Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-21 · Administracinė byla Nr. A-822-1546-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
A-822-1546-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02415-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-1546/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02415-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1–4) pareiškėjas nurodė, kad jis buvo suimtas nuo 2011 m. sausio 13 d. ir laikomas Lukiškių TI-K. Kadangi pareiškė norą būti su nerūkančiais asmenimis, 2011 m. liepos 29 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 222, kuri buvo avarinės būklės: lubos ir sienos pažeistos drėgmės, nutrupėję dažai, nuo lubų byra tinkas, ant lubų ir sienų yra pelėsis, trūksta natūralios bei dirbtinės šviesos. Ši kamera nepritaikyta laikyti suimtuosius ir nuteistuosius. Kameroje jis buvo laikomas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Tuo laikotarpiu ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K, tačiau į prašymus nebuvo reaguojama. 2012 m. sausio 15 d. vėl buvo patalpintas į tą pačią kamerą ir laikomas iki 2012 m. vasario 13 d., nes atsisakė eiti į kamerą, kurioje nebuvo suteikiamas 3,6 kv. m minimalus plotas. Dėl netinkamų sąlygų 2012 m. sausio 16 d. su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, 2012 m. vasario 14 d. gavo atsakymą, kad kamera atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriaus 14 straipsnio reikalavimus. 2012 m. sausio 16 d. kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, iš kurio 2012 m. vasario 28 d. gavo atsakymą. Dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris 2012 m. vasario 9 d. atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę kameroje Nr. 222 nustatė normų 62, 56 ir 26 punktų reikalavimų neatitikimus ir Lukiškių TI-K administracijai nustatė terminą pažeidimams pašalinti. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija sąmoningai pateikia melagingus duomenis apie kameros būklę, nesivadovauja įstatymais, nesprendžia kilusių problemų. Kreipėsi į Lukiškių TI-K medicinos skyrių, kur po apžiūros jam buvo skirtas gydymas dėl akies uždegimo. Dėl atsakovo administracijos veiksmų patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, stresą, žalą sveikatai, pablogėjo savijauta, sutriko miegas, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant Lietuvos higienos normą HN 76:2010, laisvės atėmimo vietos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus, kitus teisės aktus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 21–23) nurodė, kad D. M. 2011 m. liepos 29 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 222, kurioje buvo laikomas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., 2012 m. sausio 16 d. pareiškėjas vėl buvo perkeltas į kamerą Nr. 222 ir joje buvo laikomas iki 2012 m. vasario 13 d. Lukiškių TI-K neneigia, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras buvo padaręs patikrinimą, taip pat ir kameroje Nr. 222. Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kameroje reikalingi remonto darbai, todėl nurodė atlikti remontą bei užtikrinti tinkamą oro temperatūrą kameroje. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos ministerijos pastoviai atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Nustačius tam tikrus pažeidimus, Lukiškių TI-K visuomet stengiasi šalinti nurodytus trūkumus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), valymo priemonės visą laiką yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Atsakovas pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Paaiškino, kad kameroje Nr. 222 paprastasis patalpų remontas padarytas kovo mėnesį. Visuomenės sveikatos centro 2012 m. vasario 22 d. patikrinimo aktuose nurodyti trūkumai buvo pašalinti. Tai patvirtina Lukiškių TI-K 2012 m. kovo 27 d. raštas Nr. 9-7267 ir 2012 m. balandžio 2 d. darbų atlikimo aktas už kovo mėnesį Nr. 24-857. Sprendžiant D. M. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Atsakovo nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 13 d. buvo pažeista pareiškėjo D. M. teisė į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ užtikrinimą, tačiau pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad remiantis bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 13 d., t. y. 55 paras Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose, kurios atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriuje bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999) reikalavimus. Taigi, Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 222 Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. vasario 9 d. atliktos operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyti tam tikri pažeidimai dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ neatitikimo: nuo kameros lubų sienų nutrupėję dažai, lubos pažeistos drėgmės, lubų-sienų kampuose užsidėjęs pelėsis, grindys medinės, kurių dažai nusitrynę, neatliktas paprastasis remontas ir šie faktai patvirtinti įrodymais. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus ir tam tikrus išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų atsiradusios sveikatos problemos būtent dėl netinkamų sąlygų kameroje Nr. 222, laikotarpiais nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 13 d. Teismas vertino, kad abstraktūs teiginiai, jog per tokį trumpą laiką pablogėjo sveikata, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, ir negali būti pagrindu konstatuoti, jog tokie padariniai pareiškėjui atsirado nagrinėjamu ginčui aktualiu laikotarpiu. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo vasara, todėl nei tarpai tarp langų, nei oro temperatūros neatitikimai tuo laikotarpiu negali būti vertinami kaip turėję įtakos pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų kameroje skundus rašė tik patalpintas į šią kamerą antrą kartą, t. y. nuo 2012 m. sausio 15 d., kameroje išbuvo tik 28 paras.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2839-437/2012 iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, buvo priteista 400 Lt atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 21 d. iki 2011 m. liepos 29 d. Minėtoje byloje buvo įvertinta ir pareiškėjo sveikatos būklė. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl nuo kitos dienos prasidėjusio laikotarpio, t. y. nuo 2011 m. liepos 29 d. Teismo vertinimu toks pareiškėjo kalinimo laikotarpių atskyrimas ir reikalavimas už kiekvieną laikotarpį atskirai priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pripažintinas pareiškėjo siekiu padidinti neturtinės žalos įvertinimą pinigais. Teismo manymu, įvertinus visus aukščiau išvardintus įrodymus ir aplinkybes, pareiškėjo išgyvenimus pagal savo pobūdį ir trukmę dėl atsiradusių nepatogumų jam kalint Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 13 d., yra pakankamas pagrindas konstatuoti pažeidimo faktą, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nors pareiškėjas nereiškė savarankiško reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo pripažinimo, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejamas nuo asmens teisių pažeidimo nustatymo (pripažinimo), nes tik nustatęs (pripažinęs) asmens teisių pažeidimą, teismas gali tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III.

