nei 6, nei 7 buto durų (t.y. vaizdo stebėjimo kamera neaprėpia jokių privačių patalpų, net neįmanoma nustatyti, į kurį iš kaimyninių butų įėjo asmuo), vaizdas būtų stebimas ne nuolat, o tik asmeniui prisiartinus prie ieškovo buto durų arčiau nei 15 centimetrų atstumu arba bandant jas atidaryti, ar atidarius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo teismo leidimo įrengti nurodytą vaizdo stebėjimo kamerą pagal pateiktą schemą be atsakovo sutikimo. Ieškovas yra parengęs bei patvirtinęs vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų gyvenamųjų patalpų taisykles, apie stebimą vaizdą informuotų praeivius įspėjamaisiais ženklais.
Pažymi, kad ieškovo manymu, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas teisės aktais nėra draudžiamas. Vaizdo stebėjimo kameros tiesiog turi būti įrengiamos ir naudojamos laikantis teisės aktų reikalavimų, nors reikalavimo tam visais atvejais gauti išankstinį kaimyno sutikimą teisės aktai nenustato, tačiau ieškovas turi įsitikinti, kad nebus pažeista kitų asmenų teisė į privataus gyvenimo apsaugą. Be to, pats atsakovas bute negyvena, nėra registruota kitų asmenų teisė gyventi bute. Ieškovas išnaudojo visas galimybes gauti atsakovo sutikimą, tačiau jis atsisako bendrauti ir motyvų nenurodo, todėl ieškovas prašo teismo leidimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą be atsakovo sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino savo reikalavimą nurodydamas konkretų prašomos leisti įrengti vaizdo filmavimo kameros modelį, todėl ieškovas patirs didesnes išlaidas nei tikėjosi. Mano, tenkinus ieškovo patikslintą reikalavimą atsakovo teisė į privatų gyvenimą nebus pažeista, ieškovas užtikrins, kad kamera būtų įrengta laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų. Paaiškino, kad ieškovui įrengus vaizdo filmavimo kamerą nuomojamame bute, galimai nukentėtų buto nuomos verslas, nes klientai nebūtų suinteresuoti nuomotis apartamentus, kurių viduje yra filmuojama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nurodomas stebėjimo tikslas (viešoji tvarka) yra deklaratyvus, o šio saugomo teisinio gėrio apsauga deleguota valstybės institucijoms. Ieškiniu yra siekiama labiau saugoti būsimų nuomininkų teisę į privatumą nei šalia esančių kaimynų, be to, nėra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo, kuomet bus galimybė vaizdą stebėti gyvai. Mano, jog ieškovo nurodomas vaizdo kameros įrengimo tikslas – užtikrinti viešąją tvarką, yra neproporcinga priemonė siekiui riboti atsakovo teisę į privatų gyvenimą.
Pažymėjo, kad vaizdo stebėjimo kameros objektyvas yra 2,8 mm fiksuoto židinio objektyvas. „2,8 mm“ duomuo sąlygoja, kad šis vaizdo kameros objektyvas yra plataus kampo objektyvas, kas suteikia galimybę vaizdą fiksuoti plačiu matymo kampu. Šią techninę galimybę patvirtina ir ieškovo į bylą pateikta kameros charakteristika – matymo laukas horizontaliai sudaro 113 laipsnių, o vertikaliai sudaro 60 laipsnių. Vaizdo stebėjimo kameros tipas yra IP tipo kamera, kas reiškia kad šio tipo kameros yra besąlygiškai susietos su internetiniu tinklu. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina atsakovo abejones, kad ieškovas negalės visiškai įgyvendinti duomenų apsaugos kriterijų bei užtikrinti duomenų saugumo. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kokios saugumo priemonės bus naudojamos internetinio tinklo apsaugai. Atsakovo vertinimu, ieškovas vaizdo kamerą nori įsirengti tik tenkinant savo interesus, visiškai negalvodamas apie kitų asmenų duomenų saugumą. Taip pat teigia, jog ieškovo į bylą pateiktas konsultanto atsakymas yra bendro pobūdžio, neanalizuojant vaizdo kameros įrengimo pagal konkrečią ieškovo pateikiamą schemą. Net neabejotina, kad konsultantui buvo nežinoma, kad planuojama kamera fiksuos vaizdus esančius priekyje, tarp dviejų sienų, kurių atstumas viso labo 1,10 – 1,20 metro, todėl bet kas praėjęs pro šią zoną automatiškai bus fiksuojami, nes pateikiamos vaizdo kameros galimybės leidžia ne tik automatiškai pradėti fiksuoti vaizdą iki judėjimo, bet dar ir atpažinti veidus, atlikti praeinančių asmenų skaičiavimą ir t.t. Atsakovui kyla klausimas, kaip ir kas galės užtikrinti ne tik duomenų saugumą, bet ir patikrinti ateityje, ar šių reikalavimų laikosi ieškovas? Mano, jog ieškovas turi galimybę įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą, pagal atsakovo nurodytą schemą (buto viduje). Tokiu būdu būtų pasiektas ieškovo siekiamas tikslas – kontroliuoti įeinančius/išeinančius į jo nuomojamą butą asmenis, jų skaičių, nepažeidžiant atsakovo teisės į privatų gyvenimą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo S. J. pateikė byloje atsiliepimą, įvardintą „atsiliepimas apie I. R.“. Susipažinus su pateiktu procesiniu dokumentu nustatyta, kad jame trečiasis asmuo savo bei sutuoktinio vardu išdėstė poziciją apie ieškovą ir jo vykdomą patalpų nuomos veiklą, tačiau savo nuomonės dėl ieškovo reikalavimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose nenurodė (2021 m. sausio 13 d. į elektroninę bylą (toliau – el. b.) pateiktas dok. Nr. DOK-1860).
Trečiasis asmuo DNSB „Rumpiškija“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog palaiko atsakovo poziciją ir prašo teismo ieškinį atmesi, savarankiškų reikalavimų nereiškia (2021 m. sausio 13 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-1862). Teismo posėdžio metu DNSB „Rumpiškija“ atstovas pirmininkas V. G. paaiškino, jog dalis namo laiptinės gyventojų pasirašydami dėl leidimo įrengti kamerą nelabai suprato dėl ko pasirašė, kadangi ieškovas nevisiškai paaiškino už ką yra prašoma pasirašyti. Trečiasis asmuo palaiko atsakovo poziciją nurodydamas, kad žmonės grįžta po darbų į namus ir nori pailsėti, o įrengus kamerą gyventojai būtų visada stebimi. Paaiškino, kad namas turi dvi laiptines. Pirmoje laiptinėje yra 1-19 butai ir visi gyventojai gali patekti prie 2 aukšto koridoriaus kur yra 5, 6 ir 7 butai. Teigia, jog nemano, kad įrengta kamera gali apsaugoti nuo triukšmo, gali gyvą garsą girdėti bute, nebūtinai reikia filmuoti.
Trečiasis asmuo R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė ir gyvena 2 aukšte, tačiau norima įrengti kamera nefiksuotų jos gyvenamųjų patalpų. Atsakydama į jai užduotą klausimą ar sutiktų duoti sutikimą ieškovui įrengti kamerą, jeigu kameros laukas apimtų ir trečiojo asmens matymo kampą nurodė, kad nemato tame nieko blogo.
Trečiasis asmuo D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buto savininkas, jo butas yra 3 aukšte. Ieškovo ieškinio reikalavimas nelabai jo įtakoja, kadangi kameros fiksavimo laukas yra 2 aukšte. Atsakydamas į užduotą klausimą nurodė, jog, jo nuomone, kamera galėtų būti įrengta ieškovo buto viduje ir pagal kameros parametrus galėtų fiksuoti tik duris.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka bei paskelbiant pranešimą – DNSB „Rumpiškija“ skelbimų lentoje, prašymų nepateikta, byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, į el. b. 2021 m. birželio 14 d. pateiktas dok. Nr. DOK-25874).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovui I. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).
2. Ieškovas pagal išduotą verslo liudijimą nurodytą butą nuomoja suinteresuotiems asmenims trumpalaikės nuomos pagrindais (į el. b. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikto ieškinio dok. Nr. CBP-7379 zip priedai).
3. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad minėtame bute yra įrengti apartamentai. Internetiniame tinklapyje: (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad minėti apartamentai yra nuomojami tik poroms, juose rengti vakarėlius ir pobūvius neleidžiama. Taip pat šiame tinklapyje skiltyje „reglamentai“ yra skelbiamos „Vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų patalpų taisyklės“, kurių 6 ir 7 punktuose nurodoma, kad: „vaizdo kameros fiksuoja vaizdą vaizdo stebėjimo vietose ties nuomojamų patalpų lauko durimis arba kelią link apartamento. Nuomojamų patalpų vidus stebimas nėra, išskyrus tiek, kiek fiksuojamas vaizdas atidarius nuomojamų patalpų lauko duris. Vaizdo stebėjimo kameros apima kaimyninių butų, iš kurių savininkų gautas išankstinis sutikimas, lauko duris bei bendrojo naudojimo patalpų dalį: (duomenys neskelbtini), Klaipėda – viena kamera fiksuoja bendrojo naudojimo koridorių antrame aukšte, kuriuo naudojasi šio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai. Vaizdo stebėjimas kameromis yra nenutrūkstamas (internetinio tinklapio https://www.liuksai.lt/supreme informacija). 5 taisyklių punkte nurodoma, kad vaizdo stebėjimo tikslai yra užtikrinti nuomojamo turto ir nuomininkų saugumą bei viešąją tvarką, užtikrinti nuomos sutarties sąlygų vykdymą (susitarimas dėl asmenų skaičiaus patalpose, renginių, vakarėlių organizavimo patalpose ir kt.).
4. Atsakovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).
5. Nurodytame daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra įsteigta DNSB „Rumpiškija“ 2020 m. gruodžio 16 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-49175 zip priedai).
6. Ieškovas kreipėsi į laiptinės, kurioje yra jam nuosavybės teise priklausantis butas, gyventojus siekdamas laiptinėje įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, skirtą užtikrinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto stebėjimą dėl viešosios tvarkos taisyklių ir nuomos sutarties sąlygų laikymosi. Tačiau atsakovas savo sutikimo ieškovui nedavė (į el. b. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikto ieškinio dok. Nr. CBP-7379 zip priedai).
7. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydamas konkretų prašomos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros modelį – „Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE“, bei prašydamas leisti ieškovui įrengti vaizdo stebėjimo kamerą pagal ieškovo prašomą schemą. Į bylą ieškovas pateikė nurodytos kameros specifikacijas bei aprašymą (2020 m. lapkričio 18 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-44453 ir jo zip priedai).
8. Į bylą ieškovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eproma“, į kurią ieškovas kreipėsi dėl vaizdo stebėjimo kameros įsigijimo ir sumontavimo, raštą kuriame nurodoma, kad: „fizinis kameros sumontavimas, pagal ieškovo nurodytą schemą yra galimas. Kameros vidiniuose nustatymuose galima koreguoti filmuojamo vaizdo lauką. Vaizdo kameros fiksuojamą lauką galima maskuoti (uždengti nepageidaujamus filmuoti laukus) funkcijos „Privacy masking“ pagalba. Ši kameros funkcija skirta būtent tokiems scenarijams, kai dėl konkrečių priežasčių negali būti filmuojama konkreti vieta patenkanti į kameros matymo lauką. Tokiu būdu, gyvame vaizde bei vaizdo įraše matosi juoda nematoma zona. Vaizdo įrašas saugomas įrašymo įrenginyje (papildomas sistemos elementas su kietuoju disku), kuriame pagal GDPR reikalavimus, galima nustatyti maksimalų saugomo įrašo dienų skaičių. Vėlesnis įrašas automatiškai trinamas. Vaizdo įrašymo galimybę apibrėžia sistemos nustatymai. Minėtas kameros modelis IPCHDBW5442R-ASE, turi papildomus kontaktus (Alarm input / output) kurių pagalba, pasitelkus durų atidarymo indikatorių, galima įrašyti vaizdą tik tuomet kai durys yra atidarytos. Kameros nustatymuose nurodoma funkcija daryti įrašą tik gavus ALARM IN signalą iš durų sensoriaus. Toks sistemos veikimo principas įgalina daryti įrašą tik suveikus durų sensoriui, prijungtam prie kameros. Kitu metu įrašas nedaromas“ (2021 m. sausio 22 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-3456 zip priedai).
9. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją apie UAB „Eproma“ rašte nurodytas aplinkybes dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo, kuriuose nurodė, kad atsižvelgiant į minėtame rašte išvardintas aplinkybes, vaizdo stebėjimo kamera galėtų būti įrengta ir ieškovo buto viduje. Atsikirsdamas į ieškovo nurodomas aplinkybes, jog kamera veiktų tik nuo judesio ar būtų fiksuojamas tik atitinkamas plotas, teigia, jog nepaisant to, kad ši kamera neveiks, jos buvimas sukels pojūtį, kad esi nuolatos stebimas ir fiksuojamas. Tokiu atveju, ieškovui atsiras galimybė stebėti, ką atsakovas parsiveda, kada grįžta, su kuo grįžta, kada išėjo ir t.t. Gal šie duomenys pateks į kokio jauno „programišio“ rankas ir dėl to atsakovas turėsiu nemalonumų. Ši kamera bus prijungta prie tinklo ir I. R. turės tiesioginę galimybę stebėti ką mato kamera. Prisimena, kad tai atliekama, ne dėl ieškovo turto apsaugos, nes ten jis gyvena, o dėl kažkokių būsimų nuomininkų, kad galbūt jie neviršytų kažkokio skaičiaus. Atsakovo manymu, tokia argumentacija daugiau negu absurdiška (2021 m. vasario 22 d. į el. b. pateikto dok. Nr. DOK-8101 zip priedai).
10. 2021 m. balandžio 23 d. ieškovas į bylą pateikė patikslintą vaizdo stebėjimo kameros įrengimo schemą (į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-18241). 2021 m. gegužės 6 d. į bylą ieškovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl patikslintos vaizdo kameros įregimo schemos, kartu su matavimais bei foto nuotraukomis, kuriose nurodė, kad: „atvykęs meistras specialiu prietaisu fiksavo, koks kameros vaizdas matomas ją nukreipiant pagal ieškovo pateiktą schemą. Parinkus taškus, buvo padarytos ekrano nuotraukos. Iš šių nuotraukų matyti, kad kameros apimtis esant standartiniams nustatymams ir kabinant ją ant lubų, kaip nurodyta schemoje, atsakovo privatumo nepažeis“ (2021 m. gegužės 6 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-20368 ir jo zip priedai).
Dėl ieškovo reikalavimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą be atsakovo sutikimo
11. Šioje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl vaizdo stebėjimo kameros įrengimo bendro naudojimo patalpoje – daugiabučio namo laiptinėje be atsakovo sutikimo, nes ieškovo siekis įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, atsakovo teigimu, yra nesuderinamas su atsakovo privataus gyvenimo neliečiamumu. Atsižvelgiant į šią šalių interesų koliziją, byloje teismas turi įvertinti ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Taigi ieškovas reikšdamas reikalavimą susijusį su atsakovo privataus gyvenimo ribojimu turėtų įrodyti, kad jo interesas prašoma įrengti vaizdo stebėjimo sistema siekti viešosios tvarkos nuomojant butą palaikymo, savo turto apsaugos ir bendraturčių teisių apsaugojimo yra svaresnis už ieškovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
12. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK), Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnis, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR). Todėl asmens stebėjimo vaizdo kameromis teisėtumo testui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.
13. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
14. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
15. Teisės į privatų gyvenimą apsauga yra įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. EŽTK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės saugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
16. Teisė į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje L. R. ir kiti prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).
17. Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR) vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas). Tais atvejais, kai duomenų subjektas prieštarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimą tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra viršesnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises bei laisves (žr. European Data Protection Board. Guidelines 3/2019 on processing of personal data through video devices (toliau – ir Vaizdo stebėjimo gairės). Adopted on 10 July 2019, 18 punktas).
18. Asmens duomenų apsaugos principai taip pat reikalauja, kad prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir būtina tam tikslui. Vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas (Vaizdo stebėjimo gairių 24, 25 punktai). Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Vaizdo stebėjimo gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Vaizdo stebėjimo gairių 121 punktas). Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
19. Šioje byloje ieškovas nurodo, kad prašomos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros objektyvas yra 2,8 mm fiksuoto židinio objektyvas. „2,8 mm“ duomuo sąlygoja, kad šis vaizdo kameros objektyvas yra plataus kampo objektyvas, kas suteikia galimybę vaizdą fiksuoti plačiu matymo kampu. Šią techninę galimybę patvirtina ir pateikiamos kameros charakteristika – matymo laukas horizontaliai sudaro 113 laipsnių, o vertikaliai sudaro 60 laipsnių (atsakovo atsiliepimo į patikslintą ieškinį 2020 m. gruodžio 3 d. dok. Nr. DOK-47129 priedas Nr. 1 vaizdo kameros techninių duomenų fragmentas).
20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (patikslintos vaizdo filmavimo schemos) nustatyta, kad ieškovo prašomos be atsakovo sutikimo leisti įrengti filmavimo kameros vykdomo vaizdo stebėjimo lauke yra laiptinė ties ieškovo ir atsakovo durimis, kuri nėra laikytina vieša vieta. Atsakovas byloje aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo teigdamas, jog - 1) stebėjimo tikslas (viešoji tvarka) yra deklaratyvus, o šio saugomo teisinio gėrio apsauga deleguota valstybės institucijoms; 2) siekiama labiau saugoti būsimų nuomininkų teisę į privatumą nei šalia esančių kaimynų; 3) nėra jokių pagrįstų duomenų, kad bus laikomasi asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir bus pakankamos apsaugos priemonės nuo piktnaudžiavimo, juo labiau kai bus galimybė vaizdą stebėti gyvai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo nuomone, galima konstatuoti, kad ieškovo vaizdo kameros įrengimo tikslas – užtikrinti viešąją tvarką, neproporcinga priemonė siekiui riboti atsakovo teisę į privatų gyvenimą, todėl šiuo pagrindu ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas pilna apimtimi.
