Šiaulių apygardos teismo nutartis

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013m. spalio 4d. nutartyje konstatuota, jog yra visi požymiai, leidžiantys tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip kylančius iš vartojimo rangos sutarties, kuriems taikytinos CK nustatytos vartojimo rangos normos. Tačiau teismas sprendė, kad konkrečios šioje byloje nustatytos aplinkybės - samdymas neturinčio nei reikiamo išsilavinimo, nei vertimosi šia veikla įregistravimo dokumento rangovo, neturėjimas ir nepateikimas rangovui nei statybos leidimo, nei statinio projekto, ką anksčiau nagrinėjant bylą pripažino atsakovas, darbų atlikimas atsakovui nepateikus šių būtinų dokumentų, nebuvimas tech. priežiūrą vykdančio asmens, ką neginčijamai patvirtino liudytojas E. B., ir t.t., leidžia daryti išvadą, kad abi šalys nuo pat pradžių tarpusavio santykiuose nesivadovavo nei statybos rangos, nei kitomis rūpestingiems ir sąžiningiems asmenims neabejotinai suprantamomis ir privalomomis normomis ir tokia situacija juos abu tenkino, kol kilo ginčas dėl atsiskaitymo. Todėl konstatavo, kad abi šalys vienodai atsakingomis dėl kilusio ginčo (CK 6.672 str. 3 d., CK 6.691 str.).

Teismas sprendė, kad reikalavimą nutraukti sutartį atsakovas grindžia CK 6.665 str. 3 d. nuostatomis, t. y. tuo, kad ieškovo darbo trūkumai yra esminiai. Nurodė, kad toks reikalavimas yra prieštaringas. Pažymėjo, kad atsakovas prašo nutraukti visą sutartį ir grąžinti visas jo ieškovui sumokėtas sumas, nors reikalauja atlyginti tik priestato bei gyvenamojo namo stogų dangos pakeitimo išlaidas ir neginčija, kad priestatą jis toliau naudojo, todėl patenkinus šį reikalavimą ieškovas faktiškai privalėtų neatlygintinai perduoti atsakovui jo pastatytą priestatą ir apmokėti dviejų stogų dangų pakeitimo išlaidas, kas akivaizdžiai neatitinka CK 1.96 str. nuostatų ir teisingumo bei protingumo reikalavimų. Teismas nurodė, jog pats atsakovas vertina, kad ekspertizės akte nurodyti trūkumai laikytini esminiais, duodančiais pagrindą nutraukti sutartį, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra ir atsakovas nepateikė. Pažymėjo, kad iš ekspertizės akto išvadų, prie jo pridedamų nuotraukų ir papildomai pateiktų nuotraukų matyti, kad nesilaikant reikalavimų, galimai buvo nupjauta tik neilga dalis gyvenamojo namo stogo vieno lakšto dangos ties priestato sienos ir šio stogo sujungimu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo nurodomas reikalingumas pakeisti abiejų pastatų stogų dangas dėl tokio pažeidimo kelia akivaizdžių abejonių ir, kaip minėta, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui 2007 metais atlikus darbus, atsakovas iki 2013 metų nesiėmė jokių priemonių trūkumams ištaisyti, tačiau net neužfiksavęs faktinės padėties, po kurio laiko pakvietė kitus meistrus, kurie toliau tęsė darbus, o stogų dangas pakeitė 2013 m. dėl visiškai su ginču nesusijusių aplinkybių, t. y. kilusio gaisro. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovo atliktus darbus atsakovas faktiškai priėmė, tuo pats paneigdamas, jog darbai būtų atlikti su tokiais esminiais trūkumais, kurie duotų pagrindą sutarčiai nutraukti. Todėl teismas atsakovo reikalavimą nutraukti statybos darbų sutartį atmetė. Atmesdamas reikalavimą nutraukti statybos darbų sutartį, teismas netenkino atsakovo reikalavimų dėl nuostolių priteisimo. Pažymėjo, kad reikalavimas grąžinti sumokėtą 4000 Lt avansą galėtų būti tenkinamas, tik nustačius, kad atsakovas ieškovui sumokėjo daugiau pinigų, nei šis realiai kokybiškai atliko darbų. Pasisakydamas dėl atsakovo reikalaujamų priteisti iš ieškovo nuostolių, susijusių su stogų dangų pakeitimo išlaidomis, teismas pažymėjo, kad faktas, kad atsakovas šių dangų nekeitė iki 2013 metų ir pakeitė tik po kilusio gaisro ir būtent dėl šio gaisro pasekmių, patvirtina, jog tokio reikalingumo objektyviai nebuvo. Todėl teismas sutiko su ieškovo atstovės teiginiu, kad tokiu reikalavimu atsakovas faktiškai siekia nepagrįstai praturtėti, gauti realiai neturėtų nuostolių atlyginimą, todėl jo reikalavimą atlyginti tokius nuostolius atmetė. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškiniu reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, teismas pažymėjo, kad abi šalys dėl ginčo patyrė didelių nuostolių (piniginių, moralinių). Tačiau konstatavo, kad šalys nuo pat pradžių nesivadovavo rūpestingiems ir sąžiningiems asmenims įprastomis tarpusavio santykių normomis, dėl ko teismo pripažintos vienodai atsakingomis dėl kilusio ginčo. Teismas sprendė, kad atlyginti moralinę žalą atsakovui, kuris pats pasamdė, neturintį reikiamo išsilavinimo ir vertimosi šia veikla teisėtumą patvirtinančio dokumento, rangovą, neturėjo ir nepateikė rangovui nei statybos leidimo, nei statinio projekto, tik nutraukus darbus formaliai pasamdė tech. priežiūrą vykdantį asmenį, kuris faktiškai šios funkcijos neatliko, vėliau tęsė darbus neužfiksavęs faktinės padėties ir leido dirbti kitiems fiziniams asmenims, kurių pats negali nurodyti, nėra pagrindo.

Dėl ieškinio teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą būtina nustatyti, kiek tiksliai ir kokios apimties darbų atliko ieškovas; kokia darbų dalis buvo atlikta tinkamai ir kokia šių darbų piniginė išraiška. Tai nustačius būtų galima tiksliai įvertinti, kokia yra ieškovo tinkamai atliktų darbų vertė ir priklausomai nuo šios vertės – kaip išspręstini ieškovo ir atsakovo reikalavimai dėl atsiskaitymo už šiuos darbus. Teismas nurodė, kad pagal teismo pasiūlymą šalys tokių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis įrodymas, patvirtinantis, jog rangovas sutarties sąlygas yra įvykdęs, jame yra nurodomi faktiniai darbų kiekiai, jų apimtis, vertė ir trūkumai. Konstatavo, kad tokio akto šalys nesurašė. Teismas nurodė, kad ginčo pastatas yra visiškai sudegęs, dėl ko surinkti papildomus įrodymus nėra galimybių Konstatavo, kad esant ginčui, įvertinti darbų kokybę ir tinkamai atliktų darbų vertę taip pat nebegalima. Teismas nusprendė netenkinti nei ieškovo reikalavimo dėl 5600 Lt apmokėjimo už atliktus darbus, nei atsakovo reikalavimo dėl 4000 Lt, bet kaip sumokėtų daugiau, nei atliko darbų ieškovas, o ne nutraukus sutartį, priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatęs, kad ieškovą ir atsakovą siejo vartojimo rangos santykiai, ieškovas 2007-10-02 sutarties neįvykdė, tuos darbus, kuriuos atliko, padarė su trūkumais, nekokybiškai, nepagrįstai ir neteisėtai netenkino atsakovo reikalavimo nutraukti 2007-10-02 sutartį dėl esminio šios sutarties pažeidimo. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovui pareikalavus darbus užbaigti, trūkumus ištaisyti, ieškovas jų nebaigė, trūkumų neištaisė, o kreipėsi į teismą sąmoningai nurodydamas melagingas aplinkybes, jog 2007-10-02 sutartį tinkamai įvykdė.

6. Teismo sprendimas nevertinti iš viso ieškovo padarytų pažeidimų tuo pagrindu, kad, ieškovui 2007 metais atlikus darbus, atsakovas iki 2013 metų nesiėmė jokių priemonių trūkumams ištaisyti, iš viso nesuprantamas, kadangi ieškovo atliktų darbų konkrečius trūkumus užfiksavo byloje paskirta ekspertizė, teismas nenurodė, kad nesutinka su ekspertizės išvadomis, o tai, kad šie trūkumai nebuvo ištaisyti, nepašalina jų pobūdžio ir esmingumo.

7. Teismas nurodo, kad, patenkinus atsakovo reikalavimą, ieškovas faktiškai privalėtų neatlygintinai perduoti atsakovui jo pastatytą priestatą ir apmokėti dviejų stogo dangų pakeitimo išlaidas, kas neatitinka teisingumo ir protingumo reikalavimų. Taip teigdamas teismas nepagrįstai neįvertino, pirma, kad medžiagas ieškovui pateikė atsakovas, o jas ieškovas, netinkamai vykdydamas darbus, sugadino, bei sugadino gyvenamojo namo stogo dangą, ir atsakovas prašo atlyginti būtent ieškovo sugadinimus, antra, pagal ekspertizės išvadas visi ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais, nekokybiški, dalis įsipareigotų atlikti darbų iš viso neatlikta, todėl teigti, kad taip neatlygintinai atsakovui būtų perduotas priestatas, taip pat akivaizdžiai yra neteisinga.

