Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam L. D., jo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo T. D. įstatyminei atstovei I. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) ir BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui),

Aprašomoji dalis

nustatė

L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sugriebė savo šeimos narei– sugyventinei I. Ž. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, šiais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, taip nežymiai sutrikdymas I. Ž. sveikatą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.32 val., sugriebė savo mažamečiui sūnui T. D., gim. 2014 m., už kaklo ir jį suspaudė, šiais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. D. dėl jam pareikšto kaltinimo nežymiai sutrikdžius sveikatą šeimos nariui kaltu prisipažino visiškai, o dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui neprisipažino. Teisiamajame posėdyje parodė, kad jis neišsiaiškina su nukentėjusiąja dėl priteisto išlaikymo vaikams ir kartu gyvenimo, dėl to dažniausiai ir kyla pykčiai. 2016 spalio 3 d. jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kur vienas gėrė alų ir degtinę, išgėrė 1 ,,fliaškutę“ degtinės. Vėliau dar ėjo nusipirkti alaus. Grįžus, apie 23- 24 val., ėjo prie I. aiškintis dėl alimentų. Jis pakėlė I., aiškinosi, ir tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. T. miegojo prie sugyventinės. Jis sugriebė I. Ž. už kaklo rankom, tačiau nepamena viena ar abiem, nestipriai jį paspaudė. Smaugdamas tuo pačiu ir purtė. Spaudė neilgai, tai sekundžių reikalas, norėjo ją tik pagąsdinti. Tuo metu prabudo sūnus T., pradėjo verkti. Jis T. pasakė ,,eik miegok, nusiramink“ ir paėmęs už šonų paguldė vaiką abiem rankomis šalia savęs. Daugiau vaikui už niekur neėmė, sugyventinė jį apkalba, kad ėmė už kaklo. I. griebė T. ir bėgo pas savo mamą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti sugyventinei skausmą, tačiau to nesiekė, nenorėjo ir nesuprato, kad gali sužaloti, norėjo tik pamokyti. Atsiprašė, gailisi, blaivus taip pat būtų pasielgęs, alkoholis tam įtakos neturėjo. Namuose dažnai nesmurtauja, argi tai yra smurtas.

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2587/2016(02) nurodoma, kad I. Ž. nustatyta kraujosruva kaklo priekinėje dešinėje. Sužalojimo vaizdas ir pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu, jis laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 25).

Asmens duomenys patvirtina, kad T. D., gim. 2014-01-12, yra kaltinamojo L. D. sūnus (b. l. 71).

L. D. 2016-10-04, 02.27 val., tech. priemonėmis buvo nustatytas 1,33 prom. girtumas (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). To paties straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, padarytą mažamečiui asmeniui, t. y. asmeniui iki 14 metų amžiaus.