21. Pastebėtina, kad stebėjimo kamerų įrengimo teisėtumas svarstytinas, atsižvelgiant tiek į atsakovo teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo proporcingumo principą, tiek į teisingos abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyros vertinimą pagal byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovo teigimu, prašomos leisti įrengti vaizdo stebėjimo kameros paskirtis – jo turto ir bendraturčių teisių bei viešosios tvarkos apsaugos funkcija. Taigi atsakovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas turi teisėtą tikslą, susijusį su ieškovo ginamu interesu apsaugoti savo turtą bei viešąją tvarką. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pripažįsta, kad atsakovo privataus gyvenimo gerbimo ribojimas pagal ieškovo paaiškinimus turi teisėtą tikslą, toliau vertintinas atsakovo privataus gyvenimo ribojimo proporcingumas.
22. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo į bylą pateiktą patikslintą vaizdo kameros įrengimo schemą (žr. šio sprendimo 10 punktą) į prašomos leisti įrengti vaizdo filmavimo kameros filmuojamą lauką patektų tik ieškovui priklausančio buto dalis - durys, teismo posėdžio metu paaiškindamas, jog vaizdo kamera būtų montuojama pagal patikslintą schemą ir jos vaizdas neapimtų koridoriaus bei kitų asmenų nuosavybės valdomų butų.
23. 2021 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas P. P., UAB „Eproma“, kuri konsultuoja, projektuoja, parduoda, diegia bei aptarnauja vaizdo stebėjimo sistemas, kompiuterinius tinklus ir kt., atstovas duodamas paaiškinimus pažymėjo, kad ieškovo prašomos įrengti vaizdo stebėjimo kameros tipas yra IP tipo kamera. Nurodyto tipo kameros yra susietos su internetiniu tinklu. Liudytojas patvirtino, kad minėtos vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra siauras, yra galimybė užmaskuoti privačias zonas jas uždengiant. Kamerą galima sukonfigūruoti taip, kad būtų galima filmuoti tik ieškovo pasirinktą stebėjimo zoną, parinkus matymo kampus: horizontaliai nuo kameros taško - 113o kampu, bei vertikaliai - 60o kampu, o visur kitur būtų rodoma juoda zona. Atsakydamas į teismo posėdžio metu teismo bei šalių užduotus klausimus liudytojas paaiškino, jog kameros stebimo bei filmuojamos zonos padėtis gali būti reguliuojama 2 būdais: fiziniu (pasukant pačią kamerą) bei programiškai pasukant vaizdą, tačiau vaizdo pasukimas nekeistų matymo kampo. Matymo kampas gali būti keičiamas tik išardžius pačią kamerą. Sumontuota kamera būna tvirtinama varžtais, o nuo išorinių pažeidimų yra apsaugota „antivandaliniu“ stikliuku. Yra galimybė nustatyti, jog filmavimas pradedamas tik sureagavus į judesį (įrašas pradedamas, esant magnetiniam durų kontaktui), vaizdas įrašomas 10 sekundžių, po kurių įrašinėjimas sustabdomas, taip pat yra standartinio filmavimo funkcija. Vaizdo įrašymo parametrai yra keičiami/nustatomi pačioje kameroje bei prisijungus prie kameros interneto ryšiu. Suinstaliavus sistemą panaudojant IP adresą bei slaptažodžius galima prie kameros prisijungti ir nuotoliniu būdu. Vaizdo kameros administravimas tenka ją naudojančiam asmeniui. Vaizdo įrašai yra įrašomi į atminties kortelę, esančią vaizdo kameroje, o įrašymo įrenginys yra tinkle. Vaizdo įrašų saugojimo trukmė priklauso nuo naudojamo kietojo disko talpos, o pasiekus įrašymo limitą yra įrašoma „ant viršaus“. Įprastinis įrašomo laiko limitas yra 72 valandos, o nuo 73 valandos pradedama įrašinėti iš naujo, nes prieš tai buvę duomenys yra ištrinami, o nauji duomenys įrašomi į buvusių vietą. Įmonė suinstaliuoja ir sukonfigūruoja vaizdo kameros sistemą, o vėliau ją administruoja pats vartotojas, kuriam yra suteikta administravimo teisė. Atsakydamas į teismo posėdžio metu užduotus klausimus dėl kameros prieinamumo kitiems asmenims paaiškino, kad paprastam vartotojui patekti prie vaizdo kameros atminties kortelės nėra itin paprasta, tačiau tai galima padaryti mechaniniu būdu atsukus varžtus ir pakeitus kameros padėtį, o kameros perkonfigūravimui būtinos specialiosios žinios. Ieškovo prašoma leisti įrengti tinklinė kamera IP, Pro AI, 4 mp, 2.8 mm IPC-HDBW5442R-ASE prie interneto tinklo jungiasi su IP adresu ir tuomet vaizdo įrašas patenka į internetinį tinklą kur vyksta duomenų apsikeitimas. Prie įrenginių esant pajungtam interneto ryšio maršrutizatoriui yra galimas duomenų patekimas į interneto tinklą, tačiau išėjimo į internetinį tinklą nebūtų naudojant vietinį tinklą. Tokiu atveju taip pat yra galimybė prisijungti prie vaizdo kameros ir nuotoliniu būdu, turint autentifikavimą. Vadovaujantis Vikipedijos duomenimis internetas (angl. Internet) – pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais (spec. įrenginiais arba kompiuterio programomis), kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą.
24. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad yra įgijęs informacinių technologijų inžinieriaus specialybę, paaiškino, jog su informacinėmis technologijomis nedirba, tvarko tik mechaninius kompiuterio ir įrangos sutrikimus. Atsakydamas į teismo jam užduotą klausimą nurodė, kad prie kameros jungtųsi per išmanųjį telefoną arba kompiuterį su vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Ieškovas taip pat akcentavo, kad įrengus vaizdo stebėjimo kamerą, asmenims į jį kreipųsis su prašymu dėl vaizdo įrašo peržiūros galimai įvykus jų teisių pažeidimui, jiems būtų pateikiami prašomi vaizdo įrašai. Mano, kad asmens duomenų apsauga įrengus konkrečią patikslintame ieškinyje nurodyto modelio vaizdo filmavimo kamerą bus užtikrinta. Pažymėjo, kad tokios praktikos dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo laikosi ir kituose jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, nes vaizdo kamerų įrengimas taip pat apsaugo ieškovo turtą galimos turto vagystės atveju.
25. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį bei teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas atkreipė dėmesį, jog atsakovas neįvardino konkrečių veiksnių ir priemonių, kurių jis imsis siekdamas užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą bei kokios konkrečios saugumo priemonės bus naudojamos internetinio tinklo apsaugai. Vertindamas šias aplinkybes teismas taip pat atkreipia dėmesį į el. b. pateiktą UAB „Eproma“ elektroniniu paštu ieškovui pateiktą paaiškinimą apie pasirinktą vaizdo filmavimo kameros modelį, kadangi įmonės konsultantas bendraudamas su ieškovu akcentavo, jog ieškovo prašoma įrengti kamera taip pat turi analitines galimybes atpažinti žmogų kertantį menamą liniją, taip ieškovas turės informaciją apie žmones, kurie bandė įeiti bet durų neatidarė, bet galimai padarė kažkokią veiką (2020 m. lapkričio 18 d. į el. b. pateikto patikslinto ieškinio dok. Nr. 44453 zip priedas). Teismo vertinimu, išanalizavus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis ir atsižvelgiant į ieškovo turimą informacinių technologijų išsilavinimą, bei turimą patirtį naudojant panašaus pobūdžio vaizdo filmavimo kameras kituose jam nuosavybės teise priklausančiuose nuomojamose nekilnojamojo turto objektuose, galima daryti išvadą, jog ieškovas, būdamas įrengtos vaizdo filmavimo kameros administratoriumi, turės galimybes ir sąlygas pakeisti įrengtos kameros stebėjimo lauką, ją perkonfigūruoti ir panašiai. Tokiu būdu, nepaisant to, jog ieškovas siekia apsaugoti savo turtą, neišvengiamai kartu galėtų būti renkama ir informacija apie atsakovo bei kitų asmenų gyvenančių ar ateityje gyvensiančių atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai yra išeinama iš namų ir grįžtama, kokie žmonės ir kaip dažnai lankosi ir pan. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute nuolat negyvena, butas kartais išnuomuojamas, yra teisiškai nereikšminga, nes tai neeliminuoja atsakovo teisės į tinkamą privataus gyvenimo užtikrinimą jam nuosavybės teise priklausančiame bute.
26. Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tinkamą ieškovo surinktų asmens duomenų tinkamą apsaugą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje byloje būtina atsakyti į klausimą, ar ieškovo reikalavimas leisti be atsakovo sutikimo įrengti kamerą yra proporcinga priemonė ieškovo nurodomiems interesams (viešajai tvarkai bei turto apsaugai) apginti.
27. Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio byloje aukštesnės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog ieškovas tokiu atveju turėtų įrodyti, kad jo interesas prašoma leisti įrengti vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo yra svaresnis už atsakovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą (2020 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-7-1092/2020). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovas aiškiai prieštarauja bendros laiptinės, pro kurią jis patenka į jam, nuosavybės teise priklausantį butą bei jo buto durų dalies bet kokiam stebėjimui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įrengus vaizdo stebėjimo kamerą pagal ieškovo į bylą pateiktą patikslintą schemą, kamerą pakreipus ieškovo užfiksuotu kampu nebūtų matomas bendras koridorius ir juo praeinantys žmonės, tačiau ieškovas būdamas vaizdo kameros duomenų administratoriumi ir valdytoju tiek mechaniškai, tiek kameros parametrų reguliavimo pagalba galėtų keisti vaizdo stebėjimo kameros parametrus. Be to, nors pagal ieškovo į bylą pateiktą patikslintą kameros įrengimo schemą ir pateikiamą fotonuotrauką, kurioje matosi kameros fiksavimo laukas (2021 m. gegužės 6 d. ieškovo į bylą pateikto Dok-20368 Zip priedo kameros fiksuojamo vaizdo fotonuotrauka) būtų filmuojama tik dalis ieškovo įėjimo į butą, tačiau išklausius liudytojo P. P. paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovo prašomoje leisti įrengti filmavimo kameroje yra galimybė pakeisti kameros filmuojamą plotą, kuriems pakitus galėtų būti matomas ir bendras koridorius bei dalis atsakovo buto durų ir įėjimo į atsakovo butą kampas. Pažymėtina, kad nurodyta teritorija nėra vieša. Pakeitimai gali būti atliekami tiek nuotoliniu būdu prisijungus prie kameros, tiek mechaniniu būdu, o tokią teisę turėtų išimtinai tik ieškovas kaip vaizdo filmavimo kameros administratorius. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad paaiškėjus asmens duomenų apsaugos pažeidimams tyrimą dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimų atliktų kompetentinga valstybinė asmens duomenų apsaugos institucija, tačiau ši įstaiga ieškovo veiklą tirtų tik gavusi skundą dėl ieškovo veiklos, o ne atliktų įprastinės ieškovo veiklos, susijusios su asmens duomenų apsauga, priežiūrą. Todėl teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės apie tinkamą asmens duomenų apsaugos užtikrinimą vertintinos kaip hipotetinės ir neįrodytos (CPK 178, 185 straipsnis).
28. Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo įrengta vaizdo stebėjimo kamera nėra skirta apsaugoti bendraturčių turtą bei viešąją tvarką, nes pagal ieškovo pateiktą patikslintą schemą vaizdo kamera fiksuotų tik ieškovui priklausančio buto duris, o ne kitą namo gyventojams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Be to, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad name yra didesnis poreikis užtikrinti viešosios tvarkos bei turto apsaugą pasitelkiant papildomas priemones.
29. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti (Vaizdo duomenų stebėjimo gairių 24, 25 punktai). Ieškovas ir liudytojas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad priklausomai nuo atminties kortelės talpos duomenys galėtų būti saugomi iki 14 dienų. Ieškovas nepagrindė ir nenurodė, kodėl tokį ilgą terminą būtų saugomi vaizdo įrašo duomenys. Pažymėtina, jog ieškovas atsakydamas į teismo jam užduotą klausimą ar atsakovui būtų suteikiama galimybė turėti prieigą prie vaizdo stebėjimo ieškovas nurodė, kad ne, pažymėdamas, jog jis būtų vienintelis kameros administratorius, atsakovas galėtų kreiptis į ieškovą, tik manydamas kad jo teisės galimai buvo pažeistos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas ieškovui įsirengus vaizdo kamerą neturėtų galimybių prižiūrėti vaizdo stebėjimo ir jo lauko, t.y. įsitikinti, kad vaizdo kamera fiksuoja tik ieškovo į bylą pateiktą kameros fiksuojamą vaizdo lauką į kurį nepatenka bendras aukšto koridorius ar atsakovo buto durys. Ieškovas neįrodinėjo ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad egzistuoja techninės galimybės suteikti ieškovui prieigą prie ieškovo norimo vykdyti vaizdo stebėjimo, taip pat kad ieškovas sutiktų tokią prieigą atsakovui suteikti. Teismo nuomone, šios aplinkybės taip pat apsunkina galimybes užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo kameromis nebūtų pažeistos atsakovo teisės.
