Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl leidimo įrengti vaizdo stebėjimo kamerą bendrojo naudojimo patalpose, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. G., L. V., E. V., G. Š., I. Š., U. J., R. B., R. J., R. V., A. R., N. B., V. V., T. Š., K. Š., D. L., K. P., V. P., J. V., M. S., S. S., L. M., H. N., R. N., daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Ieškovas taip pat pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eproma“ raštą, kuriame nurodoma, kad: „fizinis kameros sumontavimas pagal ieškovo nurodytą schemą yra galimas. Kameros vidiniuose nustatymuose galima koreguoti filmuojamo vaizdo lauką. Vaizdo kameros fiksuojamą lauką galima maskuoti (uždengti nepageidaujamus filmuoti laukus) funkcijos „Privacy masking“ pagalba. Ši kameros funkcija skirta būtent tokiems scenarijams, kai dėl konkrečių priežasčių negali būti filmuojama konkreti vieta patenkanti į kameros matymo lauką. Tokiu būdu, gyvame vaizde bei vaizdo įraše matosi juoda nematoma zona. Vaizdo įrašas saugomas įrašymo įrenginyje (papildomas sistemos elementas su kietuoju disku), kuriame pagal GDPR reikalavimus, galima nustatyti maksimalų saugomo įrašo dienų skaičių. Vėlesnis įrašas automatiškai trinamas. Vaizdo įrašymo galimybę apibrėžia sistemos nustatymai. Minėtas kameros modelis IPCHDBW5442R-ASE turi papildomus kontaktus (Alarm input / output) kurių pagalba, pasitelkus durų atidarymo indikatorių, galima įrašyti vaizdą tik tuomet, kai durys yra atidarytos. Kameros nustatymuose nurodoma funkcija daryti įrašą tik gavus ALARM IN signalą iš durų sensoriaus. Toks sistemos veikimo principas įgalina daryti įrašą tik suveikus durų sensoriui, prijungtam prie kameros. Kitu metu įrašas nedaromas“.

Dėl ieškovo reikalavimo leisti įrengti vaizdo stebėjimo kamerą be atsakovo sutikimo

13. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Taigi asmens stebėjimo vaizdo kameromis teisėtumo testui taikytinos nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.

17. Teisė į privatų gyvenimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, be kita ko, apima ir asmens teisę prieštarauti tam, kad kitas asmuo jo atvaizdą fiksuotų, saugotų ir atgamintų. Todėl valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad asmens vaizdo stebėjimo priemonės, paveikiančios asmens teisę į privatumą, būtų proporcingos, kad būtų užtikrinta adekvati ir pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo. Šiuo aspektu, be kita ko, gali būti svarbu, ar asmuo buvo informuotas apie vaizdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo apimtis ir mastas, kuriuo jis įsiskverbia į asmens privatų gyvenimą, asmenų, kurie prieina prie duomenų, skaičius, ar vaizdo stebėjimas yra pagrįstas teisėtu interesu, ar nėra mažiau privatumą varžančių priemonių pasiekti siekiamą tikslą, kaip yra naudojami stebėjimo rezultatai, ar jie buvo panaudoti siekiamam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), pareiškimo Nr. 1874/13 ir 8567/13, 89, 114, 116 punktai).

18. Reikalavimas pagrįsti vaizdo stebėjimo teisėtumą kyla ir iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR) vaizdo stebėjimas yra laikomas pagrįstu, jei tvarkyti asmens duomenis yra būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas). Tais atvejais, kai duomenų subjektas prieštarauja stebėjimui, duomenų valdytojas gali vykdyti stebėjimą, tik jei egzistuoja įtikinamas teisėtas interesas, kuris yra viršesnis už duomenų subjekto interesus ir pagrindines teises ir laisves.

22. Išanalizavęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis ir įvertinęs tai, kad ieškovas turi išsilavinimą (duomenys neskelbtini), taip pat turi patirties naudojant panašaus pobūdžio vaizdo filmavimo kameras kituose jam nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas, būdamas įrengtos vaizdo filmavimo kameros administratorius, turės galimybes ir sąlygas pakeisti įrengtos kameros stebėjimo lauką, ją perkonfigūruoti ir panašiai. Taip, nepaisant to, jog ieškovas siekia apsaugoti savo turtą, galėtų būti renkama ir informacija apie atsakovo ir kitų asmenų, gyvenančių ar ateityje gyvensiančių atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, privatų gyvenimą: kokiu laiku ir kaip dažnai yra išeinama iš namų ir grįžtama, kokie žmonės ir kaip dažnai lankosi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog šiuo metu atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame bute nuolat negyvena, butas kartais išnuomojamas, yra teisiškai nereikšminga, nes tai neeliminuoja atsakovo teisės į tinkamą privataus gyvenimo užtikrinimą jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaizdo filmavimas konkrečiu atveju neatitinka atsakovo privataus gyvenimo ribojimo proporcingumo reikalavimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokie realūs atsakovo interesai galėtų būti pažeisti. Pats atsakovas negalėjo įvardyti jokio realaus intereso į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo. Apeliantas prašo leisti stebėti vaizdą tik tada, kai bus atidaromos jo buto durys ir tik schemoje nurodytame plote, t. y. paliekant praėjimą palei sieną, kur vaizdas nebus fiksuojamas niekada. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino atsakovo teises į privataus gyvenimo neliečiamumą, neatsižvelgdamas į tai, kad joks realus poveikis atsakovui daromas nebus. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiškai nereikšminga tai, jog atsakovas gyvena užsienio valstybėje. Atsakovas pats butu nesinaudoja, duomenų apie tai, kad butas yra nuomojamas ar perduotas naudotis tretiesiems asmenims, ir šie asmenys prieštarauja kameros įrengimui, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaizdo fiksavimas neproporcingai ribos atsakovo privatų gyvenimą, iš esmės yra pagrįsta tik atsakovo baime, kad ieškovas turės galimybę pakeisti įrengtos kameros stebėjimo lauką. Kaltinimas, kad atsakovas bus nesąžiningas ir nevykdys teismo sprendimu jam numatytų ribojimų, yra visiškai nepagrįstas, ir tokios prielaidos negali būti laikomos pagrindu pripažinti, kad atsakovo privatus gyvenimas bus ribojamas neproporcingai.

24. Kolegija atmeta nutarties 23 punkte nurodytus ieškovo argumentus, susijusius su teismo išvadomis dėl privataus gyvenimo ribojimo proporcingumo reikalavimais, kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą asmeniui garantuoja Konstitucijos 22 straipsnis. Nors žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti, tačiau pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma vadovaujantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje detalizuojamas šios teisės turinys, apibrėžiamos jos ribos. Jame numatyta, jog fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos ir asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas, duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir kitokie neteisėti veiksmai; draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus; asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

25. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas gina savo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kuri gali būti pažeista neteisėtai stebint asmenį, renkant duomenis apie jo privatų gyvenimą. Nuolatinis filmavimas, nors ir atviras, sudaro nuolatinio stebėjimo išėjus iš buto ar į jį įeinant pojūtį. Akcentuotina, jog ieškovas kamerą siekia įrengti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose – koridoriuje, kuris nėra vieša vieta. Asmuo turi teisę prieštarauti tokiam privataus gyvenimo ribojimui nuolatinio stebėjimo forma, ir toks jo teisių ribojimas turi būti įvertintas proporcingumo aspektu, todėl nesutinka su ieškovo argumentais, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo teises į privataus gyvenimo neliečiamumą, neatsižvelgdamas į tai, kad joks realus poveikis atsakovui daromas nebus. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tas faktas, kad, kaip teigia ieškovas, atsakovas butu nesinaudoja ir tik kartais jį išnuomoja tretiesiems asmenims, nepaneigia atsakovo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą naudojantis jam nuosavybės teise priklausančiu butu.

