Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovei teismo procesiniai dokumentai, ieškinio kopija, teismo pranešimas įteikti tinkamai, 2020 m. spalio 7 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasirašant asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl 18,76 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 896,02 Eur nuo 2023 m. liepos 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir 1099,86 Eur (1 478,07 Eur - 378,21 Eur) tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nėra skundžiama.

13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. liepos 11 d. tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovės D. Ž. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K933326288, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 3 350,00 Eur vartojimo kreditą, 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 437,52 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 18,76 proc.), 378,21 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovė nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.

Dėl negautų pajamų priteisimo

14. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 15 d. sutartį su atsakove nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 14 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 18,76 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.), t.y. negautų pajamų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, be to nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo negautų pajamų sumos, pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t.y. ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

17. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (1 437,52 Eur); šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. liepos 11 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. liepos 11 d.

18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 18,76 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 1 437,52 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t.y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.).

23. Apeliantė 2021 m. sausio 27 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jos negautų pajamų suma sudaro 770,67 Eur, t. y. 1 437,52 Eur (pagal Sutartį) – 223,17 Eur (mokėjimo palūkanos iki sutarties nutraukimo) – 443,68 Eur (paskolos gavėjo sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos). Pačios apeliantės 2021 m. sausio 27 d. pateikti duomenys (rašytiniai paaiškinimai ir jų priedas „Sąskaitos apžvalga“) patvirtina, kad atsakovė yra sumokėjusi 443,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl ieškovės negautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 770,67 Eur (1 437,52 Eur – 223,17 Eur – 443,68 Eur). Kita šalis (atsakovė) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.

24. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 18,76 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2 896,02 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 2 896,02 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų nutarties 23 pastraipoje nurodytą 770,67 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t.y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 770,67 Eur sumos. Akcentuotina, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė siekdama prisiteisti negautas pajamas (nuostolius), savo veiksmais pažeidžia vartotojų teisėtus interesus. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

25. Taigi atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.), galėjo tikėtis gauti 18,76 proc. negautų pajamų (metinių palūkanų), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-09-15 – 2 665,56, 2020-10-11 – 2 615,04 Eur; 2020-11-11 – 2 556,18 Eur; 2020-12-11 – 2 496,40 Eur; 2021-01-11 – 2 435,69 Eur; 2021-02-11 – 2 374,03 Eur; 2021-03-11 – 2 311,40 Eur; 2021-04-11 – 2 247,79 Eur; 2021-05-11 – 2 183,19 Eur; 2021-06-11 – 2 117,58 Eur; 2021-07-11 – 2 050,94 Eur; 2021-08-11 – 1 983,26 Eur; 2021-09-11 – 1 914,52 Eur; 2021-10-11 – 1 844,71 Eur; 2021-11-11 – 1 773,81 Eur; 2021-12-11 – 1 701,80 Eur; 2022-01-11 – 1 628,66 Eur; 2022-02-11 – 1 554,38 Eur; 2022-03-11 – 1 478,94 Eur; 2022-04-11 – 1 402,32 Eur; 2022-05-11 – 1 324,50 Eur; 2022-06-11 – 1 245,46 Eur; 2022-07-11 – 1 165,19 Eur; 2022-08-11 – 1 083,66 Eur; 2022-09-11 – 1 000,86 Eur; 2022-10-11 – 916,77 Eur; 2022-11-11 – 831,36 Eur; 2022-12-11 – 744,62 Eur; 2023-01-11 – 656,52 Eur; 2023-02-11 – 567,04 Eur; 2023-03-11 – 476,16 Eur; 2023-04-11 – 383,86 Eur; 2023-05-11 – 290,12 Eur; 2023-06-11 – 194,91 Eur; 2023-07-11 – 98,23 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. liepos 11 d.) negali viršyti 770,67 Eur sumos.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 18,76 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugsėjo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 25 pastraipoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

28. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 304,00 Eur (104,00 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkintas 69,22 proc. (reikalauta 6179,76 Eur, patenkinta – 4277,85 Eur). Taigi ieškovei priteistina iš atsakovės 210,43 Eur (304 Eur x 69,22 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų.

30. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikštas vienas reikalavimas – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 49,59 proc. patenkinus reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (iš esmės reikalauta 1553,96 Eur, patenkinta - 770,67 Eur), ieškovei priteistina 49,59 proc. jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 136,37 Eur (275 Eur x 49,59 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 346,80 Eur (210,43 Eur + 136,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės D. Ž. 18,76 proc. negautų pajamų (metinių palūkanų), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 11 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-09-15 – 2 665,56, 2020-10-11 – 2 615,04 Eur; 2020-11-11 – 2 556,18 Eur; 2020-12-11 – 2 496,40 Eur; 2021-01-11 – 2 435,69 Eur; 2021-02-11 – 2 374,03 Eur; 2021-03-11 – 2 311,40 Eur; 2021-04-11 – 2 247,79 Eur; 2021-05-11 – 2 183,19 Eur; 2021-06-11 – 2 117,58 Eur; 2021-07-11 – 2 050,94 Eur; 2021-08-11 – 1 983,26 Eur; 2021-09-11 – 1 914,52 Eur; 2021-10-11 – 1 844,71 Eur; 2021-11-11 – 1 773,81 Eur; 2021-12-11 – 1 701,80 Eur; 2022-01-11 – 1 628,66 Eur; 2022-02-11 – 1 554,38 Eur; 2022-03-11 – 1 478,94 Eur; 2022-04-11 – 1 402,32 Eur; 2022-05-11 – 1 324,50 Eur; 2022-06-11 – 1 245,46 Eur; 2022-07-11 – 1 165,19 Eur; 2022-08-11 – 1 083,66 Eur; 2022-09-11 – 1 000,86 Eur; 2022-10-11 – 916,77 Eur; 2022-11-11 – 831,36 Eur; 2022-12-11 – 744,62 Eur; 2023-01-11 – 656,52 Eur; 2023-02-11 – 567,04 Eur; 2023-03-11 – 476,16 Eur; 2023-04-11 – 383,86 Eur; 2023-05-11 – 290,12 Eur; 2023-06-11 – 194,91 Eur; 2023-07-11 – 98,23 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. liepos 11 d.) negali viršyti 770,67 Eur sumos.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės D. Ž. 346,80 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.