Civilinė byla Nr. e2A-65-252/2019 Proceso Nr. 2-68-3-44871-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.3; 2.6.7.; 2.6.1.3.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4273-600/2017 pagal ieškovės AB „Grąžtai“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė AB „Grąžtai“ prašė: 1) pripažinti negaliojančia AB „Grąžtai“ su UAB „Vilniaus vandenys“ 2007-07-20 sudarytą šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 6.826 m³ paviršinių nuotekų priėmimo į mišriąją nuotakyno sistemą nuo 25 699 m² ploto; 2) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei 40 631,17 Eur; 3) priteisti iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad šalys 2007-07-20 sudarė šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė ieškovei tiekė vandenį ir teikė nuotekų šalinimo bei valymo paslaugas. 3. Pirmiau nurodytos paslaugos ieškovei buvo teikiamos iki 2016 m. balandžio mėnesio. 2016 m. metais, atlikus inventorizaciją, paaiškėjo, kad sudarant vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį joje buvo klaidingai nurodytas teritorijos, nuo kurios į mišrią nuotakyno sistemą priimamos paviršinės nuotekos, plotas – sutartyje nurodyta 34 927 m², kai faktiškai ieškovės valdoma sklypo dalis tesudarė 9 228 m². Tokiu būdu, ieškovė už atsakovės teikiamas paslaugas mokėjo ne pagal faktinį valdomos teritorijos dydį, o pagal sutartyje nurodytą plotą. 4. Dėl šio neatitikimo nuo sutarties sudarymo iki 2016 m. ieškovė atsakovei pagal šios pateiktas PVM sąskaitas – faktūras sumokėjo 55 193,21 Eur, kai turėjo būti mokama 14 562,04 Eur. 5. Nurodė, kad ieškovė ir Vilniaus apskrities viršininkas 1998-07-07 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį ir ieškovė išsinuomojo 49 733 m² ploto žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Vėlesniais susitarimais nuomojamos sklypo dalies plotas kito kol 2006-08-07 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 9.228 m². 6. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas atsakovė ieškovei teikė pagal šalių 1996-10-24 sudarytą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo nuvedimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2007-07-20 naujai sudarytos šalių sutarties (kuri ir yra ginčo objektas) 4 punkto pagrindu, atsakovė įtraukė sąlygą, pagal kurią ji įsipareigoja priimti į nuotakyno sistemą paviršines nuotekas 9 277 m³ per metus nuo 34 927 m² ploto. Tokiu būdu ginčo sutartyje atsakovės nurodytas ieškovės valdomos teritorijos plotas neatitiko realiai ieškovės valdyto ploto. 7. Ieškovės generalinis direktorius A. R. S., sutartį pasirašė pasitikėdamas atsakove ir neseniai pradėjęs dirbti šiose pareigose. Dėl suklydimo sutartyje nurodytas ženkliai didesnis teritorijos, nuo kurios atsakovė šalina nuotekas, plotas. Ieškovė įsitikinusi, kad ginčo sutartis dalyje dėl 6 826 m³ paviršinių nuotekų priėmimo į mišriąją nuotakyno sistemą nuo 25 699 m² ploto turi būti pripažinta negaliojančia, kaip sudaryta dėl suklydimo. Dalimi sutartyje nurodyto žemės sklypo ploto naudojasi kiti asmenys pagal jų sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. 8. Nurodė, kad pripažinus sutartį negaliojančia yra pagrindas taikyti restituciją - įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei jos už 6 826 m³ (kasmet) paviršinių nuotekų surinkimą atsakovei sumokėtas sumas laikotarpiu nuo 2007 m. liepos iki 2016 m. balandžio mėnesio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apylinkės teismas 2017-10-24 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino AB „Grąžtai“ su UAB „Vilniaus vandenys“ 2007-07-20 sudarytos Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą dalyje dėl 6826 m³ paviršinių nuotekų priėmimo į mišriąją nuotakyno sistemą nuo 25 699 m³ ploto negaliojančiu. Priteisė iš atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovės AB „Grąžtai“ naudai 40 631,17 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo – 2016-12-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 826 Eur bylinėjimosi išlaidų. 