26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškovas turi įrodyti, kad jo interesas prašoma leisti įrengti vaizdo stebėjimo sistema siekti savo turto apsaugos ir viešosios tvarkos užtikrinimo yra svarbesnis už atsakovo teisę į privataus gyvenimo apsaugą (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-7-1092/2020). Nagrinėjamu atveju įrengus vaizdo stebėjimo kamerą pagal ieškovo į bylą pateiktą patikslintą schemą, kamerą pakreipus ieškovo užfiksuotu kampu, nebūtų matomas bendras koridorius ir juo praeinantys žmonės, tačiau ieškovas, būdamas vaizdo kameros duomenų administratorius ir valdytojas, tiek mechaniškai, tiek sureguliuodamas kameros parametrus galėtų pakeisti kameros filmuojamą plotą. Išklausęs liudytojo P. P. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad prašomoje leisti įrengti kameroje yra galimybė pakeisti kameros filmuojamą plotą, kuriems pakitus galėtų būti matomas ir bendras koridorius, dalis atsakovo buto durų ir įėjimo į atsakovo butą kampas. Pakeitimai gali būti atliekami tiek nuotoliniu būdu prisijungus prie kameros, tiek mechaniniu būdu, o tokią teisę turėtų tik ieškovas, kaip vaizdo filmavimo kameros administratorius. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja liudytojo P. P. žodžius: liudytojas paaiškino, kad kameros plotas gali būti keičiamas, tačiau matymo kampas gali būti keičiamas tik fiziškai išardžius kamerą ir (arba) fiziškai ją permontavus kitoje vietoje. Susipažinusi su liudytojo parodymais, kolegija pažymi, jog liudytojas patvirtino, kad vaizdo stebėjimo kameros matymo kampas yra siauras, yra galimybė užmaskuoti privačias zonas jas uždengiant; kamerą galima sukonfigūruoti taip, kad būtų galima filmuoti tik ieškovo pasirinktą stebėjimo zoną, parinkus matymo kampus: horizontaliai nuo kameros taško – 113o kampu, vertikaliai – 60o kampu, visur kitur būtų rodoma juoda zona; kameros stebėjimo ir filmuojamos zonos padėtis gali būti reguliuojama 2 būdais: fiziniu (pasukant pačią kamerą) ir programos pagalba pasukant vaizdą, tačiau vaizdo pasukimas nekeistų matymo kampo; matymo kampas gali būti keičiamas tik išardžius pačią kamerą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, manytina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovas tiek mechaniškai, tiek sureguliuodamas kameros parametrus galėtų pakeisti vaizdo stebėjimo kameros parametrus, omenyje turėjo kameros filmuojamą plotą, o ne matymo kampą. Vis dėlto ieškovo nurodytas netikslumas nepaneigia to fakto, kad liudytojas patvirtino, jog egzistuoja galimybė pakeisti ir kameros matymo kampą.

27. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina įvertinti, ar to paties teisėto tikslo (ieškovo turto, viešosios tvarkos apsaugos) nebūtų galima pasiekti mažiau atsakovo privataus gyvenimo gerbimą ribojančiomis priemonėmis.

28. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad vaizdo kamerą nori įsirengti siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos nuomos sutarties sąlygos, t. y. ar apartamentuose neapsistoja daugiau nei 2 asmenys, taip pat siekdamas apsaugoti turtą nuo sugadinimų, užtikrinti viešąją tvarką (ypač pandemijos metu). Ieškovo pateiktos pavyzdinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog nuomos mokestis papildomam suaugusiam asmeniui per parą yra 30 Eur, todėl sudarant nuomos sutartį nuomininkai būna įspėti apie maksimalų 2 asmenų (nuomininkų) skaičių. Prie sutarties pateikiamas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame yra išvardytas perduodamų daiktų sąrašas, nurodant jų kiekius, būklę ir vertę. Sutarties 3.2.9 punkte numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja leisti nuomotojui ir (arba) jo įgaliotiems asmenims patikrinti patalpas, jei nuomotojas informuoja nuomininką iš anksto sutartyje nustatyta tvarka. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus ir papildomus duomenis, nurodydamas, kad atsakovas po posėdžio interneto svetainės paieškoje suvedė elementariausią frazę „klientų skaičiavimas“, ją suvedus paieškos svetainė pateikė ne vieną klientų / lankytojų skaičiavimo sistemos technologinį sprendimą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog įeinančių asmenų skaičiui kontroliuoti yra puikių technologinių sprendimų, kurie neapima vien tik vaizdo stebėjimo. Liudytojas P. P. taip pat paliudijo, kad, siekiant fiksuoti asmenų, patenkančių į atitinkamą patalpą, skaičių yra ir kitų techninių priemonių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas savo tikslui – kontroliuoti nuomininkų skaičių – pasiekti gali pasirinkti kitas mažiau atsakovo teises ribojančias priemones. Ieškovo argumentas, jog nurodyti technologiniai sprendimai yra brangesni, atmestinas, kaip nesudarantis pagrindo labiau, nei tai yra būtina, riboti atsakovo teises į privatų gyvenimą. Be to, manytina, jog ieškovo pasirinkti instrumentai, numatyti sudaromose nuomos sutartyse, yra pakankami siekiant įgyvendinti turto apsaugos nuo sugadinimo funkciją. Akivaizdu, jog pasirašydami turto perdavimo–priėmimo aktą, asmenys tampa materialiai atsakingi už šį turtą, todėl ieškovo argumentas, kad kamera padėtų užfiksuoti, kad kažkoks turtas buvo išneštas konkrečių asmenų, nepagrindžia būtinybės būtent ieškovo pasirinktu būdu vykdyti turto apsaugą ir tokio pobūdžio apsaugos efektyvumo.

