- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2-8568-1215/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02480-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. I.
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius, Eglė Matutytė, Eglė Matutytės-Jančenkė, Osvaldas Raščiukevičiussu
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. I., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai A. I., gim. (duomenys neskelbtini), sumą, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos padidinant iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šią sumą kiekvienais metais indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant ieškovei uzufrukto teisę į priteistas lėšas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė (išaugo) nepilnametės dukters poreikiai ir (duomenys neskelbtini) priteisto 350 Lt išlaikymo (šiuo metu mokamas 151 Eur išlaikymo dydis) nepakanka. Šiuo metu dukters išlaikymui (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitoms išlaidoms) per mėnesį (be gaunamų vaiko pinigų), iš abiejų tėvų reikalinga bent 820 Eur suma. Atsakovas mediacijos metu buvo sutikęs mokėti 250 Eur išlaikymą ir vienkartines išlaidas dengti pagal poreikį, kas rodo, kad atsakovas gali mokėti prašomą išlaikymo dydį. Ieškovės pajamos sudaro apie 1558,30 Eur, ji galinti vaiko išlaikymui skirti 300 Eur, tačiau skiria netgi daugiau. Ieškovės vardu registruotas automobilis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. I. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, šio prašymo netenkinus prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodo, kad mediacijos susitikimo metu Ieškovė iškėlė klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau atsakovas nurodė, kad šio mediacijos proceso metu sprendžiamas tik klausimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Priešingai nei nurodė mediatorė, atsakovas nedavė sutikimo mediacijos proceso metu spręsti papildomų klausimų, tame tarpe ir klausimo dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio pakeitimo.
4. Dėl ginčo esmės atsakovas nurodė, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo padidėjimas įstatyme nėra numatytas, kaip sudarantis pagrindą keisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Ieškovė savo ieškinyje rašytiniais įrodymais nepagrindė, kaip padidėjo Nepilnamečio vaiko poreikiai nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė taip pat neįrodinėja, kaip pasikeitė tiek jos, tiek atsakovo turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaiko maistui, komunaliniams mokesčiams, odontologinėms paslaugoms, higienos priemonėms, korepetitorei, stovykloms, ilgalaikiam turtui ir kitam turtui. Atsakovo turtinė padėtis nuo (duomenys neskelbtini) iš esmės nepasikeitė. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1991 metų gamybos automobilis Audi 80, kuris yra bevertis. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą, už 290 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau dėl pablogėjusios darbdavio turtinės padėties, atsakovas buvo priverstas nutraukti darbo sutartį. Atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam priteistas išlaikymas iš atsakovo. Ieškovės turtinė padėtis yra ne prastesnė nei atsakovo, o gal netgi geresnė. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė gauna 96,25 Eur dydžio socialinę išmoką. Ši suma skiriama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir turi būti išskaičiuojama iš vaiko poreikių sumos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. G. paaiškino, kad dukters išlaikymo poreikiai per (duomenys neskelbtini) ženkliai pasikeitė ir vaiko mėnesio poreikiai sudaro apie 850 Eur. Ieškovė į šias išlaidas nurodė neįtraukusi dukters gimtadienio, gydytojų, pirmos Komunijos, sakramento sutvirtinimo išlaidų. Dukrai nuo (duomenys neskelbtini) samdomas lietuvių kalbos korepetitorius, kurio dėka pavyko pasikelti mokymosi rezultatą vienu balu. Specialių sveikatos poreikių dukra neturi, tačiau perkamas šampūnas jautriai odai, valomosios priemonės veidui. Mergaitė mėgsta gaminti, tad dalį išlaidų sudaro išlaidos specialiam maistui, vasaros stovykla irgi buvo susijusi su maisto gamyba. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nemokėjo išlaikymo, mokėti pradėjo tik po bylos dėl vaiko pavardės keitimo inicijavimo. Iš ilgalaikio turto vaikui buvo pirkta lova, neseniai pirktas rašomasis stalas. Nors nupirktas paspirtukas, bet (duomenys neskelbtini) negalinti jo naudoti. Pigesnė ilgalaikė įranga gesdavo, tad buvo priimtas sprendimas pirkti brangesnę, bet kokybišką. Atsakovas su dukra nebendrauja, vieną kartą netikėtai buvo atvykęs jos prie mokyklos, mergaitė išsigando, nes nebuvo mačiusi tėvo (duomenys neskelbtini). Kalėdoms buvo atsiuntęs dovaną. 100 Eur dienpinigius dukra naudoja maistui mokykloje, jei kas nors lieka pasitaupo, tačiau lieka retai, nes dėl būrelių, papildomų užsiėmimų dukra namo grįžta apie 16 val. Odontologo išlaidos įtrauktos, nes ne visada pavyksta patekti nemokamoms paslaugoms. Į stovyklą dukra važiuoja vieną kartą per metus, jos pobūdis kinta. Ieškovė yra ištekėjusi, su sutuoktiniu augina 3 metų vaiką.