10. Teismas nustatė, kad šalių 2007-07-20 pasirašytos Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovė priims į mišriąją nuotekyno sistemą paviršines nuotekas 9 277 m³ per metus nuo 34 927 m³ ploto adresu (duomenys neskelbtini). Sutartiniai santykiai tarp šalių šiuo aspektu susiklostė nuo 1996-10-24, kai buvo pasirašyta Vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šioje sutartyje nėra nurodoma nuo kokio žemės sklypo ploto buvo skaičiuojama už paslaugas. 11. Teismas vertino, kad iš 2017-07-02 ieškovės atsakovei pildytos atsakovės parengtos formos matyti, kad lietaus nuotekos skaičiuotinos nuo 34 927 m² ploto. Teismas konstatavo, kad toks plotas, koks nurodytas ginčijamos sutarties 4 punkte ieškovei nebuvo niekada išnuomotas. Duomenų, kokiu pagrindu paraiškos sutarčiai sudaryti formoje nurodytas toks plotas, atsakovė paaiškinti negalėjo. 12. Teismas pasisakė, kad ieškovė savo suklydimą grindė tuo, jog ją su atsakove siejo ilgamečiai ūkiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Be to, atsakovė yra subjektas, teikiantis viešąsias paslaugas, todėl ieškovė neatkreipė dėmesio į sutarties 4 punkte išdėstytą nuostatą. 13. Atsakovė pateikė informaciją, kad prie ginčo sutarties yra tik paraiškos forma, kurią užpildyti pateikė UAB „Vilniaus vandenys“. Daugiau jokių sutartį lydinčių dokumentų prie sutarties atsakovė, kaip paslaugas teikiantis subjektas, negalėjo pateikti, paaiškinusi, kad jokių kitų dokumentų nėra. Teismas vertino, kad iš atsakovės pusės pasirašė Abonentų tarnybos viršininkė D. M. ir du UAB „Vilniaus vandenys“ Abonentų tarnybos vyresnieji inspektoriai J. V. ir A. J., iš kurių J. V. pasirašė ant 2007-07-20 atsakovei pateiktos paraiškos formos ir šalia nurodytas įrašas „Lietaus nuotekas skaičiuoti nuo 34 927 kv.m. ploto. Lydraštyje priminti, kad iki šiol negavome pastatų ir žemės nuosavybės dokumentų kopijų.“ 14. Teismas akcentavo, kad duomenys apie paslaugų gavėjo valdomo žemės sklypo plotą buvo būtina informacija paslaugų teikėjui teikiant nurodyto pobūdžio paslaugas. Atsakovė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu ji skaičiavo už teikiamas paslaugas nuo 34 927 m² žemės sklypo ploto, kai tokį prierašą atliko jos pačios darbuotojas, o ieškovė pateikė įrodymus, kad tokio ploto žemės sklypu ji niekada neturėjo teisės naudotis, nes tokio ploto sklypas jai nebuvo išnuomotas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė, būdama paslaugos teikėja, neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos atlikti turėjo būtent paslaugos teikėja, nes ji nurodo paslaugos kainą, kuriai apskaičiuoti būtini naudojimąsi ginčo žemės sklypu patvirtinantys dokumentai, žemės sklypo kvadratūrą nurodė atsakovės darbuotojas, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, kokiu pagrindu nurodomas būtent toks sklypo plotas. 15. Teismas vertino, kad ieškovei valdžius 9 228 m² ploto žemės sklypo dalį, atsakovė fiziškai negalėjo suteikti nuotekų šalinimo bei valymo paslaugų nuo didesnio nei 9 228 m² ploto, dėl ko, akivaizdu, kad ieškovei pareikalavus įvykdyti paslaugą pagal sutarties 4 punktą, atsakovė tokios paslaugos įvykdyti negalėtų. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad ne tik ieškovė suklydo, bet ir atsakovė suklydo įrašiusi neteisingą žemės sklypo plotą, nuo kurio turėjo būti skaičiuojama atsakovės teikta paslauga. 16. Teismas pasisakė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos pagrįstomis ir įrodančiomis ieškovės suklydimą CK 1.90 straipsnio prasme, dėl ko 2007-07-20 sutarties 4 punktas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl 6826 m² paviršinių nuotekų priėmimo į mišriąją nuotakyno sistemą nuo 25 699 m² ploto nuo jo sudarymo momento kaip sudaryto iš esmės suklydus dėl sandorio esminių sąlygų (nuo žemės sklypo ploto tiesiogiai priklausė nuotekų šalinimo ir valymo paslaugos kaina). 17. Teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti permokėtos paslaugos kainos grąžinimo, nes paslauga tokia apimtimi nebuvo suteikta. Sprendė, kad grąžintina suma apskaičiuojama naudojant piniginį ekvivalentą taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Ginčo teisme dėl ieškovės reikalautos grąžinti sumos, apskaičiuotos nuo 9 228 m² ploto, nebuvo. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovės grąžinti jos permokėtas sumas, skaičiuotas nuo didesnio nei jos nuomotas žemės sklypo plotas ir reikalauti grąžinti paslaugos kainos skirtumą, apskaičiuotą nuo 25 699 m² ploto, kuris sudaro 40 631,17 Eur. 18. Teismas taip pat tenkino prašymą dėl 6 procentų palūkanų priteisimo ir priteisė iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4273-600/2017 ir priimti naują sprendimą - AB „Grąžtai“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. 20. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo bylose. Neįvertino ieškovės aplaidumo, nerūpestingumo ir neapdairumo, neatitikusio protingumo kriterijaus. Be to, teismas be teisinio pagrindo priskyrė atsakovei pareigas, kurių teisės aktai nenumato. Ieškovei nebuvo teisės aktais draudžiama sudaryti sandorio, apimančio ir galimai jo nevaldytas žemės sklypo dalis. 21. Pažymi, kad atsakovės, kaip viešųjų paslaugų teikėjo veiklą, susijusią su paviršinėmis nuotekomis Sutarties sudarymo laikotarpiu reglamentuojantys teisės aktai nenumatė jokios pareigos tikrinti sklypo ploto dydžio. 22. Ieškovė pripažino ginčo sandorį, todėl neteko teisės jį ginčyti ir pasirinko neadekvatų teisių gynimo būdą, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas. 23. Ginčo sandoris sudarytas šalių laisva valia. Ieškovė yra ilgą laiką veiklą vykdantis verslininkas, savo produkciją eksportuojantis į 20 šalių visame pasaulyje, neabejotinai turintis sandorių sudarymo patirties. Ieškovo valdymo organas, jei jam kilo bet kokių abejonių, privalėjo konsultuotis su atitinkamą kompetenciją turinčiais asmenimis. Atsakovė turėjo informaciją, kurią gavo iš ieškovės, kad paviršines nuotekas reikia rinkti iš sutarties 4 punkte nurodyto ploto. Atsakovė, veikdama sąžiningai, atskleidė ieškovei sąlygą, dėl kurios kilo ginčas, iki ieškovės valios išreiškimo. Ieškovė, žinodama sąlygos turinį, galėjo įvertinti sudaryti sutartį ar ne. 24. Joks ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisės aktas nenumatė draudimo asmenims sudaryti sutartis dėl paviršinių nuotekų rinkimo didesniam plotui nei yra nuomojamas plotas. Sprendime nebuvo vertinta aplinkybė, ar viso ploto, nurodyto sutartyje, pati ieškovė nevaldė kitais teisėtais, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistruotais, pagrindais. Taip pat neįvertinta ir tai, kad nors ieškovei ir nesinuomojant atitinkamų sklypo dalių, būtent dėl ieškovės veiksmų paviršinės nuotekos galėjo kauptis ir kitose sklypo vietose. 25. Mano, kad net ir hipotetiškai teigiant, kad atsakovė, būdama paslaugos teikėja, neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos atlikti turėjo būtent paslaugos teikėja, nes ji nurodo paslaugos kainą, kuriai apskaičiuoti būtini naudojimąsi ginčo žemės sklypu patvirtinantys dokumentai, nėra pagrindo tenkinti ieškinio visa apimtimi. Atsakovė išsako abejones ieškovės pateiktais skaičiavimais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nevertino bylai reikšmingų aplinkybių ir išsamiai netyrė įrodymų. 26. Atsakovė, rengdama sutartį, vadovavosi ieškovės pateikta informacija, todėl ieškovė prisiėmė atitinkamą riziką, susijusią su klaidingu informacijos pateikimu. Vien tai, kad sutartis galimai yra nepalanki nesudaro pagrindo sutarties pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. 27. Sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo pagrindo nėra, kaip ir nėra pagrindo taikyti restituciją. Skundžiamo sprendimo palikimas galioti, prisidėtų prie ydingos praktikos formavimo, kuomet šaliai suteikiama galimybė sudaryti sandorį nesusipažįstant su sutartyje įtvirtintomis sąlygomis, po dešimtmečio reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu dėl tariamo suklydimo ir reikalauti restitucijos. 28. Teigia, kad beveik 10 metų apmokėdama sąskaitas pagal sutartį, ieškovė savo veiksmais sutartį patvirtino. Ieškovė jokių įrodymų, kad apie tariamą suklydimą sužinojo būtent 2016 m. nepateikė, todėl laikytina, kad sutartį baigė vykdyti jau žinodama apie tariamą suklydimą. 29. Ieškovei 2016 m. galimai nustačius, kad sutartis sudaryta tariamai netinkamai, ji galėjo reikalauti žalos atlyginimo iš sutartį ieškovės vardu sudariusio vienasmenio valdymo organo. Juolab, kad ieškinyje pripažįstama, kad valdymo organo, sudariusio sutartį, veiksmus vertina kaip aplaidžius. Mano, kad aplinkybė, jog ieškovė nesinaudojo tokiu savo teisių gynimo būdu rodo jos nesąžiningumą, nes reikšti tokio pobūdžio ieškinį yra praleidusi sutrumpintą senaties terminą. 30. Pirmosios instancijos teismas, netirdamas įrodymų ir klaidingai interpretuodamas šalių poziciją, padarė klaidingą išvadą dėl byloje esančio rašytinio įrodymo – formos, kurioje yra prierašas dėl 34 927 m² . 31. Atsakovė yra viešųjų paslaugų (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo) tiekėja. Visų atsakovės akcijų savininkės yra savivaldybės. Dėl šios priežasties šioje byloje itin svarbu įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, nes žalos priteisimas iš atsakovės gali turėti neigiamos įtakos vartotojams, naudojantiems jos viešąsias paslaugas ir/ arba savivaldybės biudžetui. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas ir nurodoma, kad ginčijamas sprendimas gali turėti neigiamos įtakos įmonės veiklai. 32. Jeigu atsakovė būtų žinojusi, kad ieškovė ją suklaidino sudarydama sutartį, UAB „Vilniaus vandenys“ būtų sudariusi sutartis su kitais sklypą valdžiusiais subjektais. Šioje situacijoje dėl ieškovės neapdairumo ieškovė išvengia neigiamų pasekmių, nes yra pritaikoma restitucija, o visos pasekmės tenka sąžiningam asmeniui - UAB „Vilniaus vandenys“, kuri jau nebeturi galimybės gauti atlyginimą už nuo 2007-07-20 suteiktas paslaugas. 33. Atsakovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, neatskleidė bylos esmės, nes nevertino ginčui aktualių viešosios teisės normų. 34. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 36. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - ieškovės permokos pagal ginčo sutartį apskaičiavimo lentelę, o po apeliacinio skundo pateikimo praėjus daugiau nei metams, t.y. 2019-01-08 pateikė AB „Grąžtai“ 1999-11-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Atsakovė prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos ir juos vertinti. 37. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2016-02-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 38. Kolegija susipažinusi su naujai pateiktų įrodymų turiniu ir įvertinusi atsakovės procesinį elgesį, kai pirmosios instancijos teismas ne kartą siūlė šalims teikti visus turimus papildomus įrodymus, dėl šios priežasties buvo ir atidėjęs teismo posėdį, sprendžia, kad atsakovės argumentai, kad dėl įmonės archyve saugomų dokumentų apimties, iki tokių duomenų skaitmenizavimo, ji negalėjo teismui pateikti 1999-11-30 ieškovės pranešimo apie jos valdomo ploto pasikeitimus, nesudaro pagrindo vertinti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, šis pranešimas surašytas galiojant dar 1996 m. tarp šalių sudarytai sutarčiai, kuri priėmus ginčo sutartį neteko galios. Kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms su pateikto 1999-11-03 pranešimo kopijos priėmimas neatitiktų CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priėmimo sąlygų, todėl šis įrodymas nepriimamas. Kolegija taip pat atsisako priimti ir vertinti su apeliaciniu skundu pateiktus atsakovės atliktus ieškovės permokos apskaičiavimus, kaip pateiktus nesavalaikiai ir nepagrindžiant kokios kliūtys šį įrodymą sutrukdė pateikti pirmosios instancijos teisme. Juolab, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčijo apie ką pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Priešingas vertinimas, kolegijos įsitikinimu, neatitiktų civilinio proceso koncentracijos principo įtvirtino CPK 7 straipsnyje ir nutarties 38 punkte aptarto kasacinio teismo išaiškinimų. 39. Bylos duomenimis nustatyta, kad 5.0280 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre registruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ieškovė šio žemės sklypo dalį valdo 1998-07-07 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu. AB „Grąžtai“ nuomojamo sklypo dalies plotas kito pagal šios bendrovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos susitarimus. Pagal 1998-07-07 susitarimą ieškovės išsinuomoto sklypo dalis buvo 49 733 m², 1999-05-20 - 35 876 m², 2002-04-16 - 35 544 m², 2002-10-15 - 34 944 m², 2004-01-16 -10 577 m², 2006-08-07 - 9228 m². Ginčo šalių atstovų UAB „Vilniaus vandenų“ Abonentų tarnybos viršininkės D. M. ir AB „Grąžtai“ generalinio direktoriaus A. R. S. 2007-07-20 pasirašytos Šalto vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovei šaltą vandenį, šalinti bei valyti nuotekas 4 punkte aptarta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ priims į mišriąją nuotekyno sistemą paviršines nuotekas 9 277 m³ kub. m. per metus nuo 34 927 m² ploto adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad ši sutartis reglamentuoja jų santykius, atsirandančius tiekiant šaltą vandenį, šalinant bei valant nuotekas ir atsiskaitant už patiektą šaltą vandenį, nuotekų šalinimą ir valymą. Sutarties 36 punkte be kita ko nurodyta, kad <...> kai nesuderintos objekto (šalims pasirašant) vandentiekio ir nuotakyno eksploatacijos ribos, vandens tiekimas (kokybė, kiekis, slėgis) ir nuotekų šalinimas negarantuojami. Iš į bylą pateiktos 2007-07-02 UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovei AB „Grąžtai“ adresuotos formos „Dėl duomenų šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis atnaujinimui“ matyti, kad būtent atsakovė prašė patikslinti ieškovės, kaip jos teikiamų paslaugų abonentės, bendrovės rekvizitus, reikalingus Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties atnaujinimui. Šioje formoje be kitų duomenų yra prierašas, kad lietaus nuotekas skaičiuoti nuo 34 9278 m². Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kad dėl ginčijamame sutarties punkte esančio ploto neatitikimo faktinei situacijai susidarė 40 631,17 Eur permoka. Atsakovė pirmosios instancijos teismui savo paskaičiavimų neteikė ir iš esmės permokos dydžio neginčijo.
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodo ieškovės suklydimą CK 1.90 straipsnio prasme, dėl ko 2007-07-20 šalių pasirašytos sutarties 4 punktas pripažintas negaliojančiu dalyje dėl 6826 m³ paviršinių nuotekų priėmimo į mišriąją nuotakyno sistemą nuo 25 699 m² ploto nuo jo sudarymo momento kaip sudaryto abiems šalims suklydus dėl sandorio esminių sąlygų – neteisingai sutartyje nurodžius žemės sklypo dalies plotą, nuo kurio tiesiogiai priklausė atsakovės ieškovei teikiamos paslaugos pagal sutartį kaina. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, šalių atstovų paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, su šia pirmosios instancijos teismo išvada, visiškai sutinka ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovės ginčijamas sutarties punktas yra negaliojantis CK 1.90 straipsnio pagrindu dėl esminio suklydimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo atliktos detalios įrodymų analizės bei argumentų apeliacinės instancijos teismas nekartoja ir pasisako tik dėl esminių, teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
41. CK 1.90 straipsnio 4 dalimi apibrėžta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.
42. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys apie ieškovės nuomos pagrindu valdomo sklypo dalies ploto pokyčius, ginčo sutarties sudarymo metu, ieškovė naudojosi ne kaip sutartyje nurodyta 34 927 m² plotu adresu (duomenys neskelbtini), o tik 9 228 m2, t.y. kaip buvo nustatyta ieškovės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-07 sutartyje. Akivaizdu, kad šalys ginčo sutartį pasirašė užfiksavę joje neteisingą nuomojamo sklypo plotą, kuris turėjo esminės reikšmės tiek atsakovės teikiamos paslaugos ieškovei apimčiai, tiek ieškovės atsiskaitymui už teikiamas atsakovės paslaugas įvertinimui pinigine išraiška. Akivaizdu, kad ginčo situacija atitinka pirmiau aptartus kriterijus reikšmingus pripažįstant sandorį sudarytą dėl suklydimo.
43. Apeliaciniame skunde dėstoma subjektyvi nuomonė, kad suklydimas negali būti konstatuojamas, nes 4 punkte fiksuotas žemės sklypo plotas sutartyje aptartas individualiai, o ne bendrosiose sąlygose, nekeičia skundžiamu sprendimu atlikto teisinio vertinimo dėl sutarties punkto negaliojimo.
44. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad joks teisės aktas nenumatė draudimo asmenims sudaryti sutartis dėl paviršinių nuotekų rinkimo didesniam plotui nei yra nuomojamas plotas. Ieškovės žemės sklypo valdymo teisė buvo griežtai apibrėžta nuomos sutarties ir vėlesnių susitarimų su sklypo valdytoja - Vilniaus apskrities viršininko administracija, todėl apeliacinio skundo hipotetinio pobūdžio svarstymai, kad ieškovė dėl įvairių priežasčių galėjo naudotis didesne sklypo dalimi vertintini kaip deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas turėjo vertinti ar ieškovei net ir nesinuomojant atitinkamų sklypo dalių, būtent dėl jos veiksmų paviršinės nuotekos galėjo kauptis ir kitose sklypo dalyse atmestini kaip nesusiję su ginčo dalyku. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylos esmės, turėjo ginčo sutartį vertinti viešosios teisės normų kontekste, o konkrečiau pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atskleisdamas bylos esmę šio reikalavimo nepažeidė.
45. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia apelianto vertinimo apie viešojo intereso pažeidimą jei ginčijamas sutarties punktas buvo pripažintas negaliojančiu.
46. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovės pateiktą į bylą įrodymą 2007-07-02 formą. Teismas išvadą, kad formoje pildytoje dviejų asmenų esantis prierašas „Lietaus nuotekas skaičiuoti nuo 34 927 m2 ploto <...>“ atliktas atsakovės darbuotojo, padarė ne kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai interpretuodamas šalių poziciją, o atsižvelgęs į teismo posėdžio metu tiriant šį įrodymą, atsakovės atstovės paaiškinimą. Apeliantė teigdama, kad asmens rašysenos nustatymui reikalingos specialios žinios, skirti ekspertizės neprašė. Kita vertus, nesutikdama su įrodymo vertinimu, nepateikė jokių argumentų kas gi padarė tokį reikšmingą prierašą formoje, kurio duomenys apie ieškovės valdomo sklypo ploto dalį buvo perkelti į sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme atsakovės poziciją ir paaiškinimus apie praktikoje susiklosčiusią tokių sutarčių sudarymo procedūrą, atitinkamas šalių pareigas sudarant sutartį, aplinkybes, kad pačią sutartį rengė atsakovės darbuotojai, o prierašą apie plotą į 2007-07-20 pildytą formą dėl „Duomenų šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo“ pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingus ginčijamo sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo vertinimui įrodymus, pagrindo neturi.
47. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu yra pagrindas priteisti iš atsakovės visą ieškovės nurodomą permokėtą sumą.
48. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies normą restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.
49. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto argumentus, susijusius su ginčo sandorio sudarymo aplinkybėmis, įmones atstovaujančių asmenų rūpestingumo ir atidumo standartų neatitinkančiu elgesiu sudarant sandorį, iš esmės pritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai išsprendė sandorio dalies negaliojimo pasekmių klausimą ir be teisinio pagrindu ieškovės reikalavimą dėl permokos priteisimo pilna apimtimi priteisė iš atsakovės Tačiau spręsti, kad restitucija šiuo atveju apskritai turėtų būti netaikoma, kaip teigia apeliantas, pagrindo nėra.
