Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo Ž. G. nubausta pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt (289 EUR) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. 2014 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 28 d. 08.53 val. kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda (ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 226,00 kilometre, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę „Renault Safrane“, v/n (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,75 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais Ž. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytoms taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjos naudai. LVAT ne kartą yra pabrėžęs, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos pažeidėjo su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės, asmens materialinė ir šeiminė padėtys, rūpinimasis artimaisiais. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjai skiriamą nuobaudą sankcijos ribose, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad Ž. G. pripažino kaltę ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, darbdavio charakterizuojama teigiamai, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui bei slaugyti sergančią motiną, byloje nėra reikšmingos. Ž. G. privalėjo iš anksto numatyti dėl alkoholio vartojimo kilsiančias pasekmes jai ir artimiesiems, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dirbdama darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, Ž. G. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, jos ir jos šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jos naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą. Institucija mano, kad teismas nenurodė kažkokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių Ž. G. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas už toki grubų kelių eismo taisyk pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes Ž. G. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Apeliantas pažymi, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus pabrėžiama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant nubausti ir auklėti asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas skiriant nuobaudą Ž. G.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apylinkės teismas Ž. G. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir neskyrė sankcijoje numatytos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad dėl pažeidimo Ž. G. nuoširdžiai gailėjosi, pripažino padariusi administracinį pažeidimą, už analogišką pažeidimą nėra bausta, jai specialioji teisė yra būtina tiek atliekant tiesiogines darbines funkcijas – dirbti pramogų organizavimo, maitinimo srityse, įgyvendinti projektą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra vykdomas Klaipėdoje, Šilutėje, Šiauliuose ir Vilniuje, tiek rūpintis mažamečiu vaiku, tiek slaugyti sunkiai sergančią motiną. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Ž. G. darbdavių (UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriaus G. V. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J.) apibūdinama kaip patikima, patyrusi, atsakinga ir sąžininga projektų koordinatorė bei vykdytoja, kad, netekusi specialiosios teisės, neteks darbo, o tuo pačiu ir pajamų, nebegalės tinkamai rūpintis vaiku bei slaugyti sunkiai sergančios mamos, padarė išvadą, jog nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti Ž. G. paskiriant ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Ž. G. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdama neblaivi, tokiu savo elgesiu keldama didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, galėjusių kilti ne tik jai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pagrindinis motyvas, dėl kurio Ž. G. nebuvo skirta viena iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - tai, jog neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, Ž. G. netektų darbo, dėl ko pablogėtų jos šeimos finansinė padėtis, nebegalėtų koordinuoti socialinio projekto. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje priimta laikyti, kad aplinkybė, jog pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra išimtinė aplinkybė ir ji nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (LVAT administracinė byla N62-3803/2011). Taigi ta aplinkybė, jog Ž. G. tiesioginis darbas ir dalyvavimas projektuose yra betarpiškai susijęs su transporto priemones vairavimu ir be vairuotojo pažymėjimo ji negalėtų tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų, atsižvelgiant į ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Ž. G. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbe (pastebėtina, jog atliekant ne tiesiogines darbo pareigas, o vykstant į darbo vietas skirtinguose miestuose), kas leidžia jai gauti pajamas ir išlaikyti bei rūpintis vaiku, slaugyti sergančią motiną, tačiau nepaisydama to ji girtavo ir sėdo neblaivi už vairo. Jos neblaivumas siekė 0,75 prom. ir beveik du kartus viršijo leistiną normą. Ž. G. privalėjo iš anksto numatyti tokio neatsakingo ir lengvabūdiško savo veikimo neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas - galimybė prarasti darbą, galimybių rūpintis sūnumi ir slaugyti motiną apsunkinimas - nelaikytinas išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti jai paskirtą nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Ž. G. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir nepaskyrė vienos iš ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam pažeidimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo ir Ž. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., be jau paskirtos piniginės baudos papildomai skiriamas minimalios 1 metų trukmės sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą pakeisti ir taikyti Ž. G. ATPK 126 str. 1 d. numatytą papildomą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.