Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1077-910/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
2A-1077-910/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09736-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Darom AS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kiaulių valdovai“
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1077-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09736-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darom AS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kiaulių valdovai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 663,08 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 metais ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo vykdant ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė pardavė atsakovei rūkymo kvapiąją medžiagą ir sirupus. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DAR Nr. 002276, pagal kurią mokėtina suma sudarė 710,27 Eur. Atsakovė pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą su ieškove neatsiskaitė, liko skolinga ieškovei 663,08 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolos suma turi būti kitokio dydžio, ji nesutampa su atsakovės turimais duomenimis. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad visai neseniai sudarė naują sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo, nes ankstesnis šias paslaugas teikęs subjektas paliko daug klaidų, todėl duomenys, susiję su atsakovės įsiskolinimu, bus tikslinami.

4. Ieškovė pateikė teismui dubliką, atsakovė į dubliką pateikė tripliką, kuriuose šalys iš esmės palaikė ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 663,08 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 357 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės užsakymu pardavė atsakovei rūkymo kvapiąją medžiagą ir sirupus. Ieškovei įvykdžius įsipareigojimus, ji 2018 m. rugpjūčio 21 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą DAR Nr. 002276, pagal kurią mokėtina suma sudarė 710,27 Eur, tačiau atsakovė nurodytos sąskaitos neapmokėjo. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas taip pat nustatė, kad buvo atlikta 43,56 Eur užskaita bei gauta 3,63 Eur įmoka, todėl atsakovės mokėtina suma iš viso sudaro 663,08 Eur.

Atsiliepimas

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, pateikusi teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, atsiliepimą į ieškinį, tripliką, iš esmės jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų neteikė, rašytiniais įrodymais savo atsikirtimų nepagrindė, į teismo užduotus klausimus dėl prašomos priteisti skolos neatsakė.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), atsakovė savo atsikirtimų nepagrindė (CPK 12 straipsnis), vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 663,08 Eur skolos.

9. Teismas nurodė, kad atsakovės prašymas išdėstyti skolą laikytinas nesuformuluotu, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių skolos išdėstymo prašymą pagrindžiančių įrodymų, nurodydamas, kad jų nėra.

10. Kadangi atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti pinigines prievoles, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo poziciją dėl skolos išdėstymo tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės padėtis šiuo metu yra sunki ir ji negalėtų akceptuoti ieškovės pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat sumokėti visą sumą iškart, jei ieškinys būtų patenkintas. Dėl finansinių priežasčių atsakovei byloje atstovavo pats įmonės vadovas. Teismas turėjo visas galimybes įvairiose duomenų bazėse patikrinti atsakovės finansinę situaciją pats, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu buvo išklausyti ir išgirsti tik vienos pusės (ieškovės) argumentai, o atsakovės pozicija buvo ignoruojama, tuo pažeidžiant proceso lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir kitus principus.

11.2. Teismas visiškai nevertino, nepasisakė dėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas privalo motyvuoti savo sprendimus, įvertinti, ar prašomų priteisti sumų dydis atitinka teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, ar prašymas yra pagrįstas ir t.t., tačiau nagrinėjame atveju teismas to nepadarė.

12. Ieškovė atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymų

15. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 1) UAB „Kiaulių valdovai“ balansą 2019 m. birželio 30 d. datai; 2) UAB „Kiaulių valdovai“ pelno (nuostolių) ataskaitą 2019 m. birželio 30 d. datai; 3) UAB „Kiaulių valdovai“ debitorių sąrašą.

16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių naujai teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat nepagrindžia, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes (rūkymo kvapiąją medžiagą ir sirupus) pagal ieškovės 2018 m. rugpjūčio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą DAR Nr. 002276.

19. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų neteikė, į teismo užduotus klausimus dėl prašomos priteisti skolos neatsakė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę, ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 663,08 Eur skolą.

20. Nors atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti visą sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, kuria buvo išspręsti procesinio pobūdžio klausimai dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo motyvų bei jų pagrindu padarytos išvados dėl ginčo esmės, t. y. kad atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove už parduotas prekes, pažeidė sutartinę prievolę ir liko skolinga ieškovei 663,08 Eur, apeliantė iš esmės nekvestionuoja. Atsakovei (apeliantei) nenurodžius jokių nesutikimo su šia skundžiamo sprendimo dalimi argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, susijusių su byloje pareikštu materialiuoju teisiniu reikalavimu.

21. Nurodyta, kad atsakovė (apeliantė) nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytus argumentus dėl sunkios finansinės padėties ir nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas turėjo visas galimybes įvairiose duomenų bazėse patikrinti atsakovės finansinę situaciją pats, tačiau to nepadarė.

22. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001; 2011m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

23. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis atsakovė siejo būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teko atsakovei, bei tai, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis), kaip teisiškai nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pats turėjo surinkti duomenis iš įvairių duomenų bazių apie atsakovės finansinę padėtį.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, išskyrus teismo posėdžio metu jos atstovo teiktus žodinius paaiškinimus, byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių teiginius apie jos sunkią finansinę padėtį (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė (apeliantė) aptariamu atveju nepagrindė būtinybės išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina atsakovei, kad CPK 284 straipsnyje nėra nustatyto draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, todėl tokio prašymo atmetimas savaime neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, atsakovei pateikti naują įrodymais pagrįstą prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

26. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pagrįstas, ar prašomos priteisti išlaidos atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius.

27. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad turėjo 342 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (100 Eur už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą ir 242 Eur už ieškinio parengimą).

28. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

30. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 8.6 punktą už pareiškimą išduoti teismo įsakymą taikytinas 0,25, o už ieškinį – 2,5 dydžio koeficientas.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės išlaidos už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą patirtos 2019 m. I ketvirtį, o išlaidos už ieškinio parengimą – 2019 m. II ketvirtį, todėl, atsižvelgiant į užpraėjusių ketvirčių vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžius, ieškovei už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą priteistinas užmokestis negalėtų viršyti 233,93 Eur (935,70 Eur x 0,25), o už ieškinio parengimą – 2425,75 Eur (970,30 Eur x 2,5).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti faktą ir dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės turėtos išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų dydžių (yra beveik 8 kartus mažesnės nei rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai), įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atsakovės argumentas dėl išlaidų nepagrįstumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

34. Atsakovė (apeliantė), teikdama apeliacinį skundą, prašė atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą patenkino ir atidėjo atsakovei 15 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.

35. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės (apeliantės) į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 84 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ (juridinio asmens kodas 303382191) į valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Teisėja Laima Ribokaitė