Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-165/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-12
Bylos Nr.
1A-516-165/2016
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01842-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Laima Garnelienė, Elena Vainienė (pran.)
Nuteistasis
K. Č.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Kategorijos
  • 1.2.4.1.2.8Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
  • 2.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-165/2016Proceso Nr. 1-14-1-01842-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8; 2.1.7;2.1.7.4.1;2.3.6.8; 2.4.6.4.4 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų: Laimos Garnelienės, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjui advokatui Sergejui Pelš,nuteistajam K. Č.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Č. (K. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 7 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta dalis - 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendį, ir K. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo K. Č. priteista: 2 573, 85 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Č. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2014 m. gruodžio 5 d. apie 17.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Vilniuje, prie restorano (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – asmeninio konflikto su K. R. (K. R.) metu, tyčia dūrė du kartus peiliu nukentėjusiajam į kairįjį šoną, padarydamas dvi durtines pjautines kairės pusės priekinės viršutinės srities žaizdas su kairio plaučio ir diafragmos pažeidimu, t.y. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo K. R..

Šalies argumentai

Nuteistasis K. Č. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-05-16 nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nes jis nepadarė tokios nusikalstamos veikos.

Apelianto teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai paskirta bausmė ir netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Apeliantas prisipažįsta susimušęs su nukentėjusiuoju K. R. prie (duomenys neskelbtini) restorano ir sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, mano, kad už tokius veiksmus jis galėtų atsakyti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir tokios bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Tačiau apeliantas kategoriškai neigia sužalojęs nukentėjusįjį ir teigia, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų jo kaltumo įrodymų, o teismo išvados pagrįstos prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurių jie nepatvirtino teisme.

Nuteistasis nurodo, kad teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie buvo gauti darant psichologinį spaudimą, be to, liudytojai davė parodymus, būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Nukentėjusysis teisme parodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio nežino, protokolus pasirašė, jų neskaitęs, nes pareigūnai jam grasino, be to, jam buvo sutrikusi sveikata nuo sužalojimų ir dėl abstinencijos būsenos. Šias aplinkybes gali patvirtinti nukentėjusįjį gydęs gydytojas bei medicininiai dokumentai iš Lazdynų ligoninės, kurioje nukentėjusysis gydėsi 9 paras. Nukentėjusysis teisme prisipažino apkalbėjęs apeliantą ir nurodė, kad jis su apeliantu tik konfliktavo, bet jį sužalojo kitas asmuo, su kuriuo jis sukonfliktavo skvere jau po incidento su nuteistuoju. Tokias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas A. K.. Liudytoja S. A. nurodė nemačiusi nukentėjusįjį sužalojusio asmens, tačiau patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojo A. K. parodymus, kad po nukentėjusiojo ir nuteistojo konflikto, jiems einant nuo (duomenys neskelbtini) restorano link skvero prie jų prieidavo vis kiti asmenys, kurie ir galėjo sužaloti nukentėjusįjį, nes nukentėjusysis su jais konfliktavo. Liudytoja S. A. teisme taip pat parodė, kad ji, duodama parodymus tyrėjui, buvo apsvaigusi nuo heroino. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas A. K., kuris parodė, kad tiek įvykio, tiek apklausos metu jis, S. A. ir K. R. buvo pavartoję heroino. Todėl nukentėjusiojo ir liudytojų A. K., S. A., V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti vertinami kaip teisingi ir patikimi.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, nepagrįsta bylos įrodymais ir teismo išvada, kad nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu. Specialisto išvadoje nurodyta, jog K. R. sužalojimai buvo padaryti daiktu, turėjusiu kietą bei aštrų paviršių, kurio individualių savybių neužfiksuota, todėl tiksliau detalizuoti panaudotą įrankį nėra galimybės. Byloje daiktinio įrodymo – peilio – nėra.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai prie skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo bausmę, paskirtą Trakų apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu. Apeliantas pažymi, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusysis buvo sužalotas 2014-12-05, t.y. iki Trakų apylinkės teismo 2014-12-23 nuosprendžio priėmimo, todėl jam paskirta per griežta bausmė, be pagrindo netaikytas BK 62 straipsnis.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės ir BPK 1 straipsnio 2 dalies, 2 ir 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 ir 3 dalies, 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 20 straipsnio, 79 straipsnio, 89 straipsnio 3 ir 4 dalų, 92 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 97 straipsnio, 119 straipsnio, 144 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio 1 dalies, 156 straipsnio, 170 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 195 straipsnio 1–4 dalių, 196 straipsnio 1–4 dalių, 197 straipsnio, 205 straipsnio 1–3 dalių, 208 straipsnio, 209 straipsnio 2 dalies, 293 straipsnio nuostatos, todėl prašo iš naujo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos medžiagą, pakartotinai apklausti nukentėjusįjį ir liudytojus, išreikalauti iš Lazdynų ligoninės pažymą apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, jį pristačius į Lazdynų ligoninę, nukentėjusiojo 2014 m. gruodžio 5-10 d. sveikatos ekspertizę, taip pat išreikalauti iš Priklausomybės ligų centro pažymas apie liudytojų A. K., S. A. ir V. T. priklausomybę nuo opioidų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. Č. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nuteistasis K. Č., skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, prašo jį išteisinti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neigia padaręs nusikalstamą veiką ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu nukentėjusiojo, liudytojų parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Nuteistasis K. Č. be pagrindo reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu dėl K. R. iš chuliganiškų paskatų padaryto sunkaus kūno sužalojimo. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014; 2K-242/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistojo K. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriais teismas pagrįstai rėmėsi darydamas išvadas dėl įrodymų pakankamumo pripažįstant K. Č. kaltu padarius inkriminuotą jam nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs K. Č., nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos.