8. Teismas konstatavęs, kad 2007-10-02 sutarties ieškovas neįvykdė, darbus atliko trūkumais, nepagrįstai netaikė sutartinės civilinės atsakomybės ieškovui bei nepriteisė iš ieškovo atsakovui patirtų nuostolių, tame tarpe ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo patirtų 13295,92 Lt nuostolių dydį pagrindžiantis įrodymas yra į bylą pateiktas 2012-05-11 teismo ekspertizės aktas Nr. 12-05/02. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo įrodymu, turėjo teisę į bylą teikti duomenis, paneigiančius jame užfiksuotas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Teismo motyvas, kad galimai vieno skardos lakšto pjovimas abrazyviniu disku akivaizdžiai neįrodo reikalingumo keisti abiejų stogų dangas, nėra pagrįstas, nes ieškovo padarytų trūkumų ištaisymo kainą nustatė šioje byloje paskirtas ekspertas. Be to, dalį nuostolių sudaro atsakovo pateiktos priestatui medžiagos sugadinimas, kuris suskaičiuotas taip pat pagal eksperto išvadą. Atsakovui padarytos žalos faktą bei dydį įrodo eksperto padarytos išvados, teismas nenurodė, kad nesutinka su eksperto išvadomis (CPK 218 str.), todėl nepagrįstai nesivadovavo jomis ir eksperto suskaičiuotų nuostolių iš ieškovo nepagrįstai nepriteisė.

9. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, pažeidė prioritetinį vartotojų teisių gynimo principą, netinkamai aiškino bei taikė rangos instituto teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokios kategorijos bylose, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai netenkino atsakovo priešieškinio. Susidariusią situaciją teismas vertino neteisingai, tinkamai neįvertinus aplinkybes, jog atsakovas yra vartotojas, o ieškovas verslininkas, taip pat neįvertinus to fakto, kad ginčas kilo ne todėl, kad ieškovas neturėjo patento, taip pat ne dėl statybos leidimo, techninės priežiūros, projekto, o todėl, kad ieškovas neatliko visų įsipareigotų atlikti darbų, o jo daryti darbai atlikti su trūkumais ir nekokybiškai. Teismo išvardintos aplinkybės niekaip nepašalina ieškovo – rangovo – verslininko atsakomybės, kurio atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 str. 4 d.).

10. Vartojimo rangos atveju rangovas turi pareigą iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, rūšis, kainą, apmokėjimo formą ir kt., o tuo atveju, jeigu dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį, neapmokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 str.). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 str. įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008 ir kt.). Ieškovas, būdamas statybų srities specialistas ir užsiimdamas ūkine - komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas ir veikia savo rizika.

11. Teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie, kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla. Tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. 30 nurodyta, jog ta aplinkybė, kad verslininkas nevykdė pareigos deklaruoti teikiamas paslaugas, negali tapti pagrindu teigti, kad jis tokių paslaugų neteikė, o paslaugų vartotojas pats buvo neapdairus ir turėjo pasidomėti įmonės veikla.

12. Dėl to, kad ieškovas neįvykdė 2007-10-02 sutarties, kad sugadino gyvenamojo namo stogo skardą, sugadino priestatui skirtą skardą, atliko nekokybiškai darbus, atsakovas patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Atsakovas nurodė, kad blogai sujungus priestato stogą prabėga vanduo į sienos vidų, taip siena šlampa iš vidaus, skilinėja plytos (kas matyti ir iš su minėtu ekspertizės aktu pateiktu nuotraukų), vidinė siena šlapia ir sunkiai džiūna dėl išmirkusios vatos, esančios sienoje, drėgmės poveikis kenksmingas jo nepilnamečiams vaikams, žmonai, pačiam, dėl ko labai išgyvena. Norint ištaisyti šiuos trūkumus reikėtų nuardyti dalį stogo ir po juo esantį kampą bei naujai permūryti, dėl ko dar papildomai būtų patirti papildomi esminiai nuostoliai. Suskilusias plytas teks restauruoti ir perdažyti, tai taip pat esminės išlaidos. Didelė tikimybė, kad nuo vandens vata sienoje sukritusi, dėl ko patiriami šilumos praradimai. Atsakovas paaiškino, jog priestatas buvo skirtas dviem priešmokyklinio amžiaus vaikams, ir dėl ieškovo netinkamo veikimo šie planai griuvo. Gyvenamojo namo stogo danga sugadinta. Atsakovas nurodė, kad dėl viso to labai pergyveno, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus. Be to, dėl ieškovo netinkamo veikimo priverstas vaikščioti po teismus, gaišti laiką, kad apgintų savo teisėtus interesus. Šie visi išgyvenimai realūs, nes objektyvūs duomenys rodo, kad bet kuris asmuo dėl tokių jo teisių pažeidimų išgyventų. Atsakovo prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala yra adekvati satisfakcija už ieškovo netinkamu veikimu sukeltus atsakovui dvasinius išgyvenimus.

13. Teismas pažeidė CK 6.662 str. 5 d., CPK 93 str. 4 d., dėl ko netinkamai paskirstė byloje paskirtai ekspertizei turėtas atsakovo išlaidas, nepagrįstai nuspręsdamas, kad jas turi dengti tik atsakovas - vartotojas, o ne ieškovas – verslininkas - rangovas, nors būtent ekspertizė paneigė ieškovo nurodamas aplinkybes, kad jis įvykdė 2007-10-02 sutartį, bei nustatė, kad dalies įsipareigotų atlikti darbų ieškovas iš viso neatliko, o tuos darbus, kuriuos darė, atliko nekokybiškai, su trūkumais, be to, sugadino atsakovo pateiktas medžiagas.