Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-19 · Administracinė byla Nr. I-2457-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
I-2457-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00692-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2457-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00692-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1.Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą.

2. Nurodo, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. dvi paras buvo patalpintas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) karantino patalpoje, kurioje buvo šalta, sienos šlapios, ant lubų buvo pelėsis. Kamera buvo keturvietė, klozetas sulūžęs. Vėliau pareiškėjas buvo patalpintas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 67, kurioje buvo 5 savaites. Naktimis apšvietimas neišjungiamas, nebuvo ventiliacijos. Sanitarinis mazgas buvo be užtvaros. Dušuose nėra atskirų patalpų persirengimui, nėra spintelių daiktams pasidėti. Kamerose taip pat trūko spintelių, kamerose nebuvo šaldytuvo.

3. Pažymėjo, kad dėl teisės aktų reikalavimų atitinkančių gyvenimo sąlygų nesudarymo buvo pažemintas pareiškėjo orumas, o gyvenimas kankinančiomis sąlygomis sudaro pagrindą priteisti žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. Nurodo, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui ir apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros.

Pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

7. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012).

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).

10. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

11. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus (b. l. 10–11), darytina išvada, jog patikrinus ginčo laikotarpiu (viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo patalpintas 91 parą) pareiškėjui tekusį kamerų plotą, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m plotas, visą ginčo laikotarpį, nebuvo pažeistas. Taigi šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.

12. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatytų papildomų reikalavimų sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.

13 Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje N ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1063/2017).

15. Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K turto valdymo skyriaus pranešimo ,,Dėl E. K. skundo“, matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

16. Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, kurioje nustatyta, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida taip pat neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

17. Apie tai, kad užuolaida neužtikrina kalinamiesiems asmenims reikiamo privatumo savo praktikoje konstatuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

18. Nustatyta, jog pareiškėjas nebuvo patalpintas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir daro išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu, buvo pažeista, todėl šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.

19. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo langų, tačiau iš į bylą pateikto 2018 m. rugpjūčio 23 d. Patikrinimo akto (b. l. 25–27) turinio matyti, kad jame yra nurodyta, kad kameroje Nr. 125, kurioje pareiškėjas kalėjo 2018 m. spalio 26 d., sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus. Iš 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo akto (b. l. 34–38), kuriame pateikti duomenys apie kamerą Nr. 115, kurioje pareiškėjas kalėjo 2018 m. lapkričio 2 d., taip pat matyti, kad šioje patalpoje yra natūralus apšvietimas per langą. Iš 2018 m. vasario 15 d. Patikrinimo akto (b. l. 58–59, 60), kuriame pateikti duomenys apie kamerą Nr. 110, kurioje pareiškėjas kalėjo 2018 m. lapkričio 2 d., nurodyta, kad šioje patalpoje yra langai. Apie tai, kad kameroje Nr. 322, kurioje pareiškėjas kalėjo nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., yra langai, patvirtina Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 26 d. raštas (b. l. 64). Taigi šie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, kad kamerose, kuriose jis kalėjo nėra langų. Kamerose nesant automatinės ventiliacijos, patalpų vėdinimas per langus teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Šiuo aspektu atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neįrodytas.

20. Iš į bylą teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimo aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu. Tačiau iš 2018 m. sausio 9 d. patikrinimo akto (b. l. 20) matyti, jog buvo tikrinta kameros Nr. 125 (kurioje pareiškėjas buvo patalpintas 2018 m. spalio 26 d.) temperatūra, kameros inventorius ir įrenginiai, langai ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Minėtos kameros dar vienos patikros rezultatai surašyti 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akte (b. l. 25), kurios metu buvo išmatuota temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimas, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau reikalavimų neatitiko oro judėjimo greitis. Iš 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akto (b. l. 34) matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 115 (kurioje pareiškėjas buvo patalpintas 2018 m. lapkričio 2 d.) ir kurioje nei apšvietimo, nei temperatūros, drėgmės, ar oro judėjimo greičio reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta pelėsio. Minėtos kameros dar vienos patikros rezultatai surašyti 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo akte (b. l. 53), kurios (patikros) metu ant sienų ir lubų buvo nustatyta pelėsio, išmatuota temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus. Nubyrėjusio tinko nebuvo, sanitariniai įrenginiai tvarkingi. Į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 16 d. raštas (b. l. 56) patvirtina, kad kameroje Nr. 115 pelėsių požymiai panaikinti. Iš 2018 m. kovo 6 d. patikrinimo akto (b. l. 69) matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 322 (kurioje pareiškėjas buvo patalpintas nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.), kurioje pelėsio židinių taip pat nenustatyta.

21. Nors, kaip minėta, ne visi aptartuose Patikrinimo aktuose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu, tačiau teismas, atsižvelgdamas į itin abstrakčius šiuo aspektu pareiškėjo išdėstytus argumentus, t. y. pareiškėjas konkrečiai net nenurodė, kokiose kamerose higienos reikalavimai (apšvieta, temperatūra, drėgmė ir kt.) neatitiko teisės aktų reikalavimų, kokiu laikotarpiu, taip pat nenurodė, ar dėl higienos normų pažeidimų buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, ar kokia konkrečiai žala pareiškėjui dėl to kilo, neturi pagrindo skunde šiuo aspektu išdėstytų tik bendro pobūdžio (deklaratyvių) teiginių vertinti, kaip pagrįstų ir pripažinti, kad tos pačios kameros, kurios jau buvo tikrintos ir vėliau kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, neatitiko higienos reikalavimų. Vien tik abstraktūs ir jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nepatvirtina. Be to, pareiškėjas skunde nors ir nurodė, kad higienos sąlygų neatitiko kamera Nr. 67, tačiau šioje kameroje pareiškėjas nekalėjo.

22. Atsakovės atstovas Pažymoje nurodė, kad visose gyvenamose kamerose yra lentynos su sekcijomis maistui laikyti, spintelės daiktams sudėti, veidrodžiai, įrengtos viršutinių drabužių pakabos. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, kad kamerose trūko spintelių, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjas nurodydamas, kad stalas kaip lenta, nedetalizavo, kokia konkrečiai žala dėl to pareiškėjui buvo padaryta. Kaip nurodė atsakovės atstovas šaldytuvo kameroje teisės aktai nenumato.

23. Teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo, kad dušuose būtų atskira patalpa persirengti, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl papildomos dušo patalpos įrengimo nekonstatuotini. Kaip nurodė, atsakovės atstovas, Lukiškių TI-K dušinėse yra įrengtos vietos nusirengimui ir apsirengimui, taip pat yra pakabos, suoliukas, lentynėlė. Kaip nurodyta 2018 m. sausio 9 d. Patikrinimo akte (b. l. 20), Lukiškių TI-K dušinėse atskirų patalpų, kuriose būtų nusirengimo/apsirengimo kambarys, įrengimas susijęs su papildomais patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas. Apie tai, kad dušai atitiko teisės aktų reikalavimus patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. Patikrinimo aktas, kuriame buvo aptartos kameroje Nr. 125 gyvenančių asmenų prausimosi duše aplinkybės.

24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą tik dėl privatumo sanitariniame mazge trūkumo. Pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas galimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą, trukmę bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis