Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjo L. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama privataus kaltinimo byla, kurioje L. T. kaltina V. V. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o V. V. priešpriešiniu skundu kaltina L. T. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Privatus kaltintojas V. V. kaltina L. T. (buvusi pavardė G.) tuo, kad jis 2012 m. rugpjūčio 7 d. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui raštu tyčia išsakė žinomai melagingą V. V., apšmeižiantį teiginį: „Suklastotų įkalčių pagrindu (BK 236 str.) pagal žinomai melagingą pareiškimą (BK 235 str.) pradėto privataus kaltinimo proceso Nr. PK-103-359/2012“;

be to, jis kaltinamas, kad nurodytame skunde keturiolika kartų išsakė V. V. įžeidžiančius teiginius: „prasiskolinęs sukčius ir aferistas V. V....“ (8 kartus), „...šie aferistai“ (3 kartus), „...sukčiavimo ir aferizmo nusikalstamų veikų...“, „...prasiskolinusio sukčiaus ir žinomai melagingo pareiškėjo...“, „žinomai melagingas pareiškėjas sukčius ir aferistas V. V....“;

be to, jis kaltinamas tuo, kad įžeidė ir apšmeižė V. V. Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato darbuotojų akivaizdoje savo 2013 m. balandžio 2 d. prašyme baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00394/2012, daugybę kartų įvardindamas V. V. „sukčiumi ir aferistu“.

be to, L. T. kaltinamas tuo, kad laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. jo užsakymu buvo atspausdintas sekančio turinio skelbimas: „2011 m. rugsėjo 19 d. vakare apie 19-20 val. (duomenys neskelbtini) prie šalia Bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nežinomų asmenų buvo sumušti apgirtusi itin įmitusi 51m. amžiaus moteris R. M. ir apgirtas galimai vyriškos lyties atstovas 26 m. amžiaus V. V. Mačiusius šį įvykį prašome atsiliepti tel. (...)“, tuo tyčia raštu per viešojo informavimo priemonę paskleidė tiesos neatitinkančią, šmeižikišką ir įžeidžiančią informaciją, tikslu pažeminti ir apšmeižti V. V. kitų žmonių akyse.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi privataus kaltintojo V. V. prašymu laikinai apribotos kaltinamojo L. T. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą, t. y. areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 200000 Lt sumai. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi laikinas kaltinamojo L. T. nuosavybės teisės apribojimas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 11 d.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis V. V. teismo 2014-04-16 posėdyje savo valia niekieno neverčiamas atsisakė priešpriešinio pareiškimo (BPK 416 straipsnio 3 dalis), taip pat dar kartą patvirtino savo 2014-04-16 sprendimą atsisakyti savo 2013-05-23 priešpriešinio pareiškimo, per įstatymais nustatytą terminą teismo 2014-04-18 nutarties neskundė, todėl teisėjo A. Rimkevičiaus kaltinamojo V. V. priešpriešinio ieškinio šioje byloje nagrinėjimo atnaujinimas yra neteisėtas, taip pat neteisėtos ir bet kokios pareiškėjo turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl kaltinamojo „priešpriešinio pareiškimo“ neatitikimo BPK 412 straipsnio 2 dalies nuostatoms, teismui pareiškėjas įteikė 2013-09-25 pareiškimą bei 2013-09-25 atsiliepimą, tačiau šie procesiniai dokumentai nėra išnagrinėti ir pareiškėjas dėl jų teismo sprendimo negavo iki šiol.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms D. Ročys itin skubos tvarka vykdė kaltinamojo įteiktą 2013-09-30 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal kaltinamojo teismui įteiktą BPK 412 straipsnio 2 dalies nuostatų neatitinkantį „priešpriešinį pareiškimą“, itin skubos tvarka priėmė 2013-10-02 patvarkymą dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo kaltinamojo naudai areštuojant pareiškėjo turtą šioje byloje. Vėliau, kaltinamajam papildomu prašymu paprašius pakeisti areštuojamo turto objektą teismo pirmininko pavaduotojas baudžiamosioms byloms D. Ročys vėl itin skubos tvarka priėmė 2013-10-14 patvarkymą dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo kaltinamojo naudai areštuojant pareiškėjo turtą šioje byloje. Tačiau, aplaidžiai vykdydamas savo pareigas visiškai nesusipažinęs su bylos medžiaga, siekdamas įsiteikti savo ginamajam (ir, galimai, kuo daugiau iš jo uždirbti) kaltinamojo advokatas teismo teisėjas A. Rimkevičius 2014-12-11 nutartimi ir 2015-03-11 nutartimi pakartotinai toje pačioje byloje dar kartą priėmė nutartį siekdamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjo turtui/turtinėms teisėms tokiai pačiai sumai, kaip kad tai 2013-10-14 yra padaręs D. Ročys itin skubos tvarka priimdamas 2013-10-14 patvarkymą. Teisėjas A. Rimkevičius nepagrįstą 2015-03-10 nutartį priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą, neįsigilino į teismui pareiškėjo teikiamus procesinius dokumentus, nevengė skubotumo ir paviršutiniškumo, tyčia pažeidė LR Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, neužtikrindamas proceso dalyvio teisių į teisingą ir nešališką teismo procesą. Pareiškėjo teigimu, teisėjas A. Rimkevičius, priimdamas nepagrįstą 2015-03-15 nutartį, neatliko savo pareigų nepriekaištingai, profesionaliai ir dalykiškai.

Kauno apygardos teisme 2015 m. kovo 23 d. gautas papildomas pareiškėjo L. T. skundas, o 2015 m. balandžio 7 d. gautas pareiškėjo L. T. skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties patikslinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. T. skundas atmestinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. kaltina L. T. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Dėl jam padarytos neturtinės žalos privatus kaltintojas V. V. yra padavęs civilinį ieškinį, kuriame neturtinę žalą vertina 57924 Eur (200000 Lt). BPK 116 straipsnis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Kaltinamojo galimai padaryta neturtinė žala privataus kaltintojo vertinama didele pinigų suma, taigi laikinas jam priklausančio turto nuosavybės teisės apribojimas laikytinas proporcinga procesine priemone, kuria siekiama užtikrinti nuosprendžio įvykdymą tuo atveju, jeigu L. T. bus pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinimas, ir privataus kaltintojo civilinis ieškinys bus patenkintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskirto L. T. turtui, pagrindai nėra išnykę, todėl apylinkės teismas pagrįstai šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė trims mėnesiams. Pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones, be abejonės, visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais.

Apelianto skunde pateikti motyvai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam paskirtas neteisėtai, nenagrinėtini, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir jos teisėtumas nebegali būti tikrinamas. Tuo tarpu skundžiama nutartimi šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas yra pratęstas, laikantis BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjo prašymas nagrinėti jo skundą teismo posėdyje atmestinas. Pažymėtina, jog rengti teismo posėdį nagrinėjant proceso dalyvio skundą yra teismo teisė, bet ne pareiga, ir būtent teismui priklauso prerogatyva spręsti dėl proceso formos, nepriklausomai nuo to, ar yra pareiškėjo prašymas. Šiuo atveju nėra pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos medžiaga ir pateiktas skundas yra pakankamai išsamūs priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Byloje gautas papildomas pareiškėjo L. T. skundas bei skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties patikslinimas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės apeliantui savo skundą patikslinti ar papildyti, todėl šiame papildomame ir patikslintame skunduose išdėstyti motyvai nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Pareiškėjo L. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį.

Papildomą pareiškėjo L. T. skundą ir skundo patikslinimą palikti nenagrinėtus.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.