Pareiškėjas D. M. apeliaciniu skundu (b. l. 100–102) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti už apeliacinio skundo padavimą sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas pažymi, kad 2012 m. sausio 16 d. jis kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, tačiau skundą išnagrinėjo Lukiškių TI-K, t. y. atsakovas pats save vertino. Toks tyrimas turėtų būti laikomas EŽTK 3 straipsnio procesiniu pažeidimu. Pareiškėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bylose Bati ir kiti prieš Turkiją 33097/96 ir 57834/00 ir Iljina ir Sarulienė prieš Lietuvą, 32293/05.

Dėl pareiškėjo patirtos žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 13 d., pažymi, kad reikšmingos yra faktinės aplinkybės nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2966-331/2012, kuriame pasisakoma dėl Lukiškių TI-K kameros Nr. 222 žemos temperatūros žalingo poveikio sveikatai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į kamerą Nr. 222 buvo perkeltas, kai kreipėsi į administraciją su prašymu laikyti jį su nerūkančiais asmenimis. Nors atsakovas pastoviai nurodo, kad neturi laisvų vietų, bet 2011 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 2S-2961 teigė, kad kameroje Nr. 222 pareiškėjas bus laikomas vienas. Mano, kad vertinant byloje esančius duomenis apie minėtoje kameroje nustatytus pažeidimus ir atsakovo veikimą, galima teigti, kad Lukiškių TI-K prieš pareiškėją veikė tiesiogine tyčia. Pareiškėjas remiasi EŽTT (Kasperovičius prieš Lietuvą, Nr. 54872/08, Iljina ir Sarulienė prieš Lietuvą, Nr. 32293/05, Savenkovas prieš Lietuvą Nr. 871/02) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 107–108).

Atsiliepimas

Remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais ir teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo teiginių apie jo sveikatos būklę nepagrįstumo, mano, kad pareiškėjas siekia pasipelnyti. Akcentuoja, kad neturtinės žalos priteisimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A525-2017/2012, A146-1527/2012) reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmetami, kai pažeidimo konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 13 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje Nr. 222, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamais laikotarpiais pareiškėjo teisė būti kalinamam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, buvo pažeista, bet padarė išvadą, kad pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju yra pakankama satisfakcija pareiškėjui ir nepriteisė jam prašomo neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Pareiškėjas prašo šį teismo sprendimą pakeisti ir atlyginti jam patirtą neturtinę žalą priteisiant kompensaciją pinigais.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo suimtas nuo 2011 m. sausio 13 d. ir laikomas Lukiškių TI-K. Kameroje Nr. 222, dėl kurios asmens laikymui netinkamų sąlygų paduotas skundas, jis buvo laikomas nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. (imtinai) ir nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 12 d. (imtinai) (b. l. 13, 24). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde ir pirmosios instancijos teismo sprendime šis laikotarpis nurodytas netiksliai, todėl patikslinamas, atsižvelgiant į pateiktus Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenis (b. l. 13, 24).

Pareiškėjas 2012 m. sausio 16 d. skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą dėl laikymo sąlygų kameroje Nr. 222 (vėdinimo, tarpų langų rėmuose). Į šiuos skundus pareiškėjui buvo atsakyta Lukiškių TI-K 2012 vasario 14 d. ir 2012 m. vasario 28 d. raštais, nurodant, kad vėdinimas kameroje atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin. 2009, Nr. 68-2782) III skyriaus 14 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999) 24 punkto reikalavimus. Dėl tarpų tarp langų rėmuose reikia kreiptis į būrio viršininką, kuris aprūpins specialia popierine juosta tarpams užklijuoti. Kameros remontas numatytas 2012 metų 2-me ketvirtyje (b. l. 11, 12).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atliko patikrinimą, kurio metu įvertinta kameros Nr. 222 atitiktis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams. 2012 m. vasario 9 d. atlikto patikrinimo pagrindu surašytas 2012 m. vasario 22 d. patikrinimo aktas Nr. 13 (13-3)-13.16-106. Patikrinimo išvada: patikrinimo metu nustatyti HN 76:2010 26 punkto pažeidimas (oro temperatūra 12,3 °C šilumos), 62 punkto pažeidimas (kameros sienos, lubos pažeistos, nutrupėję dažai, lubos pažeistos drėgmės, grindys medinės, kurių dažai nusitrynę, kameroje neatliktas paprastasis remontas), 56 punkto pažeidimas (lubų – sienų kampuose užsidėjęs pelėsis). Paskirtas nurodymas užtikrinti tinkamą oro temperatūrą kameroje Nr. 222, atlikti kameros remontą, pažeidimus pašalinti iki 2012 m. gegužės 22 d. (b. l. 37–40).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. vasario 10 d. atlikto patikrinimo pagrindu surašytas 2012 m. vasario 22 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13-3)-13.16-100, kuriame konstatuota, kad pirmo korpuso kameroje Nr. 222 nustatyta, kad kameros lubos ir sienos nudažytos, tačiau lubos vietomis pajuodę, nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, – tai neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto, kuriame teigiama, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, reikalavimų. Oro temperatūra kameroje 12,3°C – neatitinka HN 76:2010 26 punkto reikalavimų (b. l. 41–44).

Lukiškių TI-K 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. 9-726 informavo Vilniaus visuomenės sveikatos centrą apie 2012 m. vasario 22 d. patikrinimų aktų Nr. 13(13-3)-13.16-100 ir 13 (13-3)-13.16-106 trūkumų kameroje Nr. 222 pašalinimą atlikus paprastąjį patalpų remontą (b. l. 36).

Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 24 d. Lukiškių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 102, pagal kurią UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ įsipareigojo teikti deratizacijos ir dezinsekcijos prieš vabzdžius paslaugas Lukiškių TI-K patalpose: sandėliuose, virtuvėse, pirtyse, miegamosiose patalpose, esančiuose Lukiškių skg. 6. 2011 m. lapkričio 30 d. sutartis pratęsta dar vieneriems metams. 2012 m. sausio 3 d. pasirašyta nauja Paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 terminui iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b. l. 26–34).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras 2012 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-06-276, atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. gegužės 9 d. prašymą dėl pelėsių poveikio sveikatai, informavo pareiškėją, kad, norint įvertinti, ar patalpoje esantys dideli pelėsių plotai gali daryti poveikį sveikatai, būtina atlikti tyrimus, kurių rezultatai parodytų, kokių mikroorganizmų yra patalpoje ir kokias kenksmingas medžiagas – mikotoksinus – jie išskiria į aplinką. Atkreipė dėmesį, kad dalis pelėsių didelės žalos žmogui nedaro ir higieniniu požiūriu yra inertiški, tačiau yra pelėsių, kurių produkuojamos kenksmingos medžiagos gali sukelti įvairias ligas, apsinuodijimus ir kitokius negalavimus. Neigiamas pelėsio poveikis sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Šis poveikis gali pasireikšti galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, infekcijomis, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, padidėjusiu jautrumu, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Jei toksinių ar pavojingų mikroorganizmų koncentracija patalpoje didelė, aplinka gali tapti tokių ligų kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas priežastimi. Manoma, kad idealios sąlygos atsirasti ir plisti pelėsiui yra 20 °C temperatūra ir santykinis oro drėgnumas per 95 proc., tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ir įrodymais patvirtintų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas nurodomais laikotarpiais nuo 2011 m. liepos 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. (imtinai) ir nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. vasario 12 d. (imtinai), buvo kalinamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26, 62 ir 56 punktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, taip pažeidžiant jo teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamos gyvenimo sąlygos minėtoje kameroje, nors ir neatitiko teisės aktų reikalavimų ir sukėlė pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimą, nebuvo žeminančios pareiškėjo orumą. Būtina pastebėti ir tai, jog laisvės atėmimo vietos administracija palaipsniui, atsižvelgiant į finansinių galimybių ribas, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti visose kalinimo patalpose tinkamas gyvenimo sąlygas ir neturi tikslo specialiai žeminti bausmes atliekančių asmenų orumą ar nežmoniškai su jais elgtis. Pareiškėjo argumentai dėl atsakovo tyčios, nurodytais laikotarpiais patalpinant jį į kamerą, neatitinkančią teisės aktų reikalavimų, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad atsakydamas į pareiškėjo 2012 m. sausio 16 d. skundą, adresuotą Kalėjimų departamentui, atsakovas Lukiškių TI-K vertino pats save ir taip padarė EŽTK 3 straipsnio procesinį pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnį, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai – Kalėjimų departamento direktoriui. Pareiškėjas 2012 m. sausio 16 d. kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją ir į Kalėjimų departamentą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo skundas Kalėjimų departamentui būtų paduotas BVK nustatyta tvarka skundžiant Lukiškių TI-K dėl jo ankstesnio skundo priimtą sprendimą, todėl Kalėjimų departamentas turėjo teisę gautą pareiškėjo skundą persiųsti išnagrinėti Lukiškių TI-K. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui atsakyta Lukiškių TI-K 2012 m. vasario 28 d. raštu Nr. 22-391, atsakymo kopiją persiunčiant Kalėjimų departamentui. Atsižvengiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl procesinio pažeidimo nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjo teiginiai dėl sveikatos pablogėjimo nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Vien aplinkybė, kad žema kameros temperatūra ir pelėsis gali turėti žalinga poveikį sveikatai, neįrodo, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu minėtą žalingą poveikį patyrė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjui pablogėjo sveikata, taip pat į Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas. Atsižvelgusi į paminėtas byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms yra adekvati 1 000 Lt suma. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Lt atlyginti neturtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą pareiškėjas sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (b. l. 103). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjo sumokėta suma traktuotina kaip žyminio mokesčio permoka ir pareiškėjui grąžintina (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip: D. M. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui D. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) atlyginti neturtinę žalą. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui 2013 m. kovo 14 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėtą 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė