Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1304-409/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
1-1304-409/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27467-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1304-409/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27467-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, Mantei Kinaitei-Kučienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiajai A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 4) Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą; 5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, 3 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo ir lankytis pas psichologą (psichoterapeutą), psichiatrą jų nustatytu periodiškumu (pagal taikomą gydymo, terapijos kursą); dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, kol pradės dirbti; dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei A. S., būtent 2020-07-11 apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai A. S. į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajai A. S. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - muštinę žaizdą apatinėje lūpoje su aplinkine pogleivine kraujosruva.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. abu su sugyventine A. S. gėrė alų, visko nelabai pamena, tačiau mano, kad galėjo sumušti nukentėjusiąją, nes atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Prieš sugyventinę smurtavo antrą kartą. Prieš tai buvo nuteistas už tai, kad smurtavo prieš mamą. Buvo atidėtas bausmės vykdymas, paskirtas ir įpareigojimas nevartoti alkoholio. Kaltę pripažįsta visiškai. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų smurtavęs. Yra užsiregistravęs pas psichiatrą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėjo dirbti. Prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės, suteikti jam dar vieną galimybę pasitaisyti, nes sugyventinė laukiasi nuo jo vaiko, jai reikia padėti, pasižada nebegirtauti ir nesmurtauti. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. V. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. S. parodymais, paties A. V., apklausto įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

A. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su A. S. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 1,5 metų. Namas, kuriame gyvena, yra nuomojamas, mokesčius už nuomą ir už komunalinius patarnavimus moka jis. Gyvena dviese. 2020-07-11 visą dieną namuose su sugyventine A. S. gėrė alų. Gėrė tik dviese. Prisimena tik tiek, kad į namus atvažiavo policijos pareigūnai, jį pakėlė iš lovos ir atvežė į areštinę. Prisipažįsta, kad konflikto metu galėjo suduoti A. S. į veidą, kaip kad ji sako, ir dėl to labai gailisi. Yra prieš ją jau ir anksčiau smurtavęs, dėl to jau yra teistas. Labai nuoširdžiai gailisi. Įvykiui turėjo įtakos alkoholis ir girtumas. (b. l. 79-82, 87-89).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad su A. V. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie pusantrų metų. Gyvena nuomojame name, kurį nuomojasi savo vardu, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena iš gaunamos pašalpos. 2020-07-11 būdami namuose kartu su A. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Pradėjo gerti maždaug nuo 15.00 val. Gėrė alų. Po to, jau vakare, galėjo būti jau apie 22.50 val., su A. V. pradėjo konfliktuoti, sakė jam, kad jeigu jis nenurims, iškvies jam policiją. Tuomet konflikto metu jis paėmė jos telefoną jai iš rankų, o ji jau buvo pradėjusi skambinti į policiją. Ką sakė, kai skambino į policiją, neprisimena, galėjo būti, kad pokalbis nutrūko ir nespėjo visko pasakyti. Pamena, kad konflikto metu A. V. kumščiu sudavė jai vieną kartą į lūpas, dėl ko prakirto jos lūpą iš vidaus. Smūgis kliuvo labiau į kairę veido pusę ir labiau sužalojo kairę lūpų pusę. Dėl ko įvyko konfliktas, tiksliai neatsimena, tačiau kiek pamena, atrodo, kad iki tol viskas buvo kaip ir gerai, tik jis priekaištavo, kad ji jau buvo iškvietusi jam policiją, dėl to jis ir tą telefoną iš jos buvo paėmęs, nes matyt bijojo, kad ji vėl iškvies jam policiją. Po jo panaudoto smurto ji iš karto išbėgo į lauką, vėl bandė kviesti policiją, skambino, tačiau ką sakė, nepamena. Matė, kad jai skambino nežinomi numeriai, tačiau į skambučius neatsiliepė, nes galvojo, kad gal geriau bus, jei policija nevažiuos. A. V. jau buvo truputį nurimęs. Policiją kvietė iš A. V. telefono numerio, nes jos telefonas buvo ant žemės, buvo išimta baterija, kurią įsidėjo tik vėliau. Kai įsidėjo bateriją atgal į telefoną, pastebėjo, kad telefonui žala nebuvo padaryta, jis veikė, todėl dėl telefono jokių pretenzijų neturi. Atvykusiems pareigūnams papasakojo, kas nutiko, pasakė, kad A. V. naudojo smurtą jos atžvilgiu, pareigūnai užfiksavo, kad jai buvo praskelta lūpa, po įvykio jai bėgo kraujas iš lūpos vidinės pusės. Kai jos pokalbį su pareigūnais girdėjo A. V., pareigūnams vieną kartą pamelavo, tai yra sakė, kad neva susižalojo lūpą pati, nes bijojo A. V. reakcijos. Medikai po įvykio nebuvo atvykę, pati į medikus nesikreipė. Būnant pareigūnams, ir kai jie pasakė, kad jis bus sulaikomas ir vežamas į policiją, A. V. pradėjo priešintis ir savo noru atsisakė vykti į policijos įstaigą, labai konfliktavo su pareigūnais, pamena, kad pareigūnams sakė, kad ją užmuš, jeigu jį vėl uždarys į kalėjimą, tačiau tokį jo pasakymą suprato kaip girto ir supykusio žmogaus kalbas, o ne kaip realų grasinimą ją nužudyti ar sužaloti sveikatą. Jis jai nėra grasinęs. 2020-07-11 jokių frazių, dėl kurių jaustų baimę, ar grasinimų, jis neišsakė, jis paprasčiausiai „cirkinosi“, tai yra, elgėsi vaikiškai, nes nenorėjo būti sulaikytas ir vežamas į policijos įstaigą. Girdėjo, kad įžeidinėjo atvykusius pareigūnus, juos visaip keikė ir vadino įžeidžiančiais žodžiais, triukšmavo, o vėliau matė, kad pradėjo daryti gamtinius reikalus pareigūnų akivaizdoje. Mano, tokiam jo elgesiui įtakos turėjo jo girtumas, jis buvo pergėręs. Smurtą jos atžvilgiu sugyventinis naudoja jau nebe pirmą kartą, jis jau buvo naudojęs smurtą prieš porą mėnesių, dėl ko buvo nuteistas. Manė, kad iš paskutinio smurto jis pasimokys, jo gailėjosi, jis jai aukso kalnus žadėjo, todėl juo patikėjo ir vėl jam atleido, po įvykio vėl gyveno kartu, nes jį myli, nemanė, kad jis vėl smurtaus prieš ją. Sugyventinis po teismo buvo radęs darbą lentpjūvėje (duomenys neskelbtini), buvo praėjęs medicininę apžiūrą, kurį laiką buvo nurimęs ir negėrė, tačiau tai truko neilgai. Įvykio metu buvo nėščia, laukiasi jau apie 6 mėnesius nuo A. V.. Apie nėštumą jis žino jau nuo pat nėštumo pradžios. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jo nereikš. Dėl šio įvykio jam atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi, tegul jis atsako pagal įstatymus. Įvykio metu abu buvo neblaivūs, pašalinių asmenų namuose nebuvo, nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. (b. l. 35-38).

Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką kartu su (duomenys neskelbtini) R. S., kai 23.10 val., buvo gautas (duomenys neskelbtini) nurodymas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Darbo vietoje matė pranešimą, kuris buvo pirminis, t. y., kad paskambinusi A. S. pasakė, kad kažkas nesilaiko probacijos, girdisi, kad verkia. Kiek pamena, buvo nurodyta, kad perskambinant buvo numetamas ragelis. Minėtas adresas jai buvo žinomas, kadangi jau ne kartą minėtu adresu buvo registruoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kurie buvo arba pasitvirtinę arba ne, be to, grupės pareigūnai vykdė minėtu adresu ir kardomosios priemonės kontrolę. Nuvykus nurodytu adresu, namo durys buvo neužrakintos, pabeldus kelis kartus, niekas durų neatidarė, kadangi matėsi, kad jos neužrakintos, įėjo į namo vidų, kur kambaryje buvo A. S.. Matėsi, kad moteris neblaivi, nes jos žvilgsnis buvo keistas, paklausta kas nutiko, ji nerišliai pasakė, kad „mušasi kaip visada“. Kaip suprato, moteris norėjo pasakyti, kad ją mušė sugyventinis, kuris neleido kalbėti su moterimi, būdamas kambaryje bandė perrėkti A. S.. A. V. teigė, kad sugyventinės nemušė, sakė, kad niekas jos nemušė, niekas čia nesimušė. A. S. buvo išsigandusi, žiūrėjo į sugyventinį ir bijodama jo sakė, kad trenkėsi ir susižalojo, tačiau nesugebėjo paaiškinti nei kur, nei kaip, iš ko buvo galima suprasti, kad moteris bijo sakyti tiesą. Patikrinus asmenų girtumus abiem sugyventiniams buvo nustatyti girtumai, jei gerai prisimena - A. S. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas, o A. V. 2,30 promilių. Kadangi moteris teigė, kad sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu ir sukėlė fizinį skausmą, paprašė A. V. rengtis, nes sulaikomas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, dar kartą A. S. paklausus, ar buvo naudotas smurtas, moteris pradėjo verkti ir pasakė, kad: „kiek mane gali daužyti”, paklausta, ar šiandien buvo smurtauta, moteris patvirtino ką buvo sakiusi tik atvykus, t. y., kad sugyventinis A. V. sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį ir sužalojo lūpą (prakirto) bei rodė prakirstą lūpą. Kadangi moters atžvilgiu buvo naudotas smurtas, A. V. buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikomas, paprašė apsirengti, ko pasėkoje vyras, sėdėdamas ant lovos, moteriai ėmė grasinti, kad ji nebegyvens, jei jį pasodins, bandė kalbėti gražiai, kad A. S. nesakytų, kad buvo prieš ją smurtaujama. Išvedus A. V. iš kambario A. S. norėjo pasikalbėti. Fotografuojant įvykio vietą moteris kalbėjo apie tai, kad ne kartą jos atžvilgiu buvo smurtauta, daug kartų atleido, nepranešė, tačiau kiek gali sugyventinis ją mušti, kad šiandien irgi mušė, kad yra nevaldomas. Moteris visą laiką, kol buvo įvykio vietoje, buvo išsigandusi, drebėjo, matėsi, kad bijo A. V. bei jo motinos, kuri gyvena kitoje namo pusėje. Be to, pokalbio metu A. S. nurodė, kad kai A. V. jai sudavė, ji išbėgo iš namų ir sėdėjo apie valandą laiko lauke, nes bijojo grįžti. Dėl įvykio buvo surašytas tarnybinis pranešimas. (b. l. 56-59).

Iš 2020-07-11 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad A. S. nurodė, jog į namus prieš valandą parėjęs sugyventinis A. V. pradėjo smurtauti, t. y. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, ir praskėlė kairėje pusėje apatinę lūpą. Po smurto moteris pabėgo iš namų ir sėdėjo lauke. Moteris nurodė, kad sugyventinis pastoviai smurtauja, jo bijo, nes jis neprognozuojamas. Taip pat pažymėta vieta ant A. S. veido, kurioje matosi akivaizdus sužalojimas - kraujosruva apatinėje kairės pusės lūpoje. Įvykio vietoje A. S. nustatytas 2,35 promilių girtumas, A. V. nustatytas 2,30 promilių girtumas. (b. l. 9-12).

Iš 2020-07-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios name, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta fotografuota. (b. l. 22-30).

Iš 2020-07-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kuris darytas į įvykio vietą atvykusio pareigūno „BODY“ kamera. Vaizdo ir garso įraše užfiksuoti policijos pareigūnai, kurie įeina į namą. Pareigūnė klausia, ar vyras gali būti namuose. Ateina moteris, pareigūnė klausia: „kas yra, A.? kas atsitiko?“, moteris kažką atsako tyliai. Moteris sako, kad jai sudaužė telefoną. Moteris sako: „galit padaryt, kad jis nebemuštų?“, pareigūnė klausia ar mušė, moteris atsako: „prieš kokią valandą“. Moteris sako, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, praskėlė lūpą. Pareigūnė nurodo vyrui, kad jis bus sulaikomas. Medikų pagalbos moteris atsisako. Moteris pradeda prašyti, kad jo nevežtų. Pareigūnė dar kartą paklausia: „tai mušė, ar nemušė?“, vyras pradeda sakyti: „nemušiau, nemušiau“. Moteris atsako: „nemušė, nieko nedarė, aš pati susitrenkiau“. Pareigūnė nurodo vyrui išeiti į kitą kambarį. Moteris sako, kad kažkur trenkėsi, kad: „ką aš žinau kažkur“. Pareigūnė klausia, kaip moteris susižalojo lūpą. Moteris teigia, kad pati trenkėsi. Vyras neigia, kad smurtavo. Pareigūnai alkotesteriu patikrina asmenų neblaivumą. Pareigūnė dar kartą paklausia, ar buvo smurtauta moters atžvilgiu, vyras atsako: „ne“, moteris vėliau atsako: „aišku buvo“. Moteris klausia, kodėl vyras pastoviai kelia prieš ją ranką. Moteris sako, kad vyras jai praskėlė lūpą. Pareigūnė budėtojui nurodo, kad smurtas pasitvirtino. Moteris nurodo, kad davė iš „kuloko“. Vyras išvedamas į lauką, po to jį vėl parveda į vidų. Moteris teigia, kad jai sudavė iš „kuloko“, spėjo pabėgti. Moteris rodo pareigūnei lūpas, sako: „va čia va, lūpa praskelta“. Vyras įsodinamas į policijos automobilį. (b. l. 19-21).

Iš 2020-07-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda apatinėje lūpoje su aplinkine pogleivine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 50).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis A. V. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę A. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia – apie nėštumą kaltinamasis žinojo, taip pat atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis A. V. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, prieš sugyventinę smurtavo ne pirmą kartą. Paskutinį kartą už smurtavimą prieš nukentėjusiąją A. S. buvo nuteistas 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau praėjus labai trumpam laikui, jis vėl smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją. Akivaizdu, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos švelnesnės bausmės ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas reikiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujos ir analogiškos nusikalstamos veikos padarymo – dauguma ankstesnių teistumų buvo dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje – smurtavimo artimoje aplinkoje. Todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. V. naują nusikaltimą padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 11 d. 23.22 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 17.06 val. (b. l. 65-67, 68-69).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. S. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu, kaltinamajam A. V. paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (b. l. 100-102, 94-98).

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, darytais į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-07-16 pažyma Nr. (12.35) PT-2636 dėl 32,00 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. V., išieškojimo iš kaltinamojo A. V..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis A. V. ilgą laiką nedirbo, neturi pajamų ir turto, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, kaltinamajam A. V. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. skirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, tai yra, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo suėmimo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką A. V. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 11 d. 23.22 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 17.06 val. ir laikyti, jog A. V. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. S. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 100 metrų atstumu, kaltinamajam A. V. palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. V. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė