Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su A. B., tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio su juo gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, bendrų lėšų neturėjo. Santuoka buvo nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinės bylos Nr. 2-2394/2000. Tai, kad sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio gyvena atskirai konstatuota minėtame sprendime. Įrašas apie ištuoką, ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) iš V. J. pirko žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., ir jame esantį nebaigtos statybos sodo pastatą unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais kiemo statiniais (kanalizacijos šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėja užbaigė pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus, pirktame žemės sklype pastatė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą pagrindu pakeitimus įregistravo Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Nuo 2000 metų liepos mėnesio ji yra Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, moka bendrijos mokesčius. Nurodo, kad buvęs sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) d., jo palikimą priėmė dukra A. B., po santuokos A. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas į šį nekilnojamąjį turtą dukrai išduotas nebuvo. Tai įrodo Valstybės įmonės Registrų centro 2024-12-30 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Pareiškėja nori žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., jame esantį sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanoti, tačiau Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R. atsisako patvirtinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių: pastato-sodo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sandorį, motyvuodama tuo, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, kad aukščiau minėtas turtas nėra pripažintas jos asmenine nuosavybe. Nurodo, kad žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) k. v., ir jame esantį nebaigtos statybos sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais kiemo statiniais unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirko už savo asmenines lėšas, gyvendama viena be sutuoktinio. Nors santuoka buvo dar nenutraukta, bet jie bendro ūkio nevedė nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio. Asmeninėmis lėšomis pabaigė statyti sodo pastatą, todėl šis turtas faktiškai jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kitaip negali įrodyti, kad priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, todėl juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles ir dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyrių (CPK 442 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktai).

5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje jie susilaukė vieno bendro vaiko, t. y. dukters A. B., kuri po santuokos pakeitė pavardę ir tapo A. D.. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., ir jame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 100 proc., su jam priklausančiais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – nekilnojamieji daiktai), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (statybos pradžios ir pabaigos metai - 2016 m.), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1809 bei (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėja nusipirko nekilnojamuosius daiktus, tik tuomet sodo pastatas dar buvo nebaigtos statybos (98 proc.), už kuriuos sumokėjo 8 000 litų (tuometiniai pinigai). Pareiškėjos ir A. B. santuoka nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. bylos Nr. 2-2394/2000 (toliau – sprendimas). Įrašas apie ištuoką, ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 117. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, dėl santuokos nutraukimo, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, tačiau sprendime yra nurodyta nagrinėjamam atvejui itin svarbi aplinkybė, jog pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio. Mirties liudijimas, įrašo Nr. 217, patvirtina, kad A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš į bylą pateikto Marijampolės Trečiojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, kad po A. B. mirties palikimą priėmė jo duktė, byloje nurodyta suinteresuotu asmeniu, kuri nurodė teismui pateiktame atsiliepime, kad nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kadangi žinojo, kad tai asmeninis mamos turtas, nes pareiškėja turtą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., nusipirko gyvendama viena už asmenines lėšas, kai jau nevedė bendro ūkio su tėčiu.

7. Teismas pažymi, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad būdami santuokoje pareiškėja ir A. B. būtų pasidalinę turtą. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu kartu negyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio ir nekilnojamąjį turtą nusipirko (duomenys neskelbtini) – jau negyvendama su sutuoktiniu kartu.

9. Turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

10. Šiuo konkrečiu atveju, būdama santuokoje pareiškėja įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nei santuokos nutraukimo byloje, nei kitu būdu nebuvo padalintas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis miręs, notaras atsisakė atlikti dovanojimo sandorį, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

11. Įvertinus tai, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį už nekilnojamąjį turtą sumokėjo 8 000 litų, kai jau daugiau nei metus laiko – nuo (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio, negyveno su buvusiu sutuoktiniu kartu, kas nurodyta įsiteisėjusiame sprendime, pareiškėja nesikreipė į teismą dėl šio turto padalijimo ir po santuokos nutraukimo, daroma išvada, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį buvo atsiskaityta pareiškėjos asmeninėmis lėšomis. Aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso išimtinai tik pareiškėjai patvirtino ir jos dukra, mirusio buvusio sutuoktinio įpėdinė, byloje esanti suinteresuotu asmeniu A. D.. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise.

12. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjai laisvai disponuoti jai priklausančiu nekilojamuoju turtu, turint tikslą sudaryti dovanojimo sandorį (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai, asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės disponavimo tikslu (dovanojimo sandorio sudarymui).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.