30. Apeliantas taip pat teigia, jog, vykdydamas atsakingą verslą, butą nuomoja ne daugiau nei dviem žmonėm, kad nebūtų rengiami vakarėliai ir triukšmaujama, o tai tapo labai svarbu pandemijos metu, įvedus susibūrimų ribojimus. Kolegija atkreipia dėmesį, jog viešosios tvarkos užtikrino funkcija yra priskirtina teisėsaugos organų kompetencijai, o ieškovo iniciatyva užtikrinti pandemijos reikalavimų laikymąsi negali neproporcingai riboti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

31. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių tinkamą ieškovo surinktų asmens duomenų apsaugą.

32. Asmens duomenų apsaugos principai reikalauja, kad, prieš įsirengdamas vaizdo stebėjimo sistemą, duomenų tvarkytojas kritiškai įvertintų, ar ši priemonė, pirma, tinkama tikslui pasiekti, antra, adekvati ir būtina tam tikslui. Vaizdo stebėjimo priemonė turi būti pasirenkama tik tada, kai duomenų tvarkymo tikslas negali būti protingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau paveikia duomenų subjekto teises ir laisves. Pavyzdžiui, jei asmuo siekia apsaugoti turtą, vietoje vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimo gali būti pastatyta tvora, įrengta apsauga, geresnis apšvietimas (Vaizdo stebėjimo gairių 24, 25 punktai). Be to, surinkti duomenys negali būti saugomi ilgiau nei būtina. Duomenys paprastai turi būti automatiškai ištrinami po kelių dienų, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą (Vaizdo stebėjimo gairių 118, 119 punktai). Taip pat turi būti imamasi organizacinių ir techninių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą (Vaizdo stebėjimo gairių 121 punktas). Stebint vaizdą turi būti renkama tik tiek duomenų, kiek yra būtina tikslui, dėl kurių jie tvarkomi, pasiekti (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir liudytojas P. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad, priklausomai nuo atminties kortelės talpos, duomenys galėtų būti saugomi iki 14 dienų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nepagrindė, kodėl vaizdo įrašo duomenys būtų saugomi tokį ilgą terminą. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad toks duomenų saugojimo laikas nustatytas jo patvirtintose ir viešai skelbiamose Vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų gyvenamųjų patalpų taisyklėse, kurios taikomos ir kituose nuomos objektuose. Siekdamas gauti leidimą fiksuoti vaizdą be atsakovo sutikimo, apeliantas duomenis saugos ne ilgiau nei 7 dienas. Be to, apelianto teigimu, atsakovas neįrodinėjo, koks saugojimo laikas nepažeistų jo interesų ir būtų jam priimtinas. Pažymėtina, jog, atsakydamas į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu užduotą klausimą, ar atsakovui bus suteikta galimybė turėti prieigą prie vaizdo stebėjimo, ieškovas nurodė, kad ne, pažymėdamas, jog jis bus vienintelis kameros administratorius, atsakovas galės kreiptis į ieškovą, tik manydamas, kad jo teisės galbūt buvo pažeistos. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog Vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo prie nuomojamų gyvenamųjų patalpų taisyklių 24.2 punkte numatyta, kad, gavus duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo ir patikrinus duomenų subjekto tapatybę, duomenų subjektui suteikiama informacija, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir duomenų subjektui pateikiami prašomi duomenys. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsakovas nereiškė reikalavimo, kad jam būtų suteikta galimybė prisijungti ir stebėti fiksuojamą vaizdą. Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovo nurodomos duomenų naudojimo kontrolės priemonės yra ribotos, taigi ieškovo įsipareigojimas duomenis saugoti ilgiau nei 7 dienas, atsakovui disponuojant tik ribotomis priemonėmis kontroliuoti numatyto įsipareigojimo laikymąsi, vertintinas kaip labiau hipotetinis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, ieškovui įsirengus vaizdo kamerą, atsakovas iš esmės neturėtų galimybių prižiūrėti vaizdo stebėjimo ir jo lauko, duomenų saugojimo termino laikymosi. Ieškovas neįrodinėjo ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad egzistuoja techninės galimybės suteikti ieškovui prieigą prie ieškovo norimo vykdyti vaizdo stebėjimo, taip pat, kad ieškovas sutiktų tokią prieigą atsakovui suteikti. Teismo nuomone, šios aplinkybės taip pat apsunkina galimybes užtikrinti, kad vaizdo stebėjimo kameromis nebūtų pažeistos atsakovo teisės.

