Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

U. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, teistas:

1) 1996-09-23 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 45 str., 35 str., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu, paleistas 1997-10-31 iš Kauno auklėjamųjų darbų kolonijos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1997-10-30 nutartį, pritaikius BK 54² str., lygtinai 1 metams 10 mėnesių 23 dienoms prieš terminą;

2) 2001-05-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams su 300 litų vertės turto konfiskavimu, paleistas 2002-06-07 iš Alytaus GRPDK atlikus bausmę;

3) 2003-09-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą žalą bei per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmę atlikęs;

4) 2005-12-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, suimtas 2006-01-31, paleistas 2006-06-13 iš Marijampolės PN pagal 2006-06-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai 1 mėnuo 24 dienos (BVK 157 str.), bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo U. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus, - tai yra nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo K. V. sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, yra įrodyta.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismų praktikoje veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-249/2009).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo U. S. veiksmai dėl K. V. sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Kaip buvo pasisakyta aukščiau, teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas.

Kaltinamasis U. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 39-40, 47), tiek teisme vienodai ir nuosekliai paaiškino, kad nukentėjusįjį K. V. sumušė – sudavė kumščiu tris kartus į veidą – po to, kai jiems abiems apsižodžiavus, nukentėjusysis K. V. jį pastūmė, tai yra kilus konfliktui. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais ir juos atmesti, kadangi kaltinamasis U. S. buvo sulaikytas ir apklaustas praktiškai iš karto po įvykio (b.l. 34-35, 39-40), iš karto prisipažino sumušęs nukentėjusįjį, byloje nesurinkta jokių duomenų, neabejotinai paneigiančių šią kaltinamojo versiją. Yra nukentėjusiojo K. V. parodymai, kad U. S. jį sumušė be jokios priežasties, nieko nesakęs, tarp jų nebuvus jokio konflikto, tačiau vien šių nukentėjusiojo parodymų tam, kad kaltinamojo U. S. veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, akivaizdžiai nepakanka, nes jie yra nenuoseklūs. 2009 m. balandžio 26 d. protokole – pareiškime K. V. nurodo, kad jį sumušė asmuo, vadinamas G., - iš pradžių jis sudavė ne daugiau 3 smūgių į veidą, po to, nusiprausus, vėl sudavė ne mažiau 3 kartų į veido sritį. Mušė sakydamas, kad esu „tolimųjų reisų vairuotojas ir tokius reikia auklėti“ (b.l. 3). Apklausiamas tą pačią dieną liudytoju K. V. patvirtino, kad buvo mušamas per du kartus ir jam buvo suduota ne mažiau 6 smūgių į veidą, tačiau jau nurodė, kad jį sumušęs asmuo, prieš pradėdamas mušti, sakęs, kad jis per daug garsiai šneka (b.l. 17-18). Apklausiamas papildomai 2009 m. birželio 8 d. K. V. parodė, kad U. S. jam galėjo suduoti iš viso ne mažiau kaip 3 smūgius ir per vieną kartą, o anksčiau sakė, kad buvo mušamas per du kartus ir kad jam buvo suduota ne mažiau 6 smūgių todėl, kad dėl suduotų smūgių ir alkoholio galėjo tiksliai neprisiminti visų įvykusių aplinkybių (b.l. 20-21). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu K. V. parodė, kad U. S. jį sumušė – sudavė kumščiu ne mažiau 3 smūgių į veidą - be jokios priežasties, prieš tai nieko nesakęs, tarp jų nebuvus jokio konflikto, o po to, kai jis tualete nusiprausė kraują ir grįžo į barą, kaltinamasis vėl prie jo prisikabino, kalbėjo kažką apie tai, kad „dalnobojščikai“ (lietuviškai – tolimųjų reisų vairuotojai) čia tvarkos nedarys, ir spyrė vieną kartą jam į krūtinę. Nors ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, kad įvykio metu buvęs neblaivus ir dėl išgerto alkoholio bei suduotų smūgių tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių (b.l. 17-18, 20-21), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. V. parodė, kad iki įvykio buvo išgėręs tik vieną butelį alaus ir apsvaigęs nebuvo. Esant tokiems prieštaringiems kaltinamojo U. S. ir nukentėjusiojo K. V. parodymams dėl nusikalstamos veikos motyvų, būtina imtis priemonių prieštaravimams pašalinti. Kaip jau buvo minėta, byloje, išskyrus prieštaringus ir nenuoseklius nukentėjusiojo K. V. parodymus, nėra jokių kitų duomenų, paneigiančių kaltinamojo U. S. parodymus. Kadangi nei vienas iš trijų asmenų, buvusių įvykio metu bare (iš apklaustų teisiamajame posėdyje), pačios kaltinamojo ir nukentėjusiojo „susidūrimo“ pradžios nematė, labai svarbūs yra liudytojos A. P. parodymai, kurie yra vienodi tiek ikiteisminio tyrimo (b.l. 25), tiek teisiamojo posėdžio metu, kad ji, būdama baro pagalbinėse patalpose, išgirdo triukšmą ir kaltinamojo U. balsą „tu manęs nestumdysi“, kas, be abejonės, patvirtina kaltinamojo U. S. ir paneigia nukentėjusiojo K. V. parodymus. Byloje surinktais įrodymais paneigtos ir kitos nukentėjusiojo K. V. nurodytos aplinkybės, - tai, kad jis buvo U. S. mušamas ir po to, kai grįžo nusiprausęs kraują, paneigta liudytojų A. P., Z. A. ir M. S. parodymais, specialisto išvada (b.l. 16). Kad K. V. įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, paneigta ne tik kaltinamojo ir liudytojos A. P. parodymais bei specialisto išvada (b.l. 16), kurios aprašomoje dalyje nurodyta, kad tuo metu, kai 2009 m. balandžio 26 d. 20:10 val. K. V. kreipėsi į VšĮ Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, jam buvo nustatytas girtumas, nors po įvykio jau buvo praėjusios šešios valandos, o, kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino pats K. V., po sumušimo iki kreipimosi pas medikus jis alkoholio nebevartojo, tačiau ir paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie jau buvo pacituoti. Kad apie įvykį daug ko neprisimena nukentėjusysis K. V. nurodė ir 2009 m. balandžio 27 d. apie 13 val. (tai yra sekančią dieną po įvykio) kreipdamasis į Žeimelio ambulatoriją (b.l. 16). Kadangi nėra paneigta kaltinamojo U. S. versija, kad nukentėjusiojo sveikatą jis sutrikdė po to, kai žodinio konflikto metu jį pastūmė nukentėjusysis K. V., tai yra iš asmeninių paskatų, o ne dėl kitų motyvų, kurie galėtų būti traktuojami kaip chuliganiškos paskatos, kaltinamojo U. S. veika dėl nukentėjusiojo K. V. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į to paties straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad nukentėjusiojo K. V. sveikata buvo sutrikdyta viešoje vietoje, nėra pagrindas kaltinamojo U. S. veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaip jau buvo minėta, viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-136/2008).

Kadangi kaltinamasis U. S. viešoje vietoje – alaus bare – sumušdamas nukentėjusįjį ne tik sutrikdė jo sveikatą, bet ir pažeidė viešąją tvarką - demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi dėl šių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas normalus baro darbas, joje buvusių klientų poilsis, jo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., sutaptis.

Kadangi nenustatyta, kad kaltinamasis U. S. nukentėjusiajam K. V. smūgius sudavė, kai šis sėdėjo prie stalo, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kadangi kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti, kad kaltinamasis U. S., sužalodamas nukentėjusįjį K. V., veikė būtinosios ginties situacijoje (BK 28 str.) ir procesą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d.), todėl aptartinas ir būtinosios ginties klausimas.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-186/2008). Valstybė, apibrėždama žmogaus teises ir laisves, garantuoja jų apsaugą. Tačiau apginti žmogaus teises ir laisves valstybės institucijų turimomis priemonėmis ne visada galima, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia žmogui teisę gintis pačiam. Įstatymų leidėjas akcentuoja, kad asmuo teisę į būtinąją gintį gali įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, valdžios institucijas (BK 28 str. 1 d.). Būtinoji gintis galima ne prieš visus pavojingus veiksmus. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais teisės aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Butinoji gintis, susijusi su žalos puolančiajam padarymu, bus aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, jei atitiks ginties teisėtumo sąlygas, kurios susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos: kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas, kėsinimosi realumas. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė t.y., kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė, bei tuomet, kai gynyba įvyksta vos pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiam nebuvo aiškus. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Gynyba yra teisėta, jei ji atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumas ir pobūdis yra labai susijusios sąvokos, priklausančios nuo objekto, į kurį kėsinamasi, vertingumo, veikimo būdo, kėsinimosi intensyvumo.