50. Bylos duomenimis susitarimą atsiskaityti už atsakovės suteiktas paslaugas pagal pripažintą negaliojančia sutarties sąlygą, ieškovė vykdė pakankamai ilgą laiką - beveik 9 metus. Sutartis buvo pasirašyta įgaliotų abiejų įmonių atstovų, kurie būdami rūpestingi ir atidūs turėjo pareigą įvertinti visas sutarties sąlygas, o ypatingai atkreipti dėmesį į sutarties punktą, kuriame fiksuojami duomenys reikšmingi teikiamų paslaugų apimčiai ir apmokėjimui. Šiuo gi atveju, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad sutarties projektą rengė atsakovės darbuotojai, o ieškovės atstovas pripažino, kad AB „Grąžtai“ direktorius buvo neseniai pradėjęs eiti šias pareigas, todėl atsižvelgdamas į sutarties šalis siejančius ilgalaikius bendradarbiavimo santykius, atsakovės kaip viešas paslaugas teikiančio subjekto patikimumą, pasirašydamas sutartį iš esmės pasitikėjo joje fiksuotų duomenų teisingumu.
51. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės šalys sudarydamas ginčo sandorį nesilaikė keliamų joms aukštesnių nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartų, elgėsi neapdairiai. Viena vertus, ieškovė mokėjo už paslaugas, kurios tokia apimtimi, kuria buvo nustatyta sutartyje jai nebuvo teikiamos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir ieškovės pareiga bei rūpestingas elgesys turėjo įtakos tam, kad ji ilgus metus mokėjo už paslaugas, kurios buvo teikiamos, bet ne ieškovei. Kita vertus, atsakovė taipogi nebeturi galimybės reikalauti sumų už sąžiningai suteiktas paslaugas iš kitų sklypo naudotojų. Šios aplinkybės patvirtina, kad restitucijos taikymas pilna apimtimi nagrinėjamu atveju nepagrįstai pablogintų atsakovės padėtį, pažeistų jos teisėtus interesus bei neatitiktų proporcingumo ir sąžiningumo principų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos eismo sprendimo dalis dėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistos sumos keistina, priteisiant ieškovei iš UAB „Vilniaus vandenys“ pusę jos reikalaujamos sumos, t.y. 20 315,59 Eur.
52. Procesinių palūkanų klausimas, įvertinus, kad ginčas kilęs tarp dviejų juridinių asmenų, išspręstas teisingai ir kolegija plačiau dėl 6 procentų palūkanų priteisimo nepasisako.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovei dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, o ne prašydamas spręsti sutartį pasirašiusio savo vadovo, civilinės atsakomybės klausimą, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, yra nepagrįsti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus ir pan.
54. Nagrinėjamu atveju, spręsti, kad ieškovė atlikdama mokėjimus ilgą laikotarpį pagal ginčijamą sutarties punktą, jį patvirtino CK 1.79 straipsnio prasme, dėl ko neteko teisės jį nuginčyti, nėra jokio pagrindo. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika, susijusi su sutarties nuginčijamo sandorio patvirtinimu ginčo situacijai nėra aktuali, nes cituojamų bylų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
56. Pakeitus sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas - 826 Eur sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį, atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė. Kolegijai tenkinus apie 83 % ieškovės reikalavimų, jai priteistina iš atsakovės (826 Eur x 83%) 685,58 Eur minėtų išlaidų.
57. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 834 Eur ir patyrė 700 Eur išlaidų advokatui už apeliacinio skundo surašymą. Atsakovės išlaidos atstovavimui yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų ribų, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir pobūdį, bylos sudėtingumo kriterijų, teisingumo ir protingumo principus, todėl įvertinus, kad yra tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų atsakovei iš ieškovės priteisiama 350 Eur už atstovavimą ir 417 Eur žyminio mokesčio, viso 767 Eur (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė turi atlyginti atsakovei 81,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tačiau neatsižvelgė į rūpestingumo ir atidumo kriterijus neatitinkantį šalių elgesį, aptariant ginčijamą sutarties punktą, todėl nepagrįstai sprendė, kad restitucija pripažinus šį punktą negaliojančiu, taikytina pilna apimtimi.
59. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo apimties, atitinkamai ir dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).