- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-82-1121/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30223-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Algis Kojala
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo –
A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (1 (viena) para), prilyginant jį 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalies 1 punktu, kartu su bausme A. K. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); 2) turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam turtui, t. y. automobiliui KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. A. K., 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,11 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos vienos iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo, konfiskuojant ne automobilį KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.
3. Nuteistasis nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijo savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. pilnai prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu teikė prašymus dėl švelnesnės bausmės skyrimo ir švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo įstatymo nustatytose ribose. Prašė atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurios iš esmės sudaro prielaidas individualizuoti skiriamą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju sukėlė nuteistojo padaryta veika, tačiau to nepadarė ir priėmė formalų, standartišką tokioms byloms apkaltinamąjį nuosprendį. Manytina, kad skundžiamas nuosprendis nėra išsamus, pilnai motyvuotas, t. y. pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, jog būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos viso bylos aplinkybės.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas šios bylos aplinkybes, jas įvertino formaliai ir nepagrįstai konstatavo, jog gynybos argumentai nepriimtini, o prokuroro pasiūlymai priimtini, atmetant bet kokias abejones jų teisingumu ir pagrįstumu. Skundžiamame nuosprendyje tik keliais žodžiais nurodoma priežastis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo gynėjo prašymą skirti baudžiamojo poveikio priemonę (transporto priemonės vertės konfiskavimą), t. y. neįvertino, jog automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė padarytam nusikaltimui ir ji neužtikrintų prevencinių tikslų. Yra baudžiamas ne tik nuteistasis, tačiau ir jo šeima, kuri apie A. K. poelgį nieko nežinojo ir tuo metu negalėjo nuo to sulaikyti. Nuteistojo šeimos automobilio konfiskacija paskirta dėl jo kaltės, todėl ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės turi būti skirtos būtent jam, turi paveikti nuteistąjį, o ne atsidūrusius pažeidžiamoje situacijoje A. K. šeimos narius.
5. Pasak nuteistojo, jis labai kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, be to, nuteistasis neveikė tiesiogine tyčia, savo neteisėta veika niekam žalos nepadarė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Reikia atsižvelgti ir į kitų, socialiai pažeidžiamų asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini) metų vaiko ir jo mamos minimalių interesų užtikrinimą, paliekant transporto priemonę šeimos poreikiams tenkinti. Nuteistojo šeima gyvena kaimo vietovėje, susisiekimas viešuoju transportu kardinaliai skiriasi nuo miesto sąlygų. Kaimo vietovėje kiekviena šeima turi turėti automobilį, kitaip atsidurs sunkesnėje padėtyje negu analogiškoje situacijoje mieste gyvenanti šeima. Dėl to galima įžvelgti ir diskriminacijos požymius, kuriuos netiesiogiai sukuria teismo sprendimo nelankstumas kaimo vietovėje gyvenančiai šeimai lyginant su analogiškomis priemonėmis, taikytomis mieste gyvenančiai šeimai. Transporto priemonės, o ne jos vertės konfiskacija yra aiškiai per griežta baudžiamojo poveikio priemonė jaunai šeimai, gyvenančiai kaimo vietovėje ir auginančiai (duomenys neskelbtini) vaiką. Toks sprendimas akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistajam paskirta bauda bei kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
6. Apie šeimyninio automobilio pirkimą nuteistasis tarėsi su žmona dar prieš metus. 2021 m. turėjo baigtis terminas dėl draudimo nuteistajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Maždaug tam laikui ketino pirkti šeimos automobilį ir pakeisti iki tol žmonos vairuotą seną automobilį. Su žmona suderino, kad kiekvienas iš savo uždarbio prisidės prie automobilio pirkimo, t. y. žmonos indėlis buvo 2/3 automobilio kainos, o nuteistojo – 1/3. Išsirinko nebrangų, 2008 m. gamybos, KIA SORENTO šeimyninį automobilį. Automobilį KIA SORENTO registravo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuteistojo vardu pagal susitarimą su žmona, kad nekiltų nesusipratimų kertant valstybės sieną su (duomenys neskelbtini), į kurią jie vyksta aplankyti giminaičių. Pagrindiniu automobilio naudotoju buvo ir yra nuteistojo žmona. Su automobiliu nuteistojo žmona galėjo realizuoti galimybę grįžti į darbo rinką (duomenys neskelbtini) po vaiko auginimo atostogų, taip pat galėjo išleisti dukrą į lopšelį-darželį, reguliariai nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) dėl vaiko sveikatos stebėjimo diagnozavus (duomenys neskelbtini) požymius. Tokiu būdu buvo užtikrinami būtiniausi šeimos poreikiai apsirūpinant maisto produktais, prekėmis ir kt. Nuteistasis drausmingai laikėsi 2019 m. teismo paskirtų apribojimų ir suvaržymų, laidavimo sąlygų nepažeidė. Automobilio konfiskavimas vėl grąžina nuteistojo šeimą į nežinią, t. y. ar pavyks skubos tvarka surasti nebrangų, be defektų kitą automobilį iš antrinės rinkos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, patenkinus gynybos prašymą, buvo nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą byloje ir kaip liudytoja apklausta nuteistojo žmona.