Apeliantas skunde teigia, jog teismas, pripažindamas jį kaltu, negalėjo remtis nepatikimais nukentėjusiojo K. R. ir liudytojos S. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuos parodymus jie teisme paneigė ir nurodė, jog K. R. apkalbėti apeliantą liepė pareigūnai, o liudytoja S. A. nurodė apklausos metu buvusi apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų.

Pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų turinys rodo, kad teismas išsamiai aiškinosi byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tikrino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir, priimdamas nuosprendį, jame surinktus įrodymus vertino tiek atskirai kiekvieną, tiek jų visumą ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenų (nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-399/2011).

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti išvadas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei mano nuteistasis K. Č., jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl K. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuosprendyje jo kaltė yra grindžiama nukentėjusiojo K. R., liudytojų S. A., V. T., A. K., M. Č. parodymais, specialisto išvada, parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolais, kitais rašytiniais įrodymais.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jo kaltės negalėjo pagrįsti nukentėjusiojo K. R. ir liudytojos S. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tokių parodymų jie teisme nepatvirtino. Iš tiesų, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis ir liudytoja teisme teigė, kad jų anksčiau duoti parodymai neteisingi. Nukentėjusysis K. R. parodė, kad apkalbėjo nuteistąjį dėl to, kad to reikalavo pareigūnai, apklausos protokolo neskaitė, o liudytoja teigė, jog duodama pareigūnui parodymus buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Abu jie teisme tvirtino, jog kas nukentėjusįjį sužalojo peiliu nematė, galimai kiti asmenys, su kuriais nukentėjusysis buvo sukonfliktavęs, po konflikto su nuteistuoju. Kadangi nukentėjusiojo, liudytojų S. A. ir iš dalies A. K. parodymai, duoti teisme skyrėsi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teismas, vadovaudamasis įstatymo suteikta teise (BPK 276 straipsnio 4 dalis), perskaitė šių asmenų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir juos analizavo tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visumoje.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. R. parodė, kad 2014-12-05, apie 1 val., Seinų g., prie restorano (duomenys neskelbtini), jam kartu būnant su S. A. ir V. T., prie jų priėjo K. Č. (pravarde (duomenys neskelbtini)), ėmė konfliktuoti su V. T., po ko sudavė jam (K. R.) kumščiu į veidą ir gavęs smūgį atgal nugriuvo. Jam (K. R. ) stovint nugara į K. Č. pusę ir kalbantis su V. T., pajuto du smūgius ir atsisukęs bei pamatęs K. Č., suprato, kad smūgiavo būtent K. Č., užkišęs ranką po striuke pamatė kraują ir suprato, kad jį sužalojo peiliu. K. Č., pamatęs kraują, pasišalino (b.l. 26-28, t.1). Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu matę, kaip asmuo pravarde (duomenys neskelbtini) išsitraukė peilį ir du kartus smūgiavo K. R. į kairį šoną ir pasišalino, matė K. R. kraujuojantį (b.l. 58-59). Liudytojas A. K. parodė, kad jis matė, kaip K. R. šiek tiek atsiskyręs ir paėjęs į priekį sukonfliktavo su vaikinu, kuris jį sužalojo ir greitai nubėgo, o K. R. susiėmęs už kairiojo šono sugrįžo prie jo ir S. A.. Jie palydėjo K. R. link parduotuvės, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusysis buvo nugabentas į ligoninę (b.l. 60-61, t.1). Nukentėjusysis K. R. savo parodymus iš esmės patvirtino parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu. Jis atpažino K. Č. ir parodė, kad tai yra asmuo, kuris jį sužalojo ir apie kurį jis davė parodymus (b.l. 30-33, t.1).

