Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinio atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-05-24 nutartimi teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė faktiškai gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, arba kad atsakovui buvo pranešta viešu paskelbimu. Taip pat pateikti ieškinyje nurodytus priedus bei paaiškinti aplinkybes dėl pateiktų dokumentų.

2018-05-31 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodoma, kad ieškovė 2006-01-16 paprastu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pranešimas buvo siųstas paprastu neregistruotu laišku, o pranešimo kopija nėra išlikusi, ieškovė kaip šių aplinkybių įrodymą pateikė techninio išrašo iš ieškovės duomenų bazės ir tipinio pranešimo, tekstų nuorašus. Taip pat, anot ieškovės, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui negali būti traktuojamas kaip vienintelis tinkamas CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimo būdas. Ieškovės manymu, kai skolininkas nėra įvykdęs pareigos pradiniam kreditoriui, pranešus atsakovui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, atsakovas laikomas tinkamai informuotu apie reikalavimo teisės perleidimą.

Ieškovė taip pat pateikė reikalavimo perleidimo sutarties dalį, t. y. pirmą ir paskutinį lapus, reikalavimo perleidimo sutarties priedo ištraukų – pirmo ir paskutinio lapo kopijas, bei elektroninės formos dokumentą, pavadintą 2005 m. gruodžio 29 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties PRIEDAS NR 1, kuriame parašyti atsakovės vardas ir pavardė, asmens kodas bei skaičius 1118,18.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys laikytinas nepaduotu.

Prašyme dėl trūkumų šalinimo ieškovė nurodo, kad pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą 2006-01-16 buvo paprastu laišku išsiųstas paskutiniu žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nors, pasak ieškovės, išrašas iš jos duomenų bazės ir tipinio pranešimo tekstų nuorašai tvirtina, kad ieškovė siuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad minėtas pranešimas buvo tikrai išsiųstas, ir kad jis buvo įteiktas atsakovei, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, vien tik faktas, kad ieškovas siuntė laišką atsakovui nepatvirtina, kad atsakovui buvo išsiųstas būtent pranešimas apie reikalavimo perleidimą, nes tokia išvada būtų pagrįsta tik prielaida, kuo teismo išvados negali būti grindžiamos. Taigi negalima pagrįsta išvada dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovui pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

Ieškovės teigimu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, pranešus atsakovui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, atsakovas laikomas tinkamai informuotu apie reikalavimo teisės perleidimą. Su tokiu ieškovės teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas aktualus būtent tos konkrečios bylos kontekste, atsižvelgiant į individualias bylos faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovas toje byloje faktiškai buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą. Dėl šios priežasties negalima teigti, kad kasacinis teismas pirmiau nurodytoje byloje suformulavo universalią informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu taisyklę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, nurodyta, jog tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą laikytina tokia faktinė situacija, kai skolininkas faktiškai gauna jam siųstą pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Šią praktiką papildo ir vėlesnės nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Šios aplinkybės buvo išaiškintos teismo 2018-05-24 nutartyje dėl trūkų šalinimo, kurioje, be kita ko, buvo nustatytas teismo įpareigojimas pateikti duomenis, kad atsakovė faktiškai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, o jų nesant, įrodymus, kad atsakovė buvo informuota viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo nurodyta, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, byloje nėra ir ieškovė tokių duomenų kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo teismui nepateikė; taip pat nepateikta kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovei buvo žinoma apie reikalavimo perleidimą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog ieškovė ieškinio trūkumo nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas procesinį dokumentą grąžinti, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, atitinkančiu CPK reikalavimus.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, teismas gali savo iniciatyva priimti nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kai atsisakoma priimti ieškinį ar kai jis grąžinamas be sprendimo. Nagrinėjamu atveju už ieškinį ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 290-291 straipsniais, 334 straipsniu,

nutaria:

ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. gegužės 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 65 AB „Luminor Bank“ banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.