Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-08-04 · Civilinė byla Nr. 2S-558-372/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-04
Bylos Nr.
2S-558-372/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03094-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-558-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03094-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; (S) 3.1.18.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja B. S.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7548-776/2021 pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti S. L. laikinąją apsaugos priemonę – apriboti teisę išvežti iš Lietuvos dukrą T. B., gim. (data neskelbtina).

2. Pareiškėjas nurodė, kad be pareiškėjo sutikimo 2020 m. vasarą jo dukrą T. B., jos motina S. L. išvežė gyventi į Jungtinę Karalystę. Pareiškėjas sužinojo, kad šiuo metu jo dukra kartu su motina yra laikinai grįžusios į Lietuvą, todėl užtikrinant teisėtą vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, prašo laikinai apriboti dukros T. B. išvežimą į užsienį, kol bus teisiškai išspręstas ginčas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

4. Teismas nustatė, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl turi būti taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba pareiškėjas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme (toliau – Mediacijos įstatymas) nustatytos ikiteisminės šeimos ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Šalies argumentai

5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme nurodė, kad artimiausiu metu pateiks ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neįvardindamas priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, be to nesumokėjo pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstato (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7548-776/2021 ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Nesutinka su teismo argumentais, kad šiuo atveju dėl ginčo reikalinga privalomoji mediacija, kadangi dėl dukros neteisėto išvežimo ir laikymo yra pradėta vaiko grąžinimo iš užsienio procedūra pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų gražinimo ir ginčas tarp šalių perduotas spręsti Jungtinei Karalystei. Privalomoji mediacija su dukros motina įvyko, tačiau šalių nuomonės išsiskyrė ir taikus susitarimas nebuvo pasiektas.

1.2. Užtikrinant tėvo teisėtus interesus bendrauti su dukra, dėl dukros motinos S. L. atsisakymo teikti informaciją apie dukrą T. B., tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant dukrą išvežti į užsienį be tėvo sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo iki ieškinio teismui pareiškimo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, o apelianto pateikta pažyma apie tai, kad jis pasinaudojo privalomąja mediacija yra reikšminga sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apelianto pateiktą įrodymą priima ir prideda prie bylos.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

12. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

13. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina, palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo iki ieškinio teismui pareiškimo dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte nustatytos ikiteisminės šeimos ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. nepasinaudojo privalomąja mediacija.

15. Apeliantas tik kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui 2020 m. rugsėjo 1 d. pažymą įrodančia, kad jis pasinaudojo privalomąja mediacija. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas, kad apeliantas pateikė įrodymus, jog įgyvendino Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte numatytą sąlygą ir inicijavo privalomąją šeimos bylose mediaciją, sprendžia, kad apeliantas tinkamai įgyvendino CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vieną iš sąlygų ir pateikė teismui įrodymus, jog kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, tačiau ji buvo baigta šalims nepasiekus taikaus susitarimo.

16. Kaip jau minėta kita būtina sąlyga įtvirtinta CPK 147 straipsnio 3 dalyje yra ta, kad paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo, nei atskirajame skunde nenurodė nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios jis negalėjo pareikšti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodyta aplinkybė, kad apeliantas ketina artimiausiu metu pateikti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nelaikytina priežastimi pateisinančia apelianto negalėjimą pareikšti ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, kaip matyti iš mediatoriaus išduotos pažymos apie mediacijos pabaigą, jog mediacija buvo baigta 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš daugiau nei dešimt mėnesių, todėl apeliantas turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą kreiptis ieškiniu į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Tai, kad apeliantas 2020 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl galimai neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežtos mažametės dukters T. B. taip pat nelaikytina priežastimi pateisinančia apelianto negalėjimą pareikšti ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė priežasties, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 d. turėjo spręsti dėl termino nustatymo trūkumams pašalinti.

20. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pareiškėjas turi sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš apelianto prašymo matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas yra neturtinio pobūdžio, t. y. dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, už kurį mokamas vieno šimto eurų dydžio žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nėra sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, privalėjo pareiškėjui nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei nustačius, kad apeliantas yra įgyvendinęs pareigą inicijuoti privalomąją mediaciją šeimos ginče, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų ir nėra sumokėtas žyminis mokestis, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo, prieš tai nenustatydamas pareiškėjui termino prašymo trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė