- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2YT-8729-620/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00911-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkien
- Pareiškėjas
- J. B., R. R., R. M., D. M., L. G., E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B., R. R., R. M., D. M., L. G., E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. B., R. R., R. M., D. M., L. G., E. B. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po jų močiutės A. R. mirties.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų močiutė A. R.. Po jos mirties liko turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis bei 1.9000 ha žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais bei piniginį indėlį paveldėjo pagal testamentą pareiškėjai, mirusios A. R. vaikaičiai. Likusią testamentu nepaskirtą turto dalį – aukščiau nurodytą žemės sklypą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai - mirusios A. R. dukros L. B. ir E. M. bei pareiškėjos J. B. ir R. R. – (duomenys neskelbtini) mirusio A. R. sūnaus J. R. dukros. Nors nė vienas iš įpėdinių nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo – žemės sklypo priėmimą, tačiau įstatyminės įpėdinės (taip pat ir likę pareiškėjai) faktiškai pradėjo turtą valdyti iš karto po palikėjos mirties. Naudojosi sklypu, valė sniegą, prižiūrėjo sodą, tvarkė, šienavo teritoriją, sodino medelius bei atliko ir atlieka kitus darbus, susijusius su žemės sklypo valdymu. Tą aplinkybę, kad nuolat prižiūri ir tvarko žemės sklypą, juo naudojasi, patvirtina ir Juodupės seniūnijos pažyma, pridedama prie bylos. Minimas žemės sklypas nėra atskiras vienetas, tai teritorija, kurioje stovi pareiškėjų pagal testamentą paveldėti namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai. L. B. mirė (duomenys neskelbtini) Jos įpėdiniai paveldint pagal įstatymą yra jos vaikai – pareiškėjai L. G. ir E. B.. E. M. mirė (duomenys neskelbtini) Jos įpėdiniai paveldint pagal įstatymą yra jos vaikai – pareiškėjai R. M. ir D. M.. Tiek L. B., tiek E. M. įpėdiniai, t. y. išvardinti pareiškėjai, po jų mirties faktiškai pradėjo valdyti žemės sklypą, atlikdami visus darbus, susijusius su jo priežiūra, tvarkymu, valdymu, naudodamiesi juo, tačiau negalėjo kreiptis į notarą nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, nes iki šiol nesutvarkyti žemės paveldėjimo dokumentai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruotas mirusios močiutės A. R. vardu. Nepaisant to, kad faktiškai iš karto po močiutės mirties pareiškėjai ėmė paveldimą turtą valdyti, jie negali kreiptis į notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kaip įpėdiniams, paveldėjusiems pagal įstatymą, nes praleistas įstatymo numatytas terminas. Pažymi, kad be pareiškėjų, kitų įpėdinių nėra. Kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų negali, o teismo nustatytas faktas, kad jie priėmė palikimą, yra teisinis pagrindas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau Nacionalinė žemės tarnyba) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad Nacionalinė žemės tarnyba paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi žemės sklypus, ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas. Pagal Pareiškėjų atstovės pateiktus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad Žemės sklype yra užstatyta teritorija - 0,1000 ha, o pastatai (registro (duomenys neskelbtini) yra Žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, palikėjos A. R. paveldimą turtą - Žemės sklypą, kuriame yra statiniai, perėjimo valstybei atveju administruotų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - VĮ Turto bankas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo teismo Pareiškėjos Pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydama, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašymas būtų atmestas. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos A. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini) atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). CK 587 str. 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 straipsnis).
Įpėdiniui priėmus palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad A. R., mirusi (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjų J. B., R. R., R. M., D. M., L. G. ir E. B. močiutė. Pagal pateiktus byloje duomenis ir gavus duomenis iš Gyventojų registro nustatyta, kad A. R. gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini).
Iš byloje pateikto Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, kad A. R., mirusios (duomenys neskelbtini) testamente nurodyto turto įpėdiniais lygiomis dalimis yra jos vaikaičiai: D. M., R. R., E. B., J. R., L. G. ir R. M.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini), bei piniginis indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacija. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. R. taip pat priklausė žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad minėtą testamentu nepaskirtą turto dalį – aukščiau nurodytą žemės sklypą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai - mirusios A. R. dukros L. B. ir E. M. bei pareiškėjos J. B. ir R. R. – (duomenys neskelbtini) mirusio A. R. sūnaus J. R. dukros, tačiau nė vienas iš įpėdinių nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo – žemės sklypo priėmimą. Iš pateiktų mirties liudijimų matyti, kad žemės sklypo paveldėtoja L. B. mirė (duomenys neskelbtini) o E. M. mirė (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjai nurodo, kad tiek įstatyminės A. R. turto (žemės sklypo) įpėdinės (L. B., E. M., J. B., R. R.), tiek likę pareiškėjai faktiškai pradėjo turtą valdyti iš karto po palikėjos mirties, jie naudojosi sklypu, valė sniegą, prižiūrėjo sodą, tvarkė, šienavo teritoriją, sodino medelius bei atliko ir atlieka kitus darbus, susijusius su žemės sklypo valdymu. Pareiškėjų pateikta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnijos pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra prižiūrimi ir tvarkomi.
Iš byloje esančių gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą, mirties liudijimų nuorašų bei pareiškimo matyti, kad pareiškėjai J. B., R. R., R. M., D. M., L. G. ir E. B., yra vieninteliai palikėjos A. R. turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtojai.
Suinteresuoti asmenys prašo pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti savo nuožiūra. VĮ Turto bankas taip pat patvirtino, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. R. palikimo perėjimą valstybei.
Visos aptartos aplinkybės ir ištirti įrodymai, suinteresuotiems asmenims neginčijant pareiškėjų pareiškime nurodomų aplinkybių, patvirtina, kad po močiutės A. R. mirties, pareiškėjai J. B., R. R., R. M., D. M., L. G., E. B. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo – prižiūrėjo žemės sklypą, jį tvarkė, naudojosi juo, sodino medelius, šienavo, atliko kitus darbus, tai yra, tokiu būdu per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiosios palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat tai, kad žemės sklype stovi pareiškėjų pagal testamentą paveldėti namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, ir įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jų močiutės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdami valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjai negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jų močiutės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdami valdyti palikėjai priklausiusį turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.