- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-64-309/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12562-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. A.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos įstaigoje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 31 d. prašymas priteisti iš E. A. 106,67 Eur antrinės pagalbos išlaidų atlyginimą paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. A. nuteistas už tai, būdamas nuteistas arešto bausme, tačiau nesuimtas vengė atlikti arešto bausmę, o būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 60 parų arešto bausme ir 60 MGL bauda, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesius, ir žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino arešto bausmės vykdymo atidėjimą, nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., kol buvo sulaikytas, išvyko iš nurodytos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pasislėpė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 242 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. apkaltinamąjį nuosprendį dalyje, sumažinti jam paskirtą bausmę, paskiriant trumpesnę – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nurodo, kad kartu su gyvenimo drauge E. P. augina mažametį sūnų K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), be to, E. P. laukiasi antro vaiko. Teigia, kad vengimo atlikti arešto bausmę priežastis susijusi su jo pastangomis uždirbti pinigų pragyvenimui gyvenimo draugei ir sūnui, dirbo statybose įvairiuose Lietuvos miestuose, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų ir šeima būtų aprūpinta, kol jis atliks arešto bausmę. Pažymi, kad visiškai pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, su vaikų mama planuoja ateityje gyventi santuokoje ir kartu rūpintis vaikais. Prie apeliacinio skundo prideda MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog įmonė pasiruošusi nuteistąjį įdarbinti, suteikti galimybę adaptuotis aplinkoje po bausmės atlikimo, o tai, nuteistojo teigimu, įrodo, kad jis nori padėti šeimai ir nebedaryti teisės pažeidimų ateityje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. A. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.
Dėl nuteistajam E. A. paskirtos bausmės
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad nuteistais E. A. nesutinka su jam skirta bausme. Tokią išvadą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo ir jo gynėjo išsakyta pozicija dėl švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam E. A.. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės E. A. skyrimo klausimas.
5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
5.1. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam E. A. BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad E. A. teistas tris kartus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 25 d. E. A. atžvilgiu priėmė dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, kuris skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo apskųstas apeliacine tvarka (šis Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, 19 kartų baustas administracine tvarka, nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. vykdė individualią veiklą, nuo 2022 m. kovo 3 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančią – nusikalto būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. A. už ankstesnius teistumus taikytos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
5.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 242 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė ženkliai švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Be to, nuteistajam E. A., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį ir skirti jam švelnesnę bausmę, teisinio pagrindo nėra.
5.3. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Be to, teismas taip pat įvertino ir E. A. apeliaciniame skunde minimas aplinkybes dėl jo šeimyninės padėties, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra.
5.4. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – ji nėra per griežta, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. A. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti E. A. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
6. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo(-jų), pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020).
6.1. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartimi nuteistajam E. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 1 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 75 Eur išlaidų.
6.2. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis E. A. yra jaunas, darbingo amžiaus. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas, paskyręs nuteistajam terminuotas laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta E. A. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje. Nuteistąjį E. A. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistųjų asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistųjų sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo E. A. apeliacinį skundą.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.
Išieškoti iš nuteistojo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.