Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato Vaclovo Akavickio ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. rugpjūčio mėn. epizodas), terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 265 straipsnio 1 dalį 2022 m. birželio mėn. epizodas), terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022-08-23 epizodas), terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2022-08-23 epizodas), terminuoto laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį (2022-08-23 epizodas), subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta terminuoto laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. rugpjūčio mėn. epizodas), pagal BK 265 straipsnio 1 dalį (2022 m. birželio mėn. epizodas) paskirtomis bausmėmis, prie subendrintos bausmės pridedant 8 mėnesius bausmės paskirtos pagal BK 260 str. 1 d., 4 mėnesius bausmės paskirtos pagal BK 259 str. 1 d., ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ⅓ ir nustatyta sumažinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-08-23 iki 2022-08-24 įskaitytinai;

E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2021 m. gruodžio mėn. epizodas), terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio mėn. epizodas), laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu be gydytojo paskyrimo vartoti ir turėti psichiką veikiančių medžiagų, įpareigojant visą bausmės vykdymo laiką dirbti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta terminuoto laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ⅓ ir nustatyta sumažinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo M. Ž. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 20 (dvidešimt) Eur valstybei.

Nuosprendžiu panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pinigams – 3 075,00 Eur (trims tūkstančiams septyniasdešimt penkiems eurams), ir kratos metu paimti pinigai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. Ž. (ar jo įgaliotam asmeniui).

Iš M. Ž. konfiskuojami 20 (dvidešimt) Eur valstybei išieškoti iš kratos metu paimtų 3 075,00 Eur pinigų sumos.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. M. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai pagamino ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir ją platino, o būtent: 2021 metų rugpjūčio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nuskynęs subrendusius auginamų kanapių žiedus su lapeliais (šakelėmis) ir jas parnešęs į šiltnamį savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) sav., džiovino, tokiu būdu neteisėtai pagamino ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) iki 2021 metų gruodžio mėnesio pradžios, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kurios ne mažiau kaip 57,495 g, už 450,00 Eur, kuriuos D. B. pažadėjo jam sumokėti vėliau, prie sporto aikštelės už (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavė D. B..

1.2. Be to, nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, miške esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis M. Ž. neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, 8 straipsnį, draudžiantį be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas (tarp jų ir kanapes) įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, neteisėtai pasodino ir užaugino 28 vienetus kanapių augalų, kurių masė 3777,44 g, kuriuos 2022-08-23, laikotarpiu nuo 21.45 val. iki 22.00 val., įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. Be to, nuteistas ir už tai, kad 2022 metų liepos mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kaltinamasis M. Ž., neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, bei neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2021 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nuskynęs subrendusius auginamų kanapių žiedus su lapeliais (šakelėmis) ir jas parnešęs į šiltnamį savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), džiovino, tokiu būdu neteisėtai pagamino ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), ne mažiau kaip 637,707 g, kurios dalį, ne mažiau kaip 2,946 g, 2022-08-23, apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), už 20,00 Eur pardavė D. B., o likusią dalį – 634,761 g, neturėdamas tikslo platinti, savo reikmėms laikė šiltnamyje savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol 2022-08-23, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 21.40 val., atliktos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. E. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, bei neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti 2021 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) esančioje sporto aikštelėje, už (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. B. už 450,00 Eur, kuriuos pažadėjo sumokėti vėliau, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurios tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne mažiau kaip 57,495 g. Dalį iš įgytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė ne mažiau kaip 0,167 g, 2021-12-13, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) (kaltinime neteisingai nurodyta gatvė A. J.), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos stadione, jis už 20,00 Eur pardavė E. Š.. Likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), turint tikslą vartoti pačiam bei platinti, kurių bendra masė – 0,393 g, jis laikė su savimi, kol 2021-12-14, laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.05 val., atliktos asmens apžiūros metu (duomenys neskelbtini), už parduotuvės (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), turint tikslą vartoti pačiam bei platinti, laikė kuprinėje supakuotas į 38 vnt. folijos lankstinukų, kurių bendra masė 56,935 g, kol 2021-12-14, laikotarpiu nuo 15.05 val. iki 15.35 val., atliktos automobilio „Mazda 6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

3.5. Mano, jog pirmos instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, ne iki galo ir netinkamai ištyrė su padarytu nusikaltimu ir kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes ir paskyrė apeliantui per griežtą, neproporcingą ir neteisingą, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui bausmę, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir apeliantui skirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas, atsižvelgęs i visas bylos aplinkybes, gali nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turtinė žala niekam nepadaryta. Apeliantas rūpinasi pensininkais ir sunkiai sergančiais tėvais, padeda jiems apdirbti ūkio darbus, taip jiems duodamas papildomų pajamų prie gaunamos pensijos. Taigi abu apelianto tėvai ir jų ūkis paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, liktų be tinkamos priežiūros.