34. Pasisakant dėl atsakovo argumento, jog tinkamą teismo sprendimo vykdymą saugo įstatymas, o filmavimo aprėptį ir galimus pažeidimus tiria Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos inspekcija, konstatuotina, jog ši institucija neatlieka įprastinės, kasdienės ieškovo veiklos, susijusios su asmens duomenų apsauga, kontrolės – ji tirtų ieškovo veiklą tik gavusi duomenų apie pažeidimą.

35. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad, vaizdo kamerą prijungus prie bendrojo (ne namų) interneto tinklo, išlieka galimybė, jog surinkti asmens duomenys gali būti nutekinti ar panaudoti kitais tikslais. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neplanuoja jungti kameros prie viešojo interneto tinklo. Teisėjų kolegija pažymi, jog gautų duomenų naudojimo, saugojimo, ištrynimo aspektas byloje yra labai svarbus, nes, kaip jau nurodyta, atsakovas praktinių galimybių tai kontroliuoti neturi. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad egzistuoja svari vaizdo stebėjimo sistemos valdytojo pareiga gerbti savo kaimynų ir kitų asmenų (patenkančių į stebimo atskiro įėjimo, laiptinės ir pan. sritį) teises. Nurodytame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo įrangai nustatyti, pranešimams ir informacijai pateikti ir laiku ištrinti vaizdą (per kelias valandas), jei nėra įvykdyta įsilaužimo ar kitų nusikaltimų. Ieškovo nurodomas duomenų apsaugos priemonės yra labiau hipotetinės ir nepakankamos, kad pateisintų atsakovo privataus gyvenimo ribojimą būtent ieškovo siūlomu būdu.

36. Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais argumentais, kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, kad jis ėmėsi pakankamų veiksmų užtikrinti reikalavimus, kylančius iš asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo, saugoti duomenis tik tiek, kiek būtina siekiamiems tikslams, tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą, imtis techninių ir organizacinių priemonių apsaugoti duomenis ir užtikrinti duomenų tvarkymo principų įgyvendinimą. Ieškovas neįrodė, kad kamerų įrengimo tikslas (apsaugoti savo turtą nuo sugadinimo, kontroliuoti nuomininkų skaičių, užtikrinti viešąją tvarką) yra proporcingas siekiui riboti atsakovo privatų gyvenimą, taip pat neįrodė, kad bus užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Pažymėtina, kad nurodytų teisinių argumentų visuma yra aktuali CK 2.23 straipsniui aiškinti ir taikyti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas. Kaip jau minėta, asmens duomenų rinkimo teisėtumą galima konstatuoti esant ne tik teisėtam tikslui, bet ir taikomų asmens duomenų apsaugos ribojimo priemonių proporcingumui. Taigi, nors konstatuota, jog ieškovo tikslas teisėtas, tačiau taip pat nustatytas neproporcingas asmens duomenų apsaugos ribojimo priemonių taikymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį kaip neįrodytą ir hipotetinį.

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, įvertinus Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus, atsakovui A. L. iš ieškovo I. R. priteistinas nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. R. atsakovui A. L. (A. L.) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.