10. Apklausta liudytoja B. K. paaiškino, kad automobilį KIA SORENTO ji pirko sau, nors žinojo, jog pagal galiojančius įstatymus transporto priemonė bus bendras šeimos turtas. Jų šeima šiuo metu turi tik šią vienintelę transporto priemonę. Ji automobilį rinkosi labai ilgai, dar būdama „dekrete“ sau ieškojo transporto priemonės, rinkosi didesnį automobilį. Kai liudytoja grįžo į darbą, ji buvo surinkusi pakankamą pinigų sumą automobiliui įsigyti, dar nuteistasis kažkiek prisidėjo ir tik tada pirko automobilį. Jie bendru susitarimu nutarė, kad automobilis yra jos, o ne nuteistojo, t. y. liudytoja visą laiką juo važinės, o jeigu nuteistasis prašys automobilio, ji jam kartais duos pasinaudoti transporto priemone. Automobilio KIA SORENTO vertė – apie 4 000 Eur. Jų šeimai būtų mažesnė našta 4 000 Eur konfiskavimas negu automobilio konfiskavimas, kadangi automobilis yra jos, ji rinko pinigus už šią transporto priemonę. Kai ji nusipirko automobilį, nuteistasis nuvažiavo ir užregistravo transporto priemonę savo vardu. Ji neprieštaravo, kad automobilis būtų užregistruotas nuteistojo vardu. Tuo metu, kai nuteistasis registravo automobilį, ji buvo darbe, todėl negalėjo savo vardu užregistruoti automobilio. Ji nesuprato, kur reikia eiti, kaip užregistruoti automobilį, todėl sutiko, kad nuteistasis viską už ją sutvarkys. Be to, ir draudimas būtų brangesnis, jeigu automobilį būtų registravę jos vardu. Būtent ji sumokėjo didžiąją dalį automobilio kainos, kadangi, kaip minėjo, ši transporto priemonė buvo skirta konkrečiai jai, nes liudytojai reikia važinėti į darbą, reikia (duomenys neskelbtini) metų dukrą vežti į darželį ir ją iš jo paimti. Ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) apie vienerius metus po to, kai grįžo iš motinystės atostogų. Nuo namų iki jos darbo vietos yra kažkur apie 20 kilometrų atstumas. Viešasis transportas važiuoja, bet jai reikėtų ne su vienu autobusu važiuoti, t. y. ji nespėtų į darbą, nes į darželį dukrą reikia nuvesti, po to vykti į darbą, o to ji fiziškai nespėtų padaryti. Jos sesuo gyvena ten, kur autobusai nevažiuoja. Tėvai gyvena už 4 kilometrų, tačiau jie yra seni. Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kad darželiai ilgai nedirba, o ji fiziškai ir morališkai nespėtų su viešuoju transportu visur suvažinėti. Be to, dukrą nuo gimimo kas 3-6 mėnesius veža į (duomenys neskelbtini) tikrintis dėl (duomenys neskelbtini). Nors ši liga dukrai dar nėra oficialiai diagnozuota, tačiau jie dukrą dažnai tikrina, jai duoda vaistų, nes nuteistajam nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl jie bijo, jog ir dukrai nebūtų šios ligos. Nori pažymėti ir tai, kad jų šeima gyvena kaimo vietovėje, jų dabartiniai namai yra ketvirtame pastato aukšte, todėl pirko didesnį automobilį, kad į jį galėtų padėti dukros vežimėlį, rogutes, jog jų nereikėtų nešioti į ketvirtą aukštą. Artimiausiu metu jie turi persikelti gyventi į kitus namus, kur autobusai nevažiuoja. Liudytojai su dukra reikėtų pėsčiomis eiti 3 kilometrus iki autobusų stotelės ir dar 3 kilometrus važiuoti autobusu iki dukros darželio, todėl jai būtų labai sunku be automobilio. Ji negali atsakyti už nuteistojo poelgius. A. K. su automobiliu KIA SORENTO nevažinėdavo, nebent labai prašydavo, todėl automobilį jam kartais duodavo pavairuoti. Nuteistasis vasarą su automobiliu beveik nevažinėjo, kadangi buvo atostogos ir automobilis jam nebuvo reikalingas. 2021 m. rugsėjo 1 d. liudytojai pusė dienos buvo laisva, o nuteistajam reikėjo 10 val. važiuoti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kurioje dirba nuteistasis, yra (duomenys neskelbtini), ten autobusai nevažiuoja, todėl A. K. jos paprašė automobilio ir ji sutiko transporto priemonę duoti nuteistajam. Nuo namų iki nuteistojo darbo vietos yra apie 40 kilometrų atstumas. Jis važiuoja iki (duomenys neskelbtini), kur jį paima bendradarbė. Ji net neįtarė, kad A. K. gali padaryti nusikalstamą veiką, kadangi jis važinėjo atsakingai, be to, dvejus metus apskritai nevažiavo, jokių pažeidimų nepadarė. Nors tai buvo antras kartas, kai nuteistasis vairavo neblaivus, tačiau jis dvejus metus nieko blogo nepadarė, todėl liudytoja negalėjo įtarti, jog A. K. gali dar kartą vairuoti išgėręs.
11. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės taikymo klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
12. Nuteistasis A. K. neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės, nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikavimo, sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu, taip pat su jam paskirtu specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu ir prašo konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, bet jos vertę atitinkančią pinigų sumą. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų svarbių turto konfiskavimui išspręsti reikšmingų bylos aplinkybių ir priėmė formalų sprendimą, kadangi automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis jo šeimos narių interesus, be to, transporto priemonė buvo pirkta už nuteistojo žmonos pinigus ir automobilis faktiškai priklauso ne jam, o būtent B. K.. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytą nuteistojo prašymą ir pateiktus argumentus, teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo, paskirto specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir kitų bylos klausimų, t. y. patikrina skundžiamą 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį tik dalyje dėl nuteistajam A. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimo.
13. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.
15. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pažymėtina, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
16. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. K., 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę – automobilį KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nustatyta ir tai, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso būtent nuteistajam A. K. (b. l. 26), t. y. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius.
17. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad automobilio KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė padarytam nusikaltimui ir ji neužtikrintų prevencinių tikslų, o dėl automobilio konfiskavimo nukentėtų su nusikaltimo padarymu niekuo nesusiję asmenys – nuteistojo žmona ir (duomenys neskelbtini) dukra.
18. A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metams už analogiško nusikaltimo padarymą. A. K. minėtu nuosprendžiu buvo skirtos tokios pačios, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metams ir 2) neatlygintinas automobilio VW GOLF konfiskavimas valstybės nuosavybėn (b. l. 87-88). Iš šioje byloje esančių duomenų visumos matyti, kad nagrinėjamą nusikaltimą nuteistasis A. K. padarė praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai atgavo specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam teismo kartą parodytas pasitikėjimas nepasiekė prevencinių tikslų ir nuteistojo elgesiui korekcinės įtakos neturėjo, t. y. A. K. nesulaikė nuo analogiško nusikaltimo padarymo – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Dar kartą parodytas pasitikėjimas asmeniu ir jo interesus tenkinantis sprendimas (past. – šiuo atveju ne transporto priemonės, tačiau jo vertės konfiskavimas), nepasiektų teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas nei nuteistajam, nei jo šeimai nesukels tokių neproporcingai padarytai veikai neigiamų pasekmių, kurios jų gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą, A. K. ir jo žmonai atimtų teisę dirbti arba susirasti darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo.
19. Nuteistasis nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl automobilio konfiskavimo neproporcingai nukentėtų jo (duomenys neskelbtini) dukros teisėti interesai. Teismo posėdžio metu apklausta nuteistojo žmona B. K. patvirtino, kad dukrą į (duomenys neskelbtini) tikrintis dėl (duomenys neskelbtini) veža ne kasdien – kas 3 – 6 mėnesius. Įvertinus šiuos liudytojos paaiškinimus, darytina išvada, kad dar iki vykimo į gydymo įstaigą, nuteistasis ir jo žmona gali sėkmingai susiplanuoti kelionę, t. y. vykti viešuoju transportu, paprašyti pagalbos artimųjų giminaičių arba draugų bei pažįstamų, pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis. Transporto priemonės turėjimas ir jos naudojimas yra tik viena iš priemonių tinkamai vaiko raidai užtikrinti, tačiau ne vienintelė ir pagrindinė. Nuteistasis ir jo žmona teigia, kad (duomenys neskelbtini) dukrą veda į darželį, o neturint automobilio B. K., naudojantis viešojo transporto paslaugomis, būtų neįmanoma laiku spėti dukrą nuvežti į darželį ir po to nuvykti į darbą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad netoli jų gyvena pastarosios artimieji giminaičiai – sesuo ir tėvai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis ir jo žmona B. K., kol jų šeima laikinai neturės transporto priemonės ir įsigis naują automobilį, gali kreiptis pagalbos į artimuosius giminaičius, jog jie prižiūrėtų (duomenys neskelbtini) vaiką, be to, galima samdyti auklę vaiko priežiūrai, kas piniginiu atžvilgiu nebūtų labai nuostolinga, kadangi vaiko priežiūrai darželyje irgi yra mokami pinigai. Neprieštarautina tam, kad automobilio konfiskavimas nuteistajam ir jo šeimai sukels tam tikrą diskomfortą bei buityje kilsiančias problemas. Kita vertus, nesunkų nusikaltimą padaręs A. K., prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes, ypač įvertinus aplinkybę, jog jis praeityje jau buvo padaręs analogišką nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirtas automobilio konfiskavimas bei specialios teisės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio nuteistasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimai. Be to, visos nuteistojo nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusikaltimo padarymo metu, tačiau A. K. nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė.
20. Prokurorės 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu paskirtas visiškas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistajam A. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui KIA SORENTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – uždrausta šią transporto priemonę valdyti, ja disponuoti ir naudotis (b. l. 28). Įvertinus šį juridinį faktą, darytina išvada, kad ilgiau nei keturis mėnesius nei nuteistasis, nei jo žmona šiuo automobiliu negali teisėtai naudotis. Kita vertus, Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 4 d. įvykusio posėdžio metu dalyvavo tiek nuteistasis, tiek jo žmona B. K., t. y. jiems atvykimas iš kaimo vietovės į miestą, nors galimai ir sukėlė tam tikrus nepatogumas, lyginant su tuo, kai jie teisėtai galėjo naudotis transporto priemone, nebuvo neįmanomas ar neproporcingai apsunkintas. Be to, nei nuteistasis, nei liudytoja apklausta B. K. nenurodė, kad jiems šiuo metu, kai yra uždrausta naudotis automobiliu KIA SORENTO, būtų neįmanoma nuvykti į darbą (past. – jie pastoviai vėluotų į darbą; jie būtų pravaikštose; jiems grėstų atleidimas iš darbo; ir pan.) arba (duomenys neskelbtini) dukrą nuvežti į darželį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nuteistojo žmonai vykimas į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nors ir sukelia nepatogumų, nėra neįmanomas.
21. Nors nuteistasis ir jo žmona akcentuoja, kad automobilis KIA SORENTO priklauso B. K., atkreiptinas dėmesys į tai, jog šie proceso dalyviai neneigė, kad prie transporto priemonės įsigijimo pinigais prisidėjo ir A. K. (past. – kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis sumokėjo 1/3 automobilio kainos). Be to, B. K. neneigė, kad automobiliu pasinaudoti leisdavo ir nuteistajam. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.92 straipsnio 1 dalimi, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (past. – šiuo atveju transporto priemone, kuri, kaip teigia proceso dalyviai, de facto priklausė B. K.), preziumuojama, kad jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Byloje nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti (past. – šioje byloje nenustatyta, kad B. K. būtų neleidusi nuteistajam pasinaudoti automobiliu KIA SORENTO, tačiau jis vis tiek būtų pasinaudojęs šia transporto priemone), tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-458/2021, 2K-237/2011, 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).
22. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. turto konfiskavimas pritaikytas pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino BK 72 straipsnio nuostatas, o nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos labiau, nei tai nustatyta baudžiamuoju įstatymu, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.