- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2772-1187/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13773-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“
- Atsakovas
- L. I.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui L. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. I. (toliau – atsakovas, apeliantas) 331,24 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi ginčą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
2. Ieškovė 2022 m. sausio 18 d. patikslino reikalavimą dėl skolos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo 312,88 Eur skolos už suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 312,48 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (312,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 716,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovas 2022 m. spalio 13 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė atsakovui L. I. septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį (20 Eur) už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Atsakovas 2022 m. spalio 18 d. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą, mokėjimo. Prašyme nurodė, kad jo gaunama pensija yra labai maža, jis yra socialiai remtinas asmuo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė teismui 2022 m. kovo 13 d. išmokų išmokėjimo kvitą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo trūkumus: pateikti duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, turtines teises, kreditorius, skolas, išlaikytinius, gaunamas visų rūšių pajamas, taip pat įrodymus, kad atsakovas yra socialiai remtinas asmuo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas 2022 m. spalio 26 d. pateikė paaiškinimus dėl žyminio mokesčio. Papildomai nurodė, kad atsakovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis nekilnojamojo turto objektas bei kuris yra areštuotas. Registruoto kilnojamojo turto neturi. 2022 m. rugsėjo 1 d. pranešimas Nr. 88630 įrodo, kad atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, jokių kitų pajamų, išskyrus pensiją, negauna. Transporto priemonės neturi. Turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovo prašymo, atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, teikiant apeliacinį skundą, netenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo finansinę padėtį nustatė, kad atsakovo gaunama pensija sudaro 299,64 Eur už 2022 m. kovo mėnesį, iš kurios atliktas 89,99 Eur dydžio išskaitymas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2022 m. birželio 1 d. atsakovui per mėnesį skaičiuojama 314,71 Eur suma; laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovui nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas; atsakovas išlaiko du nepilnamečius vaikus, bendra išlaikymo suma vaikams – 410 Eur, ir, kad kito nekilnojamojo, išskyrus nurodytą byloje, ar kilnojamojo turto neturi.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas neatskleidė visų prašymo sprendimui būtinų pateikti įrodymų bei nenurodė visų aplinkybių, įtakojančių prašymo nagrinėjimą. Apeliantas selektyviai atrinko įrodymus, kadangi apelianto gaunamos pensijos suma nurodyta mažesnė nei realiai gaunama, be to, teismui nepateikė aktualios paskutinių mėnesių informacijos, taip pat neaišku, iš kokių pajamų asmuo išlaiko du nepilnamečius vaikus, taip pat būtina išlaikyti save patį, išlaikyti butą ir palėpės patalpų dalį adresu (duomenys neskelbtini), kai gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 314,71 Eur.
10. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nenurodė visų gaunamų pajamų, be to, 15 Eur žyminis mokestis nelaikytinas tokio dydžio žyminiu mokesčiu, dėl kurio būtų pateisinama ir pagrįsta spręsti klausimą dėl žyminio mokesčio sumos sumažinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) L. I. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties prašo panaikinti nutartį ir priimti naują nutartį – atleisti atsakovą nuo 15 Eur (20 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovas pateikė teismui 2022 m. kovo 10 d. AB „Lietuvos paštas“ išmokų mokėjimo kvitą serija PS04PE2022 Nr. 000008303, kuriame parašyta, kad atsakovas „į rankas“ gavo 209,75 eurų pensijos, todėl atsakovas nemeluoja, o teismas klysta.
11.2. Atsakovas neišsaugojo paskutinių mėnesių išmokėjimo kvitų, tačiau nuo lapkričio mėn. 10 d. bus mokama eilinė pensija ir atsakovas galės pateikti teismui paskutinio mėnesio išmokėjimo kvitą, jeigu teismas pareikalaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies? mokėjimo už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo
15. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).
16. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
17. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies. Tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir kt. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.
18. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl atsakovo prašymas atleisti jį nuo viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio nėra pagrįstas. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, nustačius jo sunkią turtinę padėtį, gali būti atleidžiamas tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).
20. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-330/2019).
21. Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas, debitorių skolas, įmonės metines finansines ataskaitas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar atsakovas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismui pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2022 m. kovo 10 d. išmokos mokėjimo kvitą, kurio duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 – ojo pensijų skyriaus priskaičiuota suma sudaro 299,64 Eur, išskaičiuota – 89,89 Eur bei išmokėta 209,75 Eur; Nekilnojamojo turto registro duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra 53 580 Eur ir 48/1000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) bei kurios vertė 2021 m. sausio 12 d. duomenimis yra 2 664 Eur ((55 500 Eur/1 000 x 48); 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pranešimą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovui nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas bei, kad turi du nepilnamečius vaikus, gimusius 2011 metais.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-577-1045/2018 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, bendra išlaikymo suma vaikams – 410 Eur ir, kad atsakovas nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį gauna 314,71 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovui išaiškino, kokius duomenis jis turėtų pateikti, t. y. apie turimą nekilnojamąjį turtą, registruotą kilnojamąjį turtą, turtines teises, kreditorius, skolas, išlaikytinius, gaunamas visų rūšių pajamas, siekiant pagrįsti, kad yra socialiai remtinas asmuo.
25. Visgi, atsakovas nepateikė duomenų apie savo skolas, banko sąskaitų išrašų, pajamų deklaracijos, kuri galėtų pagrįsti visų rūšių gaunamas pajamas.
26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas gaunamą pensijos sumą nurodo mažesnę – 209,75 Eur (su išskaitymu – 209,75 Eur, be išskaitymo – 299,64 Eur) nei gaunama nuo 2022 m. birželio 1 d. (314,71 Eur). Pažymėtina, kad spręsdamas prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, teismas turi vertinti aktualius duomenis. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad gali pateikti aktualius duomenis apie iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunamą išmoką, jei apeliacinės instancijos teismas įpareigos, tačiau apeliantui pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad turi šiuos duomenis pateikti, tačiau atsakovas jų su atskiruoju skundu nepateikė. Apeliantas taip pat nurodo, kad neturi išsaugojęs kvitų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis turėjo pakankamai laiko kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl šių duomenų gavimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantas selektyviai atrinko duomenis ir vengia pateikti aktualius duomenis apie savo finansinę padėtį.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą nustatyta teisė, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., į būsto šildymo ir vandens kompensaciją, visgi abejotina, kad apeliantas atskleidė visus duomenis apie savo turtinę padėtį, kadangi sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog neaišku, iš kokių pajamų asmuo išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui bendra suma sudaro 410 Eur, taip pat būtina išlaikyti save patį, išlaikyti butą ir palėpės patalpų dalį adresu (duomenys neskelbtini), kai gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 314,71 Eur. Šių aplinkybių apeliantas atskirajame skunde nepaaiškino.
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 56 244 Eur. Nors atsakovo disponavimo nekilnojamuoju turtu teisė yra apribota, tačiau nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nėra praradęs. Taigi, atsakovui nenurodžius duomenų apie turimų skolų dydį, vykdomosiose bylose vykdomus išieškojimus, nėra aišku, ar turimi įsiskolinimai viršija priklausančio nekilnojamojo turto vertę.
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė pakankamai duomenų apie savo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nagrinėjamoje byloje neįrodė pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra itin sunki ir lemia negalėjimą sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.
30. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – teismas šiuo atveju tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už jo teikiamą apeliacinį skundą. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto L. I. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.