Liudytojas V. T., ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad matė, kaip K. Č. buvo priėjęs prie S. A. ir K. R., su juo konfliktavo ir susistumdė. Po kelių minučių jį pasiviję S. A. ir K. R., kuris buvo susiėmęs už šono, klausinėjo ar jis žinąs K. Č. telefono numerį, adresą, norėjo jam skambinti, o po kelių dienų sutikta S. A. jam pasakė, kad matyto konflikto metu K. Č. galimai peiliu sužalojo K. R., kuriam buvo atlikta operacija. Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu taip pat atpažino K. Č. ir patvirtino, jog matė kaip jis konfliktavo su K. R. (b.l. 65-69, t.1).

Nukentėjusiojo K. R. peiliu sužalojimo faktas nustatytas rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, pranešimu apie įvykį, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad K. R. padarytas kūno sužalojimas - dvi durtinės pjautinės krūtinės kairės pusės priekinės viršutinės srities žaizdos su kairio plaučio ir diafragmos pažeidimu paveikus daiktu, turinčiu ašmenis ir aštrų galą. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l.10-13,20-23,36, t.1).

Taigi, pirmos instancijos teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visetą, pagrįstai padarė išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojos S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra patikimi, nes jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytoja ikiteisminio tyrimo metu turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį, jų nuoseklūs parodymai rodė, kad jie objektyviai siekia išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Liudytojo V. T. parodymai, kad iškart po įvykio nukentėjusysis ir liudytoja S. A. teiravosi adreso ir telefono būtent K. Č., o po kelių dienų liudytoja pasakė, kad R.R. konflikto metu galimai peiliu sužalojo K. Č., sutampa su kitais bylos įrodymais. Todėl atmestini apelianto teiginiai, kad nesuradus peilio, nenustatyta, jog nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu ir kad jį galimai sužalojo kiti asmenys. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino nukentėjusiojo ir liudytojos S. A. parodymus, duotus teisme, pagrįstai padarė išvadą, jog teisme duoti jų parodymai yra nepatikimi ir juos atmetė. Parodymų pakeitimą nukentėjusysis motyvavo neįtikinančiais ir deklaratyviais teiginiais, neva ikiteisminio tyrimo pareigūnai reikalavo duoti K. Č. kaltinančius parodymus. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nukentėjusysis parodymus davė laisva valia, juos patvirtino atpažindamas iš nuotraukos K. Č. kaip asmenį, kuris jį sužalojo. Liudytoja S. A. parodymų pakeitimą motyvavo tuo, kad ji pirminius neteisingus parodymus davė būdama apsvaigusi nuo narkotikų. Tokie liudytojos parodymai paneigti liudytojo M. Č., kuris teismui paaiškino, kad apklausiant S. A. nekilo abejonių dėl jos sveikatos ar savijautos būklės, priešingu atveju, liudytoja nebūtų apklausiama, įtarus apsvaigimą nuo narkotikų, jos sveikatos būklė būtų buvusi tikrinama. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis yra praeityje teisti, yra įkalinimo vietoje ir bylos nagrinėjimo metu, teismui leido pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis teisme parodymus keičia sąmoningai, o jam pritaria ir liudytoja S. A., nenorėdami pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį.

Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai prieš K. Č. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad K. Č. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl menkavertės dingsties, t.y. iš chuliganiškų paskatų, dūrė peiliu nukentėjusiajam K. R. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. K. Č. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl atmestini apelianto skunde teiginiai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl paskirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas, įvertinęs visas K. Č. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, jam paskyrė teisingą, aiškiai ne per griežtą, BK 41, 54, straipsnių reikalavimus atitinkančią, bausmę.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikias; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Aptariamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. Č. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra nustatyta sunkinančių ar lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, įvertinta ir K. Č. charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad K. Č. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini) 4 klasėje, tačiau yra ir neigiamai jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės - jis 14 kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, 29 kartus baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl psichikos sutrikimų vartojant opioidus. K. Č. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, yra nežymiai didesnė nei minėto nusikaltimo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Apeliantas be pagrindo nesutinka su paskirtos bausmės subendrinimu su Trakų apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtąja bausme ir klaidingai supranta bausmių bendrinimą pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytas taisykles. Šis baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Pagal šiame įstatyme numatytas taisykles bausmės bendrinamos, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aptariamoje byloje teismas nustatė, kad E. Č. iki pirmojo nuosprendžio (Trakų apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d.) padarė 2014 m. gruodžio 5 d. kitą nusikaltimą (numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte), todėl skiriant bausmę šias bausmes subendrino tinkamai. Tačiau sutiktina su apelianto pastebėjimu, kad teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, klaidingai nurodė, kad jis nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš byloje esančio Trakų apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio matyti, kad K. Č. šiuo nuosprendžiu yra paskirtas bausmės - laisvės atėmimo 1 metams, taikant BK 75 straipsnį, vykdymo atidėjimas 1 metams 6 mėnesiams. Aptariamoje byloje K. Č. nuteistas už 2014 m. gruodžio 5 d. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. už nusikaltimo, kuris buvo padarytas iki priimant nuosprendį pirmoje byloje, todėl nuoroda, kad jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neteisinga. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šis suklydimas nėra esminis, nulėmęs paskirtos bausmės dydį, todėl nuosprendis nekeistinas. Aptariamoje byloje BK 62 straipsnyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių skirti švelnesnę, nei padaryto nusikaltimo sankcijoje numatyta, bausmę nenustatyta, todėl apelianto prašymas taikyti švelnesnę bausmę, atmestinas. Tačiau sutiktina su apelianto prašymu įskaityti į paskirtos bausmės laiką, laikotarpį kurį jis buvo sulaikytas Vokietijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Č. 2015 m. vasario 27 d. prokuroro nutarimu buvo paskelbta paieška, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi K. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. K. Č. 2015 m. kovo 4 d. buvo sulaikytas Vokietijoje ir pagal 2015 m. kovo 29 d. Europos arešto orderį 2015 m. rugsėjo 22 d. perduotas Lietuvos pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtosios bausmės pradžią nustatė 2015 m. rugsėjo 22 d. ir be pagrindo K. Č. į bausmės laiką neįskaitė laikotarpio nuo jo sulaikymo Vokietijoje iki perdavimo Lietuvos Respublikai. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas skunde nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo pažeistos BPK 1 straipsnio 2 dalies, 2 ir 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 ir 3 dalies, 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 20 straipsnio, 79 straipsnio, 89 straipsnio 3 ir 4 dalų, 92 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 97 straipsnio, 119 straipsnio, 144 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio 1 dalies, 156 straipsnio, 170 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 195 straipsnio 1–4 dalių, 196 straipsnio 1–4 dalių, 197 straipsnio, 205 straipsnio 1–3 dalių, 208 straipsnio, 209 straipsnio 2 dalies, 293 straipsnio nuostatos. Nurodydamas šių įstatymų pažeidimus, apeliantas pateikė deklaratyvius teiginius, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu tiriant nusikaltimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai, nes tyrėjai neatliko daugelio procesinių veiksmų. Teisėjų kolegija deklaratyvius teiginius apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus atmeta ir šiame kontekste pažymi, kad kada ir kokius procesinius veiksmus atlikti sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir jiems nėra privaloma atlikti visus baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie sutrukdytų teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatė. Apelianto skunde teiginiai apie teisėjos su prokurore konkliudentiniais veiksmais susitarimą neteisėtai jį apkaltinti, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl šis apeliacinis skundas atmetamas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistajam K. Č. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo Vokietijoje suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 22 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Laima GarnelienėRūta Mickevičienė