3.6. Apelianto gynėjo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad apeliantas padarė išvadas dėl padarytų nusikaltimų ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustačius minimalią BK sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės trukmę, būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, jo asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai, todėl teismo prašome konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju apeliantui paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK sankcijose bausmę bausmės paskirtis bus pasiekta. Mano, jog esant nurodytoms sąlygoms, yra pagrindas spręsti dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos bausmės apeliantui. M. Ž. pirmos instancijos paskirta bausmė jo atveju neatitinka bausmės teisingumo principo ir yra apeliantui per griežta. Bausmės švelninimo pagrindas jam sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, nebuvo pakankamai įgyvendintas teisingumo principas.

3.7. Apelianto gynėjo manymu, nagrinėjamu atveju apelianto elgesį pozityviai galima keisti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti jį nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Nurodo, jog apeliantas prisiima savo neteisėto veikimo pasekmes - viso baudžiamojo proceso metu jis visiškai pripažino savo kaltę, padėjo teisėsaugai išaiškinti jo nusikalstamą veiką, su ja bendradarbiavo. Įvertinus šias aplinkybes galima konstatuoti, jog laisvės apribojimo bausmė už jo įvykdytas nusikalstamas veikas būtų ne per griežta ir, nustačius atitinkamus įpareigojimus, pakankama bei tinkama užtikrinant BK 41 straipsnio paskirtį. Vadovaujantis išdėstytais motyvais prašome teismo apeliantui skirti laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurie, be kita ko, padėtų suvokti apeliantui savo veiksmų pavojingumą. Šiuo atveju apeliantui, visuomenei ir valstybei svarbi sąmoninga apelianto elgesio korekcija. Taigi laisvės apribojimo bausmė, kuri, integravus atitinkamus įpareigojimus bei draudimus, leistų koreguoti apelianto požiūrį ir todėl yra tinkamesnė jam bausmės rūšis nei laisvės atėmimas.

4.2. Apeliantas manymu, jo pateikti ir teismo neįvertinti duomenys yra šiuose baudžiamosios bylos tomuose ir lapuose: duomenys apie darbinę veiklą ir charakteristika (t. 7 b. l. 48-51; t. 8, b. l. 37-38); duomenys apie neformalųjį suaugusių švietimą, profesinį mokymą, charakteristika (t. 7, b. l. 52-66, 71-75); duomenys apie fizinės sveikatos būklę (t. 7, b. l. 67-69, 124-125, 137); duomenys apie lankymąsi pas psichologės (t. 7, b. l. 70); duomenys apie E. R. šaukimą karo prievolei atlikti (t. 7 b. l. 76); duomenys apie E. R. motiną R. K., jos neįgalumą, sveikatos būklę (t. 7, b. l. 102-123, 126-136, 138-161; t. 8, b. l. 39); duomenys apie skolinius įsipareigojimus (t. 7, b. l. 162; t. 8, b. l. 9-16); duomenys apie gaunamas pajamas (t. 7, b. l. 163-164); duomenys, kad E. R. yra susijęs su motina R. K. teikiant jai sveikatos paslaugas (t. 7, b. l. 165-166); 2023-06-13 psichiatro V. N. išduotas medicininis pažymėjimas dėl E. R. gydymosi ir diagnozių F20.6., F33. l., F51.9. (t. 7, b. l. 167); duomenys apie E. R. mokamus mokesčius už komunalinius patarnavimus (t. 8, b. l. 2-8).

4.6. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis E. R. prižiūri savo neįgalią mamą R. K., kuri gyvena su juo. Motina esmingai priklausoma nuo E. R. pagalbos. Pastaroji gauna labai menkas išmokas. E. R. nors ir dirba, bet taip pat uždirba minimaliai. Sudėtinga turint psichines ligas gauti darbą ir gauti pakankamas pajamas. Be psichinių ligų E. R. turi ir fizinių susirgimų, turi hipertenziją. Šie duomenys teismui taip pat buvo pateikti, tačiau į juos teismas taip pat neatsižvelgė. Nuteistojo E. R. motinai R. K. nustatytas diagnozes net sunku išvardinti. Teismui buvo pateikta gausybė medicininių dokumentų, kad jo motinos sveikata yra labai prasta. Jai atlikta gausybė operacijų, o netolimoje ateityje laukiama pėdų operacijos. R. K. nustatyti net tokie hormoniniai sutrikimai, kurie ją verčia ant lovos ir ji negali pati kurį laiką atsikelti, jau nekalbant apie kitus susirgimus. Ji pastoviai turi būti tiriama ir gydytojų priežiūroje. Procedūros, kurių nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa, ji privalo gauti iš privačių klinikų ir ten mokėti lėšas. Kad tai nebūtų tik tušti E. R. žodžiai, pastarasis pateikė gausius rašytinius įrodymus ir šioje srityje. Nurodo, jog jis, E. R., UAB (duomenys neskelbtini), kur jam ir jo motinai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, yra priskirtas prie motinos priežiūros ir susietas su jos paskyra e.sveikatoje kaip jos įgaliotas asmuo. Todėl visus reikalus su mamos gydymu tvarko būtent jis. Maža to, E. R. prižiūri butą, kuriame gyvena kartu su motina. E. R. deklaruota vieta minėtame bute ir tai, kad E. R. yra susietas su motinai teikiamomis sveikatos paslaugomis matosi iš e.sveikatos paskyros atspausdintų duomenų, kurie buvo pateikti teismui ir paaiškinta jų esmė, tačiau ir šiuo aspektu teismas nepasisakė. E. R. apmoka už buto komunalinius patarnavimus, padeda prasimaitinti motinai, padeda nusipirkti pastoviai reikalingų vaistų. Trūkstant lėšų E. R. apmoka motinos paimtus vartojimo kreditus, taip pat savo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus, kurie visumoje padėjo sūnui ir motinai išgyventi. Šiuo metu šeima turi daug finansinių įsipareigojimų, juos vykdo ir tikisi būdamas laisvėje toliau sėkmingai juos vykdyti ne kas kitas, o būtent jis, E. R..

4.7. Apelianto manymu, procesinis jo elgesys taip pat labai svarbus. Pažymi, jog jis iš karto nuoširdžiai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucija, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, nedarė jokių kliūčių tyrimui, kardomųjų priemonių nepažeidė, kas kelia pasitikėjimą ir kartu su kitomis asmenybę atspindinčiomis aplinkybėmis prisideda prie pagrįsto manymo, kad jam gali būti netaikoma kraštutinė priemonė - izoliavimas nuo visuomenės. Nurodo, jog po nusikalstamos veikos padarymo E. R. psichotropinių medžiagų nevartoja, gydosi ir yra realūs požymiai, kad sveiksta. Jis dirba, kad galėtų užsimiršti ir išlaikyti neįgalią motiną ir būstą, kelia kvalifikaciją, socializuojasi, rodo teigiamus ženklus, kas parodo, kad bausmės tikslai, priešingai nei nusprendė teismas, gali būti pasiekti neizoliuojant, o pritaikant išskirtines nuolaidas, nes priešingu atveju, šioje konkrečioje situacijoje izoliavimas būtų neproporcinga sankcija atsižvelgiant į kaltinamojo E. R. asmenybę, į tai kad naudos iš savo veikos faktiškai negavo, pats surūkė didžiąją dalį narkotinės medžiagos, kurios ėmė į skolą, yra jauno amžiaus. Mano, jog jo izoliavimas gali duoti priešingą efektą, t. y. ne resocializuoti jį, o dar labiau palaužti, atimti galimybę tinkamai gydytis, prižiūrėti motiną, ją išlaikyti ir pasitarnauti visuomenei būdamas pilnaverčiu jos nariu, dirbti, mokėti mokesčius valstybei, o ne būti našta ir būti išlaikomam įkalinimo įstaigoje.

4.9. Taigi, apelianto manymu, jei pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis nuteistojo E. R. pateiktų dokumentų analizės nebūtų nublankę visa tai, ką E. R. su savimi padarė - pakeitė savo gyvenimo būdą, priklausomybę iškeitė į darbą, į motinos priežiūrą, gydymąsi ir pan. Pažymi, jog jis per ilgą laiką nenusikalto, nepadarė administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, o baudžiamajame procese elgėsi sąžiningai, nepažeidė savo procesinių pareigų, netrukdė tyrimui, nepažeidė kardomųjų priemonių. Todėl realių apraiškų, kad jis gali vėl nusikalsti nenustatyta. E. R. giliu įsitikinimu, realiai jį izoliavus šiuo konkrečiu išanalizuotu atveju tai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir tikslams, nes neadekvačiai griežtą bausmę suponuotų formali įstatymo numatyta griežta sankcija. Tokiu būdu įstatymai būtų formaliai pritaikyti ir tai niekaip nepasitarnautų nuteistojo E. R. integracijai į visuomenę, jo resocializacijai, bei neatitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. E. R. prašo suteikti jam galimybę taisytis neizoliuotam. Sutinka toliau gydytis, dirbti, prižiūrėti motiną, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pasižada pavyzdingu elgesiu pateisinti ir nesumenkinti galimai apeliacinės instancijos teismo po apeliacinio skundo išnagrinėjimo parodyto pasitikėjimo. E. R. sutinka, kad jam būtų pritaikytos elektroninio stebėjimo priemonės viso bausmės atlikimo metu ir papildomai pritaikytos bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

4.10. Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 539/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko esminių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas laikomas taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi šiuo atveju buvo (ir yra) visos BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos skirti E. R. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K- 381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-21 l-1073/2019).

5. Atsiliepimų į nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato V. Akavickio ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato V. Akavickio ir nuteistojo E. R. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato V. Akavickio ir nuteistojo E. R. apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos teismo išvados dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jiems paskirtomis bausmėmis. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl M. Ž. paskirtos bausmės

12. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. Ž. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pobūdį. Teismas konstatavo, kad M. Ž. padarė keturis tyčinius – du sunkius, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas konstatavo, kad kaltinamasis neteistas, nes teistumas išnykęs, nuosprendžio priėmimo dienai turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, dirba ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. Tačiau įvertinęs visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu nėra galimybių taikyti BK 54 str. 3 d., BK 62 str. nuostatų dėl švelnesnių, negu įstatymo numatytos, bausmių skyrimo. Už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 str. 1 d., M. Ž. buvo nuteistas 2015-12-17 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas yra išnykęs. Šioje byloje kaltinamajam inkriminuotos keturios nusikalstamos veikos, viena iš jų analogiška anksčiau padarytai, kas suteikia teismui pagrindą manyti, kad ankstesnis teistumas nepadarė jokios teigiamos įtakos kaltinamajam daugiau nebenusikalsti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, kuriai esant būtų galima spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamojo M. Ž. atžvilgiu bausmės tikslams pasiekti gali būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė, numatyta už jo padarytus sunkius nusikaltimus pagal BK 260 str. 1 d., kadangi šiai bausmei nenumatytos jokios alternatyvios švelnesnės bausmių rūšys, BK 75 straipsnyje (redakcija iki ir po 2020-07-01) nebuvo ir nėra numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkius tyčinius nusikaltimus, arba už padarytus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.), nes skiriama bausmė dar bus sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla teisme išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką (BK 64¹ str.). Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam M. Ž. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. Ž. gynėjas nurodo, jog jo ginamajam paskirta bausmė per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. Ž. pripažintas kaltu padaręs net du sunkius, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Praeityje teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimą, nors teistumas jau išnykęs. Ir nors pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę.

15. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis padeda ligotiems tėvams ūkio darbuose, dalyvauja seniūnijos visuomeniniame gyvenime, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Nei šeiminės aplinkybės, nei pozityvūs apelianto norai gyventi dorai nesulaiko jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Skirdamas M. Ž. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti už įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Ž. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam M. Ž. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl E. R. paskirtos bausmės

14. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam E. R. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teismas konstatavo, kad E. R. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą E. R. padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. R. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje yra rašytinių duomenų apie kaltinamajam E. R. diagnozuotus psichikos sutrikimus, kas nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. R. anksčiau dirbo MB (duomenys neskelbtini) ir charakterizuojamas teigiamai, dalyvavo neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei profesinio mokymo programose, yra įgijęs vairuotojo specialybę ir mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, turėjo traumų, yra karo prievolininkas, gyvena su iš dalies darbinga mama R. K., abu turi kreditinių įsipareigojimų. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaltinamojo E. R. atžvilgiu nėra galimybių taikyti BK 54 str. 3 d., BK 62 str. nuostatų dėl švelnesnių, negu įstatymo numatytos, bausmių skyrimo. Teismas pažymėjo, jog už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d., E. R. 2019-12-06 šio teismo nuosprendžiu buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią apeliacinės instancijos teismas 2020-03-09 nuosprendžiu pakeitė į laisvės apribojimo bausmę, pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p. nuostatas, atsižvelgus į kaltinamojo mamos sveikatos būklę, gaunamas pajamas, kreditinius įsipareigojimus, kad E. R. įsidarbino, padarė išvadas dėl padaryto nusikaltimo ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals, kad jo padaryta nusikalstama veika nerodo jo polinkio veikti priešingai teisei. Iš aptartų duomenų nagrinėjamoje byloje matyti, kad E. R. nusikalto šios bausmės atlikimo metu, kaltinamasis nepateisino jam 2020-03-09 nuosprendžiu išreikšto Klaipėdos apygardos teismo pasitikėjimo, todėl nebėra pagrindo analogiškais gynėjų argumentais spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau už nusikalstamos veikos padarymą paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nuteistajam nebuvo efektyvios. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam E. R. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. nurodo, jog, jo manymu, jam paskirta bausmė per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. R. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimą, teistumas neišnykęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, ir kaltinamajam paskyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. R. nurodo, jog jo psichinė sveikatos būklė gali pablogėti, nes įkalinimo įstaigoje nebus užtikrintas jam reikalingas gydymas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog įkalinimo vietose yra užtikrinama nuteistųjų medicininė priežiūra. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. R. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam E. R. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato Vaclovo Akavickio ir nuteistojo E. R. apeliacinius skundus atmesti.