Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. C., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Viešojo saugumo tarnybos prie VRM Kauno padalinyje jaun. specialistu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. C. 2016m. liepos 24d. apie 17val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame gyvena, tyčia sugriebęs už rankų sugyventinei E. L. ją pargriovė ant sofos ir penkis kartus delnu sudavė į viršugalvį bei rankomis suėmęs už kaklo spaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. C. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis su sugyventine E. L. kaip bendra šeima gyvena daugiau kaip 10 metų, bendrų vaikų neturi. Maždaug nuo 2009 metų abu gyvena sugyventinės motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną – liepos 24d. apie 17val. – jis buvo namuose išgėręs apie 400 g. degtinės ir pradėjo su E. bartis. Dėl ko kilo konfliktas ir kuris jį pradėjo pirmas, neprisimena. Ar E. jam sudavė, sakyti nenori. Pripažįsta, kad susinervinęs sugyventinę pargriovė ant sofos, ranka prispaudė jos galvą prie sofos, tačiau nesmaugė ir delnu keletą kartų / galėjo būti ir 5 smūgiai / nestipriai sudavė per viršugalvį. Po to įėjęs E. giminaitis jį ištempė iš buto, o netrukus atvykę policijos darbuotojai sulaikė ir išvežė į Kelmės PK.

Mano, kad nuo jo veiksmų sugyventinė galėjo jausti skausmą, nors ir nestiprų. Nusikalto dėl girtumo. Anksčiau prieš sugyventinę smurto nėra vartojęs / po E. L. apklausos jis nurodė, kad anksčiau yra buvę apsistumdymų, nes abu susipykę įsikarščiuodavo /. Nori su sugyventine taikytis ir mano, jog ateityje panašių įvykių nebebus.

Po bylos nagrinėjimo metu padarytos pertraukos jis paaiškino, kad su nukentėjusiąja susitaikė, toliau gyvena kartu ir nori, kad byla būtų nutraukta.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. C. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino iš esmės analogiškai / tik nurodė neprisimenantis, ar E. jam sudavė - 56-57 l. /.

Kaltinamojo A. C. kaltė įrodyta jo pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios E. L. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji E. L. parodė, kad įvykio dieną po pietų sugyventinis A. C. buvo neblaivus, todėl ji nusprendė išeiti iš namų. Prieš išeidama išjungė televizorių, nes didelis garsas galėjo trukdyti kaimynams. A. jos klausė, kur distancinio valdymo pultelis, bet ji nesakė. Išėjus į lauką A. per atvirą langą ją ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl ji grįžo į butą pasikalbėti. Kelis kartus bandė jam pasakyti, kad pultelio nepaėmė, bet jis jos nesiklausė. Tada supykusi su rankoje laikytu žurnalu jam keletą kartų sudavė per nugarą. Po to jis ją pargriovė ant sofos, rankomis suspaudė ties kaklu, nors ir nesmaugė, bei delnu apie 5 kartus sudavė į viršugalvį. Tuo metu įėjo giminaitis D., kuris A. išvedė iš buto, o ji paskambino į policiją. Netrukus atvykę policininkai sugyventinį sulaikė ir išsivežė.

Smūgiai nebuvo stiprūs, bet jautė vidutinišką skausmą. Po konflikto jai ant rankos ir ties sprandu atsirado kraujosruvos / mėlynės /, kurias parodo apklausiama, tačiau į medikus nesikreipė ir pas ekspertus nevyko. Pripažįsta, kad jei būtų norėjęs, sugyventinis jai galėjo suduoti daug stipriau. Anksčiau tarp jų konfliktų yra buvę, bet į policiją kreipėsi tik dėl daiktų išmėtymo, o ne dėl smurto. Konfliktai kyla tik kai sugyventinis būna girtas. Ar su juo toliau gyvens, ar reikalaus išsikraustyti, apsispręs vėliau.

Po bylos nagrinėjimo metu padarytos pertraukos ji paaiškino, kad su sugyventiniu susitaikė, toliau gyvena kartu, jam atleido ir nori, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. L. parodė, kad 2016-07-24 apie 17val. grįžo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur rado neblaivų sugyventinį A. C.. Išeidama išjungė iš elektros lizdo televizorių, kadangi A. jį buvo įjungęs visu garsu ir ji nenorėjo, kad trukdytų kaimynams. Išėjus į lauką A. per langą pradėjo ant jos šaukti, aiškino, kad paslėpė televizoriaus pultelį. Ji grįžo į butą pasakyti, kad pultelio neėmė. Jis jos aiškinimų nesiklausė, dėl to ji susinervino ir sudavė žurnalu A. keturis kartus į viršutinę nugaros dalį. Po to jis supyko, parvertė ją ant sofos ir delnu sudavė penkis kartus į viršugalvį. Po to sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu į butą užėjo jos sesers sūnus D. P., kuris atitraukė A. ir išvedė į laiptinę, o ji iškvietė policiją / 12 l. /.

Apklausta papildomai ji parodė, kad su sugyventiniu A. C. kartu gyvena 10 metų. Sutarė gerai, kai būdavo blaivus, tačiau kada būdavo girtas, nesutardavo. 2016-07-24 jis ją sumušė ne pirmą kartą. Yra smurtavęs ir ankščiau, maždaug prieš 2 metus. Tačiau į policiją nesikreipdavo, kentėjo, bijojo pakenkti jo darbui, nes A. dirba Viešojo saugumo tarnyboje. Dėl sumušimo matosi kraujosruva kairės pusės kaklo srityje. Mano, kad ji atsirado, kai sugriebęs rankomis už kaklo A. smaugė. Ji į medikus nesikreipė, pas medicinos ekspertus nevyks, tačiau kada jis smaugė, juto didelį skausmą kaklo srityje bei kada A. delnu penkis kartus sudavė į viršugalvį, taip pat juto didelį fizinį skausmą. Kai A. stovinčią sugriebė už abiejų rankų ir parvertė ant sofos, rankų sugriebimas buvo taip pat skaudus, net šiuo metu matosi kraujosruva dešinės rankos srityje. A. smūgių atgal nesudavė. Jei į butą nebūtų užėjęs sūnėnas D. P., mano, kad A. C. būtų ne tik daugiau mušęs, bet ir nusmaugęs, nes jis buvo labai agresyvus. Prašo A. iškeldinti iš jos buto, nebenori su juo kartu gyventi, civilinio ieškinio dėl patirto fizinio skausmo nereikš, jam neatleidžia / 35-36 l. /.

Dėl sumušimo į Kelmės rajono PK nukentėjusioji E. L. su telefoniniu pranešimu kreipėsi 2016m. liepos 24d. 17.15val. nurodydama, kad neblaivus sugyventinis puola muštis, daužosi rankomis, trenkė į galvą ir krūtinę / 7 l. /. 22.11val. rašytame pareiškime ji nurodė, kad sugyventinis jai sudavė 5 smūgius delnu per viršugalvį ir bandė smaugti / 12 l. /. Įvykio vietos apžiūros metu įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota / 13-18 l. /. 18.14val. nustatyta, kad ji yra blaivi, o 18.38val. kaltinamajam A. C. nustatytas 1,94 promilės girtumas / 24 l. /. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime neužfiksuota, kad apžiūros metu E. L. būtų rasti matomi sužalojimai / pažymėtas tik smaugimas - 20-21 l. /.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. C. tyčia pargriaudamas ant sofos, suduodamas smūgius delnu per viršugalvį ir rankomis spausdamas kaklą sukėlė sugyventinei E. L., t.y. šeimos nariui, fizinį skausmą, todėl jo veika formaliai atitinka Lietuvos BK 140str. 2d.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos BK 38str., o kaltinamojo gynėjas – Lietuvos BK 37str. pagrindu. Akivaizdu, kad visų pirma turi būti išspręstas veikos mažareikšmiškumo klausimas, o tik po to – bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius klausimas.

Pagal Lietuvos BK 37str. nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme / LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013, kt. /. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius / kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta ir pan. /, tiek subjektyviuosius požymius / apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai /. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai ar jų kategorijos, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, jog neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai / LAT nutartis Nr. 2K-421/2007 /. Tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į padarytos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikaltimo padarymo būdą, intensyvumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, veika, kuria kitam asmeniui padarytas tyčinis lengvas kūno sužalojimas, smūgių sudavimas, gali būti pripažinta mažareikšme.

Aukštesnės instancijos teismų praktika šios kategorijos bylose yra įvairi. Pvz., vienu atveju asmens veiksmai, kai jis sugriebęs sutuoktinę už rankų, ją pargriovė ant fotelio ir užlaužė rankas už nugaros, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pripažinti neduodantys pagrindo veiką vertinti kaip mažareikšmę / Šiaulių apygardos teismo 2016-02-25 nuosprendis byloje Nr. 1A-36-354/2016 /. Kitu atveju asmens veika, kai asmuo kumščiu keturis kartus sudavė seseriai į galvą ir pargriovęs ją ant grindų sudavė dar penkis kartus į galvą, pripažinta mažareikšme / Šiaulių apygardos teismo 2014-11-07 nuosprendis byloje 1A-912-116/2014 /.

Kaltinamasis A. C., būdamas viešojo saugumo tarnybos pareigūnu, neabejotinai turi gerą bendrąjį ir specialųjį kovinį pasirengimą. Tačiau jo pavartoto smurto pobūdis – pargriovimas ant sofos / o ne pvz., ant žemės /, sudavimas nestiprių smūgių delnu per viršugalvį / o ne, pvz., kumščiu į veidą /, kaklo suspaudimas / bet ne smaugimas / akivaizdžiai rodo, kad jis, turėdamas tam galimybę, nesiekė nukentėjusiosios sužaloti ar sukelti jai stiprų skausmą / ką ji pati pripažino teismo posėdyje /. Atkreiptinas dėmesys, kad šis smurtas buvo pavartotas šeimyninio barnio metu ir tik po to, kai pati nukentėjusioji pirma jam keletą kartų sudavė su žurnalu per nugarą, kas pripažintina provokuojančiu elgesiu / Lietuvos BK 59str. 1d. 6p. /, nors ir nepateisina smurto pavartojimo / Lietuvos BK 28str., kt. /. Nors nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad kaltinamasis ir anksčiau vartojo prieš ją smurtą / 35 l., kt. / jos elgesys – grįžimas į butą iš gatvės, smūgių kaltinamajam sudavimas barantis – akivaizdžiai rodo, kad ji sugyventinio nebijojo ir netiesiogiai patvirtina kaltinamojo teiginius, jog jie anksčiau abu konfliktų metu vienas prieš kitą yra vartoję nežymų smurtą. Apklausiama teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė kraujosruvą ant rankos, tačiau į medikus nesikreipė ir pas ekspertus nevyko, todėl galima tik daryti prielaidą / o ne konstatuoti /, kad šis matomas sužalojimas jai buvo padarytas būtent nurodomo įvykio metu. Visi kiti byloje surinkti įrodymai apie kaltinamojo asmenybę / 60, 62-67, 69, 71, 72, 94-95 l. / vienareikšmiškai patvirtina, kad jis nėra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus asmuo.

Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. C. veiksmai nors ir atitinka Lietuvos BK 140str. 2d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina Lietuvos BK 37str. pagrindu ir klausimas dėl Lietuvos BK 38str. taikymo nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes / kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, toliau gyvena kartu, pavartotas nežymus smurtas buitinio konflikto metu, sužalojimų nepadaryta / užbaigus procesą taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones / Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5str. 3d. / nėra pagrindo.

Iš visų surinktų įrodymų taip pat matyti, kad A. C. smurtą prieš šeimos narį pavartojo pirmą kartą / kaip minėta, yra tik duomenų, jog anksčiau nežymų smurtą barnių metu galėjo vartoti abu sugyventiniai /, todėl įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose pripažįstama nesant būtinumo / Lietuvos BK 72-2str. /.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos BK 140str. 2d. vadovaujantis Lietuvos BK 37str. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.