6. Ieškovės atstovė advokatė Eglė Matutytė-Jančenkė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti prašomo dydžio išlaikymą.
Atsiliepimas
7. Atsakovo atstovas advokatas Osvaldas Raščiukevičius su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas priteisti 250 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, nesutiko su į vaiko poreikius įtrauktomis išlaidomis korepetitoriui, ilgalaikiam turtui ir mano, kad dalis kitų išlaidų taip pat gali būti mažintinos. Sutinka, kad vaiko poreikiai pasikeitė. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu dirba vairuotoju, tačiau dar jį apmokina, tad gauna nedidelį atlyginimą, tačiau gauna apie 700-800 Eur dienpinigių, nes vyksta komandiruotės užsienyje. Atsakovas vienas nuomojasi būstą, kurio kaina 290 Eur/mėn, papildomai su komunaliniais mokesčiais susidaro apie 380-450 Eur suma. Kitam savo nepilnamečiam vaikui šiuo metu išlaikymo neteikia, nes to neprašo vaiko motina, tačiau atsakovas tokią pareigą turi.
8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismo posėdyje nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. I., gim. (duomenys neskelbtini), motina - ieškovė A. G., tėvas – atsakovas V. I.. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta išieškoti iš atsakovo V. I. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki nepilnametės A. I. pilnametystės. Šiuo metu atsakovas A. I. išlaikymui moka 151,00 Eur dydžio periodines išmokas.
10. Ieškovė A. G. savo vardu neturi nekilnojamojo turto neturi, turi vien registruotą transporto priemonę ((duomenys neskelbtini)), dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1558,30 Eur (iki mokesčių). Atsakovas V. I. savo vardu neturi nekilnojamojo turto neturi, turi vien registruotą transporto priemonę ((duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis pagal darbo sutarties 4.1 punktą sudaro apie 1491,60 Eur (iki mokesčių) (skaičiuojant 20 darbo dienų, 40 valandų per savaitę, po 5,65 Eur minimaliojo valandinio atlygio (MVA)). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, už 2024 m. liepos mėnesį atsakovo darbines pajamas sudarė 1267,99 Eur (suma iki mokesčių), rugpjūčio mėnesį 2325,13 Eur (iki mokesčių).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo
11. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
13. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą ieškinyje iš esmės grindė išaugusiais vaiko poreikiais.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo
14. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė įrodinėjo šalių nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą, nagrinėjamu atveju teismas vertina šiuos poreikius bei jų pasikeitimą.
15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
16. Šalių nepilnametei dukteriai šiuo metu beveik (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo įsakymo priėmimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) A. I. buvo (duomenys neskelbtini), jos poreikiai buvo ženkliai mažesni, o augant, pradedant lankyti mokyklą, atsirado daug naujų išlaidų, atsirado poreikis mokymo priemonėms ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat iš esmės neginčija pasikeitusių vaiko poreikių, sutinka mokėti 250 Eur išlaikymą, tačiau ginčija tik vaiko poreikius 50 Eur apimtyje. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per (duomenys neskelbtini) yra padidėję, o (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Lt (šiuo metu dydis sudaro 151 Eur) kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimais teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą nuo 151 Eur iki 300 Eur per mėnesį. Ieškovė poreikių detalizacijoje nurodo, kad vaiko mėnesio poreikiai sudaro nuo 820 Eur. Įvertinus, kad maksimali poreikių suma viršija neįrodinėtiną išlaikymo sumą, teismas toliau pasisakys dėl šių poreikių pagrįstumo ir realios vaiko išlaikymo poreikių apimties.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovė nurodė, kad vaiko maisto poreikiams reikia 240 Eur, papildomai paaiškino, kad dukrai duodami 100 Eur dienpinigiai maistui mokykloje. Teismas įvertinus visuotinai žinomas maisto prekių ir produktų kainas, sprendžia, jog vaiko maisto poreikiams, įvertinus tiek maitinimąsi namie, tiek ieškovės nurodytus vaiko pietus mokykloje, pakanka 340 Eur.
