Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B., išieškotojai UAB „Conlex“, UAB „Ignitis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis G. B. 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. 0040/13/02423-KP89 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad vykdymui priimti 6 (šeši) vykdomieji raštai dėl skolos bei metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. M. išieškotojo UAB „Ignitis“ naudai. Vykdant vykdomuosius dokumentus, areštuota skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas, - butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalys buto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors skolininkė skunde nurodo, kad turtas yra parduotas iš varžytynių, tačiau patikrinus registrus paaiškėjo, kad šis turtas nuosavybės teise vis dar priklauso skolininkei, nes antstolė nėra surašiusi turto pardavimo ir varžytynių akto. Be to, proporcijų nurodymas yra netikslingas, nes skolininkei ir taip priklauso tik turto dalis. Šiuo metu nevyksta jokie turto realizavimo procesai, nes nuo 2015 m. kovo 13 d. turtui yra taikomas areštas, o skolininkė turi 46 vykdomąsias bylas. Tad jeigu ateityje į turtą bus galima nukreipti skolos išieškojimą, tai realizavimo procedūrą vykdys antstolis, pirmas areštavęs turtą, o kiti antstoliai prie jo prisijungs. Todėl netikslinga kiekvienam antstoliui pagal savo vykdomas bylas nustatinėti areštuoto turto proporcijas.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis vykdo 6 vykdomuosius dokumentus dėl skolos bei numatytų metinių palūkanų priteisimo išieškojimo iš skolininkės E. M. išieškotojų UAB „Conlex“ ir UAB „Ignitis“ naudai. Vykdant vykdomuosius dokumentus areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininkės E. M. atžvilgiu vykdomos 46 vykdomosios bylos.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. birželio 16 d. įkeistas hipoteka, tačiau dar 2016 metais parduotas iš varžytynių už sumą, atitinkančią hipotekos kreditoriaus reikalavimus pagal antstolės D. M. kontoroje vykdomą bylą, todėl tikslinga panaikinti šio turto areštą.

Konkrečiu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), vis dar priklauso skolininkei E. M. ir pakartotinai buvo net kelis kartus areštuotas kitų antstolių vykdomose bylose (2021-02-23, 2020-06-17, 2020-03-05, 2020-12-15, 2019-07-22 ir kt.), taip apribojant disponavimą minėtu turtu. Vadinasi, minėtas turtas nėra parduotas iš varžytynių, o išieškojimas iš šio turto galimas trečiąja eile (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagal CPK 693 straipsnį, areštuoto turto realizavimas panaikina visus turto areštus, tačiau konkrečiu atveju nenustatyti turto realizavimo veiksmai vykdomojoje byloje. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas vykdomojoje byloje pakeisti turto arešto mastą ir iš naujo apskaičiuoti vykdymo išlaidas.

Pareiškėja taip pat prašo palikti areštą ir apribojimus 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 54000,00 Eur.

CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, tačiau jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad pareiškėja, nurodydama turto rinkos vertę - 54000,00 Eur nepateikė duomenų, kuriais remdamasi nurodo būtent tokią turto vertę, todėl laikoma, kad skolininkė savo teiginio dėl turto vertės neįrodė leistinais rašytiniais įrodymais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu neatliekami turto realizavimo procesai, nes nuo 2015 m. kovo 16 d. turtui yra taikomas areštas pagal Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, o esant turto areštui, išieškojimas iš turto negalimas.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio G. B. veiksmų laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos E. M. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.