Kauno apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio V. U. skundą dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-53-ANR_N-2023, kuriuo V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-53-ANR_N-2023 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d., būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininku, netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigas, netvarkė ir valdytojo veiklos patikrinimą atliekančiai institucijai nepateikė dokumentų (informacijos), susijusių su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdytojo bendrojo naudojimo objektų administravimu. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktą. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole be kitų duomenų turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo laikas, vieta, kurie yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Taigi, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su Institucijos nutarimo turiniu, mano, jog Institucijos nutarimas savo forma ir turiniu yra ydingas, nes jame nurodytos (ar nenurodytos) tam tikros aplinkybės neatitinka administracinio nusižengimo nutarimui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad šiame procesiniame dokumente turi būti nustatytos aiškios, konkrečios ir administracinio nusižengimo dispoziciją atitinkančios pažeidimo aplinkybės, kadangi toks dokumentas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra esminis, todėl jam įstatymo yra keliami griežti turinio reikalavimai. Be to, viena iš kaltinamo nusižengimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Pažymėtina, kad V. U. patrauktas atsakomybėn už tai, kad netinkamai atliko teisės aktuose nustatytas administravimo pareigas, tačiau skundžiamame nutarime ir protokole nėra detalizuota, kas įeina į minėtas pareigas ir kokios tos pareigos, kokias veiksmais pasireiškė netinkamas jų atlikimas. Be to, skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas netvarkė ir nepateikė dokumentų (informacijos), tačiau nėra įvardinti konkretūs dokumentai, kas privalomai turi būti nurodyta. Taip pat, nėra aišku, kuo pasireiškė pažeidimo esmėje nurodytas „netvarkymas“. Nusižengimo esmėje jis kaltinamas ir už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktą, kuris numato, kad bendrijos pirmininkas yra atsakingas už duomenų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas, tačiau nutarime nenurodyta, kokią informaciją ir kokius patvirtinančių dokumentus V. U. turėjo pateikti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį dokumentų V. U. savivaldybės administracijai galimai yra pateikęs, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti ir apibrėžti, kas galimai nebuvo pateikta. Teismas bylą nagrinėja kaltinimo ribose, o pagal suformuluoto kaltinimo apimtį sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Šiuo atveju iš nutarime nurodytų aplinkybių, teismas vertina, kad taip pat nėra galimai tiksli nusižengimo kvalifikacija pagal nurodomos faktines aplinkybes ir atitinkančios teisės normos sudėtį, kadangi informacijos ar dokumentų nesuteikimas Institucijai, užtraukia atsakomybę pagal ANK 505 straipsnį.

ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų bylose Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, tai yra keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai, kaip jau minėta, esmingai pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje yra įrodymų dėl galimai atliktos veikos, teismas konstatuoja, kad būtinas išsamus aplinkybių nustatymas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiai institucijai išsamiam tyrimui atlikti ir papildyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nutaria:

pareiškėjo V. U. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-53-ANR_N-2023, ir bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.