20. Ieškovės nurodytas išlaidas rūbams, avalynei (bendrai 60 Eur mėnesiui) teismas vertina kaip pagrįstas ir protingas. Kanceliarinėms priemonėms, papildomoms dailės priemonėms, papildomos išlaidoms renginiams mokykloje teismas vertina kaip pakankamas 40 Eur mėnesiui išlaidas. Ieškovės nurodytas 120 Eur išlaidas korepetitoriui teismas nelaiko esminiu poreikių pasikeitimu, nes vaikas papildomam ugdymui turi dėti tiek asmenines pastangas, tiek naudotis mokykloje teikiama pagalba (konsultacijos) ir fakultatyvus mokymosi spragų taisymas naudojantis privačiomis korepetitorių nėra laikytinas būtinuoju poreikiu, be to byloje nėra duomenų kad vaikui būtų nustatytas specialus papildomo ugdymo poreikis. Teismas kaip protingas vertina nurodytas 20 Eur išlaidas vaistams, vitaminams, stomatologui. Nors atsakovo atstovas ir nurodo, kad vaikas gauna valstybės apmokamas stomatologo paslaugas, tačiau šios išlaidos bet kokiu atveju laikytinos protingo dydžio vien tik vaistams ir vitaminams. Teismas kaip optimalų dydį higienos priemonėms vertina 40 Eur mėnesiui vaikui. Nors teismas ir sutinka su atsakovo atstovo pozicija, kad tokios išlaidos kaip kvepalai (duomenys neskelbtini) metų vaikui nėra būtinosios išlaidos, be to dalis higienos priemonių yra perkama ne vienam mėnesiui, tačiau (duomenys neskelbtini) higienos priemonių poreikis yra didesnis dėl lyties ypatybių, be to, ieškovė nurodė, kad reikalingos specialios priemonės odos priežiūrai, su kuo teismas visiškai sutinka. 40 Eur išlaidos pramogoms ir draugų gimtadieniams taip pat laikytinos protingomis.
21. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės nurodytos 36 Eur išlaidų ilgalaikiam vaiko turtui – (duomenys neskelbtini)). Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad tokio amžiaus vaikui ir apskritai nepilnamečiam asmeniui nėra būtina turėti visus išmaniuosius įrenginius vien dėl to, kad daugelis vaikų juos turi. Taip pat sutinka, kad vaikui nėra būtinos vienos brangesnių rinkoje ausinės ar naujausio modelio telefonas. Vaiko poreikius visiškai tenkina mažiau kainuojantys įrenginiai, o tuo atveju, jei ieškovė renkasi brangesnius įrenginius, tai neturi lemti atsakovo pareigos dengti tokius vaiko poreikius. Teismas vertina, kad tokio amžiaus vaikui reikalingas vidutinio kainų segmento telefonas, kompiuteris (namų ruošai), ausinės. Elektrinio paspirtuko teismas taip pat nevertina kaip būtinojo vaiko poreikio. Vis dėl to teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukrai buvo perkamas rašomasis stalas, taip pat vertina, kad periodiškai išmanieji įrenginiai turi būti atnaujinami (apytiksliai kas 3-4 metus), vaikui būtina pirkti ir kambario baldus, kurie su metais turi būti pakeičiami, ir sprendžia, kad ilgalaikiam turtui per mėnesį reikalinga 30 Eur suma. Vis dėl to tiksliai nustatyti vaiko poreikius sudėtinga, nes atsiranda ir nenumatytų išlaidų, tad teismas prie nenumatytų išlaidų priskiria 10 Eur mėnesiui.