Objektyviai šie nusikaltimai gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad L. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sugriebė savo šeimos narei – sugyventinei I. Ž. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, šiais smurtiniais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą kaklo priekyje dešinėje, taip nežymiai sutrikdymas I. Ž. sveikatą. Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą šioje dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymas sugyventinei) prisipažino visiškai, jis patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Todėl teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad L. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 3 d., t. y. dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. spalio 3 d. apie 23.32 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebė savo mažamečiui sūnui T. D., gim. 2014 m., už kaklo ir jį stipriai suspaudė, šiais smurtiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui fizinį skausmą, neprisipažino. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl sukelto fizinio skausmo mažamečiui T. D. neigė, tačiau jo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tokie jo parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir jo sugyventinės I. Ž. konfliktas vyko, jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Kaltinamojo parodymus, kad jis prieš mažametį nesmurtavo, visų pirma paneigia liudytojos D. Ž. parodymai, patvirtinantys, kad vos nukentėjusieji pas ją atvyko, vaikas jai sakė „tėtė mušė“ ir „popa“. Po kurio laiko, jau vaikui aprimus, jis neklausinėjamas staiga pasakė, kad „tėtė mušė mane čia“ ir parodė link kaklo srities. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo mažamečio T. D. įstatyminės atstovės I. Ž. parodymus- ji patvirtino, kad gerai matė, kaip kaltinamasis, vaikui lovoje pradėjus muistytis, sugriebė T. D. už kaklo ir jį spaudė. Jai tuo metu bandant išsilaisvinti, kaltinamasis paleido ranką nuo vaiko, ir tuo metu vaikas pradėjo verkti. Taigi aplinkybę, kad tokiais kaltinamojo veiksmais mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina tiek nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės, tiek ir liudytojos parodymai, kurie yra nuoseklūs ir vienas kitam neprieštarauja. Be to kaltinamasis ne tik tvirtina nesukėlęs fizinio skausmo mažamečiui, bet ir neėmęs vaikui už kaklo- jį suėmęs tik už šonų. Šią kaltinamojo gynybinę versiją paneigia visi anksčiau paminėti, vienas kitam neprieštaraujantys įrodymai. Be to pats mažametis D. Ž. nurodė, kad jam dėl tėčio padarytų veiksmų skaudėjo būtent kaklo sritį, kurio, kaip tvirtina kaltinamasis, net nelietė. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių liudytoja D. Ž. ar nukentėjusioji ir nukentėjusiojo mažamečio T. D. įstatyminė atstovė I. Ž. būtų apkalbėjusios kaltinamąjį. Be to pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dažnai nesmurtauja ir nemanantis kad pastarasis įvykis yra smurtas, dėl ko abejotina, ar kaltinamais proporcingai vertina savo veiksmus prieš nukentėjusiuosius ir jų pasekmes. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog kai liudytoja yra nukentėjusiajai yra artimas asmuo (motina), savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jos duotus parodymus nepatikimais. Pagal teismų praktiką vien tik ta aplinkybė, jog liudytoja yra nukentėjusiosios giminaitė, jos parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja, nes kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 straipsnyje numatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, bei prisiekia duoti teisingus parodymus. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad liudytoja būtų sulaužiusi priesaiką, vengusi, atsisakiusi duoti arba davusi melagingus parodymus. Taigi, teismas neturi pagrindo nesiremti šiais liudytojos parodymais.

LAT praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Net trumpą laiką spaudžiant ranka kaklą, t. y. smaugiant, žmogui trukdoma kvėpuoti, tokiu būdu neabejotinai jaučiamas skausmas, juolab kai tai daro suaugęs žmogus mažamečiui, 3 metų vaikui. Šioje byloje buvo nustatyta mažamečiui sukelto fizinio skausmo išorinė išraiška- tai jo verkimas, taip pat vėlesnis jo rodymas į sukelto fizinio skausmo vietą- kaklo sritį. Be to įrodyta, kad kaltinamasis pakankamai stipriai naudojo jėgą nukentėjusiosios atžvilgiu- jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko prieš nepilnametį tuo pačiu metu daromas toks pats veiksmas galėjo pasižymėti neproporcingai didele jėga, ko pasėkoje ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad L. D. smurtavo prieš mažametį vaiką T. D. ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. yra įrodyta, kad jis padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką. Iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta aplinkybė, kad kaklas mažamečiui suspaustas stipriai, tačiau tai veikos kvalifikavimui pagal BK 140 str. 3 d. įtakos neturi, nes nusikalstamos sudėties požymiams konstatuoti pakanka įrodyti įvykusio fizinio smurto padarinius- fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui.

Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme tęstinės nusikalstamos veikos požymiai ar kriterijai, pagal kuriuos tokia veika atribojama nuo nusikaltimų daugeto, neapibrėžti, todėl didelę svarbą įgauna teismų praktikoje formuojama tęstinės veikos samprata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kaltinamojo veikos, kaltinamajam akte kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 140 str. 3 d. Kaltinamasis pripažino, kad viena iš smurto priežasčių- jo neišsiaiškinimas su nukentėjusiąja dėl priteisto išlaikymo vaikams, t. y. ir T. D.. Šios nusikalstamos prieš nukentėjusiuosius iš esmės buvo padarytos vienu ir tuo pačiu metu, joms sekant viena po kitos, toje pačioje vietoje (lovoje), iš esmės tokiais pačiais veiksmais, analogišku būdu (sugriebiant už kaklo ranka), t. y. kėsinantis į tas pačias vertybes. Taigi nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius kaltinamasis įvykdė tęstiniais veiksmais, pradėdamas smurtą šeimoje prieš sugyventinę, ir baigdamas prieš mažametį. Todėl kaltinamajame akte nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirtais bylos duomenimis įrodyti L. D. nukentėjusiesiems padaryti nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas turi būti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika, pagal idealiąją nusikaltimų sutaptį.

L. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip paaiškino tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, kaltinamąsias smurtauja tiek būdamas blaivas, tiek ir išgėręs ir alkoholis šiam nusikaltimui įtakos neturėjo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padarytos dvi apysunkės tyčinės nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, jos baigtos; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– fizinis smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamų priežasčių- ginčijant priteistą išlaikymą vaikams, prieš silpnesnius asmenis juos prikėlus iš miegų, t. y. iš esmės jiems negalint pasipriešinti. L. D. praeityje baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus), turi galiojančią nuobaudą. Jis dirba (b. l. 68- 70), turi du mažamečius vaikus (b. l. 71), nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (b. l. 75). Nors jis teisiamas pirmą kartą, tačiau 2014-11-26 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 140 str. 2 d. jam ir I. Ž. susitaikius (b. l. 72- 73). Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

Bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas. Viešieji darbai už šią nusikalstamą veiką laikytini per švelnia bausmės rūšimi, nes jis visiškai nesigaili dėl padarytos šio nusikalstamos veikos, be to kaltinamasis turi darbą. Skirti arešto bausmę už šį nusikaltimą taip pat nėra tikslinga, nes kaltinamasis kaip minėta dirba, be to turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (civ. byla 2-2989-188/2015), dėl ko netekęs darbo galimai negalėtų vykdyti šios savo prievolės. Gi už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė- laisvės atėmimas, artimesnis minimaliam. Skirti areštą anksčiau nurodytais motyvais už šį nusikaltimą taip nėra tikslinga, o bauda neatitiktų BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, neatimtų ir neapribotų jam galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas; be to kaltinamasis kaip jau minėta turi teismo nutartimi patvirtintą piniginę prievolę savo vaikams ir jos vykdymo kvestionuoja. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu.

Nors praeityje kaltinamasis ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir I. Ž. susitaikius, tačiau jis teisiamas pirmą kartą, turi darbą ir mažamečių vaikų, dėl ko galutinės skirtos bausmės vykdymas atidėtinas, bei atsižvelgus į jo elgesio problemines sritis skiriant jam įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurie užtikrins teisingo nubaudimo principą. Atidėjus bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, L. D. įpareigojimas: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nesilankyti nukentėjusios I. Ž. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. Atsižvelgus į mažamečio atžvilgiu naudotą smurto intensyvumą ir sukeltas pasekmes (fizinis skausmas), prigimtinę vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, tai kad bendravimo tvarka (civ. byla 2-2989-188/2015) nustatyta L. D. nustatyta ne tik su T. D., bet ir A. D., BK 72¹ str. ar 75 str. 2 d. 9 p. draudimai vaiko atžvilgiu kaltinamajam netaikytini. Kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusios I. Ž. yra baigtas civilinis procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, todėl L. D. draudimo bendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. netaikyti L. D. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku T. D., gim. 2014 m., tvarką. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, tai, kad nukentėjusiosios teismo posėdžio metu kaltinamasis neatsiprašė, ciniškai nurodydamas, kad taip prieš ją reikėjo elgtis ir anksčiau, be to bylos duomenimis kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo šeimos narį, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).

Realios bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaitytinas L. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-10-04, 00 val. 55 min., iki 2016-10-05 14 val. 30 min. (b. l. 48- 49), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 105 str., 106 str. 2 d., atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis dirba, iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 34,74 Eur (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos), valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui) ir BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui) ir jį nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės metu įpareigojant: 1) du mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2) tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; uždraudžiant: 1) lankytis nukentėjusios I. Ž. gyvenamojoje vietoje; 2) bendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. Draudimo bendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. netaikyti L. D. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku T. D., gim. 2014 m., teisę.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nesilankyti nukentėjusios I. Ž. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. Draudimo bendrauti su nukentėjusiąja I. Ž. netaikyti L. D. įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku T. D., gim. 2014 m., teisę.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., 75 str. 2 d. L. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę– dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti L. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-04, 00 val. 55 min., iki 2016-10-05 14 val. 30 min. (dvi paras).

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuria L. D. buvo buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais I. Ž. ir T. D., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 34,74 Eur (trisdešimt keturis eurus 16 ct) proceso išlaidų (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis– įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.