30. Ieškovas įrodinėdamas ieškinio pagrįstumą pažymėjo, kad vaizdo kamerą nori įsirengti siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos nuomos sutarties sąlygos, t.y. ar apartamentuose neapsistoja daugiau nei 2 asmenys, ir dėl turto sugadinimo apsaugos. Pažymėtina, jog susipažinus su ieškovo pateikta pavyzdine gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nustatyta, kad sutartis 2.2 punkte yra nurodoma, jog nuomos mokestis papildomam suaugusiam asmeniui per parą yra 30 Eur, todėl ieškovui sudarant nuomos sutartį nuomininkai yra įspėjami apie maksimalų 2 asmenų (nuomininkų skaičių) (2021 m. balandžio 21 d. ieškovo į bylą pateikto Dok-17727 dokumentas). Prie sutarties taip pat yra pateikiamas patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame yra išvardijamas perduodamų daiktų sąrašas nurodant jų kiekius, būklę bei vertę. Sutarties 3.2.9 punkte yra numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja nuomotojui ir/arba jo įgaliotiems asmenims, jei nuomotojas informuoja nuomininką iš anksto sutartyje nustatyta tvarka, patikrinti patalpas. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis nurodydamas, kad atsakovas po posėdžio internetinės svetainės paieškoje suvedė elementariausią frazę „klientų skaičiavimas“, po kurios paieškos svetainė pateikė ne vieną klientų/lankytojų skaičiavimo sistemos technologinį sprendimą. Atsakovas kaip pavyzdį pateikia klientų skaičiavimo sistemą „3D Alpha+“, kurią sudaro labai paprastas, ergonomiškas daviklis, kuris užtikrina net 98 proc. skaičiavimo tikslumo lygį (Priedas Nr. 1). Kitų ir daug paprastesnių sistemų yra pateikiama internete. Dar vienas kompleksinis sprendimo būdas, kurį atsakovas siūlo ieškovui, tai yra durų signalizacijos susiejimas su durų atidarymo skaičiavimu. Į signalizacijos bloką įdiegus valdymo bloką, galima gauti visą analizę su duomenimis kada ir kokiu laiku buvo atidarytos lauko durys. Šiuos duomenis sugretinus su nurodyta skaičiavimo sistema, galima matyti: kada buvo atidarytos durys, kiek asmenų praėjo, kokia praėjusių asmenų kryptis (sistema turi du daviklius, kurie nustato ar fiksuojamas objektas išeina ar ateina). Atsakovas teigia, jog jeigu ieškovas siekia tik kontroliuoti įeinančių asmenų skaičių, tai yra puikių technologinių sprendimų, kurios neapima vien tik vaizdo stebėjimo. Liudytojas P. P. atsakydamas į teismo užduotą klausimą taip pat nurodė, kad siekiant fiksuoti asmenų patenkančių į atitinkamą patalpą skaičių taip pat yra kitų techninių priemonių. Įvertinus išdėstytą, teismas pažymi, jog sutiktina su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad asmenų patenkančių į butą kiekio fiksavimui gali būti naudojami ir kiti prietaisai, ne vien vaizdo stebėjimo kamera. Taip pat vertintina, jog turto apsaugos aspektu ieškovo pateikiama vaizdo kameros fiksavimo zona tiesiogiai galimai įvykus ieškovo turto apgadinimui bute turto sugadinimo fakto nefiksuos. Ieškovo turto apsauga gali būti užtikrinama nuomininkams pasirašant nuomos sutartį, kurioje yra fiksuojamas perduodamas turtas bei jo vertė. Nuomininkams galimai sugadinus nurodytą turtą, ieškovas įstatymų nustatyta tvarka turės teisę ginti savo galimai pažeistas teises.
31. Taip pat ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi veiksmų dėl iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo kylančių reikalavimų užtikrinimo, be kita ko, saugoti duomenis tik tiek, kiek būtina siekiamiems tikslams, tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą, imtis techninių ir organizacinių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, kad teismo vertinimu, vaizdo kamerai veikiant prisijungus prie bendro (ne namų) interneto tinklo išlieka galimybė, jog surinkti asmens duomenys gali būti nutekinti ar panaudoti kitais tikslais.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas leisti įrengti vaizdo stebėjimo kamerą be atsakovo sutikimo ir vykdyti vaizdo stebėjimą tikslu apsaugoti turtą bei viešąją tvarką nagrinėjamu atveju neužtikrina atsakovo teisių į privatų gyvenimą suvaržymo proporcingumo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi, taip pat adekvačios ir pakankamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovo ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovui A. L.. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso patyrė 1800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. gruodžio 9 d. į el. b. pateiktas dok Nr. DOK-48094, 2021 m. vasario 23 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK-8316, 2021 m. balandžio 21 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. 17647, 2021 m. birželio 15 d. į el. b. pateiktas dok. Nr. DOK 26154). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus, pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdžiuose), šalių elgesį proceso metu, darytina išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui A. L. iš ieškovo I. R. (CPK 93 straipsnis, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo I. R. atsakovo A. L. (A. L.) naudai 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.