22. Ieškovės nurodytas išlaidas komunaliniams mokesčiams, kirpyklai, telefonui, išlaidas vaikų laisvalaikiui (ekskursijos ir pnš.) teismas vertina kaip pagrįstas. Konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo momentu vaiko išlaikymo poreikis yra apie 700 Eur. Ši poreikio dalis mažintina 96,25 Eur universalia išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą. Tad kiekvienam iš tėvų tenkanti vaikų išlaikymo dalis sudaro 301,87 Eur ((700-96,25)/2).
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
23. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), turimų išlaikytinių skaičių. Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
24. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra aptarti sprendimo 10 pastraipoje. Abi šalys nepateikė jokių duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, abi šalys neturi nekilnojamojo turto, turi po vieną transporto priemonę. Abi šalys dirbančios, tiek ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį turi išlaikyti, tiek atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą kitam savo nepilnamečiam vaikui. Tai kad šiuo metu atsakovas šio išlaikymo nemoka, situacijos vertinimo nekeičia, nes tokia prievolė atsakovui išlieka. Kadangi ieškinys nėra grindžiamas vienos iš šalies turtinės padėties esminiu pasikeitimu, atsakovas taip pat tokių argumentų neteikia, abi šalys yra darbingos ir gauna santykinai panašaus dydžio darbines pajamas, konstatuotina, kad abiejų šalių galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymą yra vienodos. Atsakovas nors ir nurodo, kad jam gali augti gyvenamosios vietos nuomos išlaidos, tačiau teismas spekuliatyviu ateities situacijos vertinimu nesiremia. Atsakovo darbinės pajamos laikytinos visiškai pakankamomis tiek išlaikyti save, tiek savo du nepilnamečius vaikus, taigi ir šio ginčo atveju, teikti prašomo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai.
25. Įvertinus teismo nustatytą kiekvienam iš tėvų tenkančią išlaikymo dalį (301,87 Eur ), taip pat atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria vaikui 96,25 Eur išmoką, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir pakeisti (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiant 300,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius ir poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, tėvų turtinę padėtį, gaunamas darbines pajamas, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
26. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
27. Nors ieškovė ieškiniu prašo ją paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau tai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo įsakymu, tad konstatuotina, kad ieškovė ir toliau lieka vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir papildomas to nustatymas šiuo sprendimu būtų perteklinis.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
28. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas taip pat prašė palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovė nesilaikė reikalavimo dėl privalomosios mediacijos. Teigia, kad privalomąją mediaciją inicijavo atsakovas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, mediacijos metu ieškovė iškėlė klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau atsakovas nurodė, kad sprendžiamas klausimas tik dėl bendravimo tvarkos ir nebuvo davęs sutikimo spręsti jokių kitų papildomų klausimų. Mediatorė 2024-03-15 pažymoje nepagrįstai nurodė, kad pasinaudota privalomąja mediacija ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
29. 2024-03-15 mediatorės pažymoje nurodyta, kad buvo atlikta privalomoji mediacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų ir pažymėta, kad mediacijos procese šalys sutarė nekeisti bendravimo su vaiku tvarkos ir nurodyta, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti ginčo dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo. Įvertinus, kad pats atsakovas nurodė, kad mediacijos procese buvo kilęs klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, laikytina, kad privalomoji mediacija vyko ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Įvertinus atsakovo atsiliepimo poziciją, įvertinus, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neprašė teisminės mediacijos, atsakovo argumentai dėl privalomosios mediacijos nesudaro savarankiško pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu, nes galima manyti, kad vien formalus ginčo nukreipimas į pakartotinę ikiteisminę mediaciją būtų neveiksmingas, ir sąlygotų tiesiog ilgesnį teisminį ginčo nagrinėjimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 500 Eur už ieškinio parengimą ir 350 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.
32. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
33. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ieškinio sumos 3 procentai. CPK 80 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą
34. Skaičiuojant iš atsakovo valstybei priteistiną žyminio mokesčio sumą, imamas skirtumas tarp iš atsakovo priteistos ir teikiamos išlaikymo vaikui sumos, kas sudaro 149 Eur. Todėl šiuo atveju iš atsakovo priteistina valstybei 40 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. I. ir priteisti iš atsakovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40 Eur (keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.