Nustatyta, kad nukentėjusysis K. V. buvo sužalotas konflikto metu. Iš pradžių, kaip teigia pats kaltinamasis U. S., jie su nukentėjusiuoju tik apsižodžiavo. Besiginčijant K. V. kaltinamajam (jo teigimu) pasakė „snargly, dink iš baro lauk“ ir, suėmęs rankomis už drabužių, pastūmė nuo savęs link stalo. Tada kaltinamasis U. S. smogė kairės rankos kumščiu K. V. į veidą, smūgis „praslydo“, praktiškai nekliudydamas jo. Po to kaltinamasis smogė dar du kartus dešinės rankos kumščiu K. V. į veidą. Smūgių metu K. V. jau buvo paleidęs kaltinamojo drabužius ir nuleidęs rankas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje jokio tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi kaltinamojo U. S. sveikatai ir gyvybei nebuvo. Nustatyta, kad pats kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, kuris buvo prie baro, kaltinamasis bare buvo ne vienas, o su broliu, kai tuo tarpu nukentėjęs buvo vienas (kartu atėjęs Z. A. sėdėjo atokiau nuo baro), vien pastūmimas nesudarė pagrindo kaltinamajam pagrįstai manyti, kad yra pavojus jo sveikatai ar net gyvybei, kadangi nukentėjusysis K. V. rankose nieko neturėjo, prieš pat kaltinamojo smūgius buvo paleidęs jo drabužius ir nuleidęs rankas. Todėl, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis U. S., sumušdamas nukentėjusįjį K. V., veikė ne būtinosios ginties situacijoje, kadangi tuo metu jokio tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi kaltinamojo U. S. sveikatai ir gyvybei nebuvo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam U. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamasis U. S. teisiamas penktą kartą (t. 1, b.l. 51-53), būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 27 str. 1 d.), veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui ir laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, kurią įvykdė tame pačiame bare (b.l. 70-72), kas rodo, kad kaltinamasis U. S. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, todėl jis, kaip recidyvistas, baustinas laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Parenkant laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis U. S. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas įvykdęs, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pripažino nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius (BK 61 str.), kas taip pat rodo jo atgailą.

Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, taikant bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Į atliktos bausmės laiką U. S. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2009 m. balandžio 28 d. (b.l. 34-35,41) (BK 66 str. 1 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo U. S. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. V. civilinis ieškinys dėl 1000 litų neturtinės žalos priteisimo pagrįstas ir įrodytas pilnai, todėl priteistinas iš kaltinamojo U. S., nes žala buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad K. V. dėl kaltinamojo U. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ilgai jautė skausmą, buvo nedarbingas, turėjo nepatogumų, nes turėjo vykti pas medikus, ekspertus, policijos įstaigą, teismą. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamojo U. S. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, į tai, kad kaltinamasis pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir pasižadėjo jį atlyginti, konstatuoja, kad K. V. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1000 litų – nėra per didelis.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 250,34 Lt buvo sumokėta VšĮ Pakruojo ligoninė už nukentėjusiajam K. V., kuris buvo sužalotas nusikalstamais kaltinamojo U. S. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis, jį pripažino ir pats kaltinamasis U. S., todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo U. S. (CK 6.263 str., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

U. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų nukentėjusiojo K. V. sveikatos sutrikdymą laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už nesunkų sveikatos sutrikdymą, apimant švelnesnę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už viešosios tvarkos pažeidimą, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo U. S. sulaikymo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. balandžio 27 d. iki 2009 m. balandžio 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo U. S. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuteistajam U. S. išaiškinti, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, jis nedelsiant privalo atvykti į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK dėl nukreipimo vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiojo K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš U. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš U. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 250,34 Lt. (du šimtus penkiasdešimt litų 34 centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.