Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. 2-2260-587/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
2-2260-587/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13315-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno alus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2260-587/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13315-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,dalyvaujant atsakovės R. S. individualios įmonės atstovei savininkei R. M. S.,nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno alus“ atstovui,atsakovės R. S. individualios įmonės atstovui adv. Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno alus“ ieškinį atsakovei R. S. individualiai įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė dėl skolos priteisimo iš atsakovės į teismą kreipėsi pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovei pareiškus prieštaravimus į byloje priimtą teismo įsakymą, ieškovė pateikė teismui ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6364,68 Eur skolą, 3348,59 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 291,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Alaus didmeninio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1141, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti savo pagamintą prekę, o atsakovė įsipareigojo priimti šią prekę ir sumokėti už ją nustatytą kainą. Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti per 21 dieną nuo prekių pristatymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, o laiku nesumokėjus už gautą alų, mokėti 0,3 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių už bendrą 6412,73 Eur sumą. Alaus didmeninio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1141 4.2 punkto pagrindu ieškovė atsakovei paskaičiavo 0,3 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro 3348,59 Eur. Nurodo, kad teismas sumažindamas delspinigius iki 0,03 procento nukryptų nuo įstatymų nuostatų, neatsižvelgtų į sutarčių laisvės principą, apimantį sutarties sąlygų, taip pat ir netesybų nustatymą.

Atsiliepimas

Atsakovės R. S. individualios įmonės atstovė savininkė R. M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad sutinka su susidariusios skolos suma, mano, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingo dydžio. Sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. mano, kad turėjo būti nurodyta delspinigių norma 0,03 procento, o ne 0,3 procento. Prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, sudarant galimybę mokėti skolą dalimis po 200,00 Eur per mėnesį. Atstovė paaiškino, kad atsakovė turi ir kitų kreditorių, su kuriais susitarė dėl skolų išmokėjimo dalimis. Įmonė dėl sunkios materialinės padėties negali padengti visos skolos ieškovei iš karto.

Byla išnagrinėta ieškovės AB „Kauno alus“ atstovei nedalyvaujant, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant (b. l. 83).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 2008 m. spalio 16 d. Alaus didmeninio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1141, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti savo pagamintą prekę – alų – nuosavybės teise pastarosios verslo poreikiams tenkinti, o atsakovė įsipareigojo priimti šią prekę ir sumokėti už ją nustatytą kainą (b. l. 5–6). Sutarties 4.1 punktu atsakovė įsipareigojo už prekes su ieškove atsiskaityti per 21 dieną nuo prekių pristatymo ir PVM sąskaitos – faktūros išrašymo dienos grynais pinigais. Sutarties 4.3 punktu numatyta, kad laiku neapmokėjus už gautą alų, skaičiuojami 0,3 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių už bendrą 6441,44 Eur sumą (b. l. 7, 8–33). Atsakovės skola už įsigytas prekes sudaro 6364,68 Eur (b. l. 60). Ieškovė atsakovei už 180 dienų pradelstą apmokėti laikotarpį paskaičiavo 0,3 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos, kurie iš viso sudaro 3348,59 Eur (b. l. 60). Atsakovė susidariusios skolos ieškovei mokėjimo dalimis klausimą siekė išspręsti derybomis (b. l. 61).

Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, prašymą grindžia sunkia įmonės materialine padėtimi. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad iš viso atsakovės skolos įmonės kreditoriams 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 48510,26 Eur (b. l. 86), atsakovė su kreditoriais susitarė susidariusius įsiskolinimus dengti dalimis (b. l. 87–106).

Atsakovė už prekes susidariusią skolą ieškovei pripažįsta, tarp šalių nėra ginčo dėl jos dydžio. Atsakovė prekes priėmė, jų kokybės ir kiekio neginčijo, todėl jai atsirado pareiga pilnai atsiskaityti su ieškove (CK 6.305 str., 6.306 str.). Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 6364,68 Eur skolą pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl pilnai tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovė nesutinka su prašomų priteisti delspinigių dydžiu, reikalavimui priteisti delspinigius prašo taikyti ieškinio senatį. Mano, kad sudarant sutartį buvo padarytas rašymo apsirikimas, kai vietoje 0,3 procento dydžio delspinigių normos sutarties tekste turėjo būti nurodyta 0,03 procento dydžio delspinigių norma. Pažymėtina, kad atsakovė teiginio, jog sutarties tekste nurodant mokėtinų delspinigių dydį, buvo padaryta rašymo klaida, nepagrindžia jokiais kitais duomenimis. Byloje nėra duomenų apie tai, dėl kokio delspinigių dydžio šalys derėjosi pasirašydamos sutartį, taip pat duomenų apie tai, ar atsakovė su ieškove kokiu nors būdu aptarė pastebėto rašymo apsirikimo sutarties tekste ištaisymo klausimą ar kokiu kitu būdu išreiškė savo valią ieškovei dėl padaryto rašymo apsirikimo. Teismas sprendžia, kad ieškovės teiginys apie padarytą rašymo apsirikimą tekste nepagrįstas jokiais kitais duomenimis ir vertintinas tik kaip atsakovės prielaida.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Įsiskolinimų ir delspinigių už parduotą produkciją paskaičiavimu nustatyta, kad ieškovė atsakovei delspinigius paskaičiavo už 180 dienų nuo uždelsto atsiskaityti laiko, kas sudaro 6 mėnesių laikotarpį. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimui priteisti delspinigius nėra pagrindo taikyti sutrumpinto iešminio senaties termino.

Atsakovė ginčija delspinigių dydį kaip nepagrįstai didelį. Ieškovė savo reikalavimą priteisti 3348,59 Eur sumos delspinigius grindžia šalių pasirašytos sutarties sąlyga, nurodo, kad teismas sumažindamas delspinigių dydį iki 0,03 procento nukryptų nuo įstatymų nuostatų, neatsižvelgtų į sutarčių laisvės principą, apimantį sutarties sąlygų, taip pat ir netesybų nustatymą.

Nustačius, kad atsakovė sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, jai, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1–2 dalimis bei sudarytos sutarties sąlygomis, kyla pareiga sumokėti netesybas. Konstatuotina, kad ieškovė turi teisę prašyti iš atsakovės priteisti delspinigius, tačiau byloje spręstinas ginčas dėl jų dydžio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013, kt.). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012, kt.).

Sprendžiant ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovė prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo ieškovė patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio sumos nuostolių, ieškovė savo reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga. Pažymėtina, kad ieškovės prašomi priteisti tik už 6 mėnesių laikotarpį paskaičiuoti delspinigiai sudaro 52,61 procentus prašomos priteisti skolos už prekes sumos. Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į atsakovės elgesį derybomis su ieškove bandant spręsti susidariusią situaciją ir į tai, kad atsakovė savo prievolės atsiskaityti pagal sutartį neneigia. Aplinkybė, kad atsakovė nevykdo savo prievolės atsiskaityti už parduotas prekes, negali būti įvertinta kaip aplinkybė, atleidžianti ieškovę nuo pareigos savo teises ginti kuo ekonomiškesniu būdu ir bendradarbiauti su atsakove. Byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungdama prie ieškovės paruoštų standartinių sutarties sąlygų, todėl turėjo ribotas galimybes dėl jų derėtis. Nors atsakovė yra juridinis asmuo, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, yra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė yra smulkaus verslo įmonė ir formalus sutarties sąlygų taikymas kiekvienai iš sutarties šalių sukeltų skirtingas pasekmes. Teismas taip pat atsižvelgia į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes dėl įstatymu nustatytų palūkanų skaičiavimo. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašomi jos naudai priteisti delspinigiai aptariamoje situacijoje yra aiškiai per didelės ir neprotingo dydžio netesybos, ženkliai didesnės, nei nurodyto įstatyminio dydžio minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovei nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, netesybos mažintinos per pusę iki 1674,30 Eur ir šis dydis, įvertinus paminėtus motyvus, laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti nuostolius dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Kitoje dalyje reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Konstitucinio teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas bylos Nr. 26/07).

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus ir teismo išsakytus motyvus, konstatuotina, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 6364,68 Eur skola, 1674,30 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 241,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

Valstybė šioje byloje turėjo 15,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 12,49 Eur (CPK 96 str.). Likusi 2,60 Eur šių išlaidų dalis iš ieškovės nepriteistina, kadangi ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais).

Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, suteikiant galimybę ieškovei priteistas sumas mokėti po 200,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad tai atitiktų atsakovės realias galimybes padengti skolą ir vykdyti susitarimus su kitais kreditoriais dėl susidariusių skolų mokėjimo.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra sudėtinga dėl susidariusių įmonės kreditorinių įsiskolinimų. Atsakovė susidariusią situaciją sprendė derybomis, su visais įmonės kreditoriais susitarė dėl įsiskolinimų dengimo dalimis (b. l. 87–106). Atsakovė nevengia padengti susidariusias skolas, nesiekia jas nurašyti kitais įstatymo nustatytais būdais, stengiasi atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Teismas, nagrinėdamas šį atsakovės prašymą, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė yra ekonomiškai stipresnis juridinis asmuo, ir remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais protingumo, teisingumo principais, sprendžia, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros ar ieškovės interesų bei sudarys galimybę atsakovei sprendimą įvykdyti geruoju, nepažeidžiant susitarimų dėl įsiskolinimų dengimo su kitais kreditoriais, todėl prašymą tenkina (CPK 178 str., 185 str.). Bendros ieškovei iš atsakovės priteistos 8279,98 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas, nustatant, kad ieškovei priteistą bendrą 8279,98 Eur sumą atsakovė išmoka lygiomis dalimis po 200,00 Eur per mėnesį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo sumokant po to, kai bus padengta ieškovei priteista suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. S. individualios įmonės, į. k. 122534214, ieškovei akcinei bendrovei „Kauno alus“, į. k. 133698115, 6364,68 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt keturių Eur 68 ct) skolą, 1674,30 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt keturių Eur 30 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8038,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 241,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno Eur 00 ct) žyminį mokestį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. S. individualios įmonės, į. k. 122534214, 12,49 Eur (dvylika Eur 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke.

Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nustatant, kad atsakovė R. S. individuali įmonė, į. k. 122534214, iš jos ieškovei akcinei bendrovei „Kauno alus“, į. k. 133698115, priteistą bendrą 8279,98 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt devynių Eur 98 ct) sumą ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8038,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išmoka lygiomis dalimis per mėnesį mokėdama po 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo sumokant po to, kai bus padengta ieškovei priteista 8279,98 Eur suma.

Nustatyti, kad kiekviena mėnesinė įmoka ieškovei turi būti sumokėta iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

TeisėjaLina Žemaitienė