Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 6 d., 04.55 val., Kaune, Šv. Gertrūdos g. 40, I. Š. vairavo automobilį Audi A6, All road, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, t.y. 1,61 promilės neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais veiksmais I. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226, 227 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. Š. paaiškino, kad su draugu buvo klube, apie 4 val. skirstėsi namo, kai juos užpuolė penki tamsaus gymio asmenys ir sumušė. Klubo apsauginiai iškvietė policiją, policijos pareigūnai iškvietė medicininę pagalbą, kurie suteikė pirmąją pagalbą. Po pagalbos suteikimo, jis atsisakė važiuoti į ligoninę, atsisėdo ir laukė taksi. Belaukiant taksi, jam pasidarė bloga, o medikai jau buvo išvykę, todėl nusprendė pats sėsti į automobilį ir važiuoti į ligoninės priimamąjį. Policijos pareigūnai jį sustabdė Gertrūdos g., nes apsaugos darbuotojai iškvietė policiją. Policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą rašė apie pora valandų ir į ligoninę nebenuvyko. Patys pareigūnai davė jam vienkartinę servetėlę, kadangi labai bėgo kraujas. Tikrai vyko į medicinos įstaigą, bet grįžus namo sustojo kraujavimas ir į medikus nesikreipė. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, prašo neatimti teisės vairuoti, skirti mažesnę baudą ir išdėstyti ją dalimis maksimaliam laikotarpiui.

Liudytojas A. I. teismo posėdžiu metu parodė, kad iš patrulių rinktinės budėtojo buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas sėdasi į automobilį ir važiuoja. Automobilis važiavo nuo klubo „Barbara“, jį pasivijo prie Birštono – Gertrūdos g. sankryžos. Vairuotojas pasuko į Gertrūdos g. ir sustojo pirmame skersgatvyje. Vairuotojas aiškino, kad nevairavo. Rakteliai buvo po vairuotojo sėdyne. Vairuotojas vilkėjo kostiumą ir baltus marškinius, atitiko budėtojo pateiktą apibūdinimą. Vairuotojas sakė, kad jam sumušta lūpa, akivaizdžių sumušimų nesimatė. Vairuotojas kelis kartus nepakankamai pūtė į alkotesterį. Prieš tai jų ekipažas buvo iškvietime prie to paties naktinio klubo, kur tas pats, transporto priemonę vairavęs asmuo, skundėsi buvęs sumuštas, medikų buvo apžiūrėtas, tačiau į gydymo įstaigą vykti atsisakė.

Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo su I.. Buvo gautas iškvietimas į klubą „Barbara“, kur sumuštas vyriškis. Atvykus buvo rastas I. Š., jam buvo prakirsta lūpa. Jis buvo neblaivus, sumušimo žymių nesimatė, tačiau jam kraujavo apatinė lūpa. Atvykus greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo I. Š., į ligoninę jo nesivežė. Vėliau buvo gautas antras pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas sėdasi už vairo ir važiuoja link Gertrūdos g., automobilį jie stabdė, tačiau asmuo įsuko į namo kiemą. Asmuo aiškino, kad nevairavo, kad neturi raktelių. Asmuo prašė servetėlių nusivalyti kraujuojančią lūpą ir pripažino, kad transporto priemonę vairavo, teigė, kad važiavo namo.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su draugu I. Š. laiką leido klube „Barbara“, išgėrė pora kokteilių, šoko. Vėliau I. Š. užpuolė, jam buvo prakirsta lūpa, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Išėjus po 5 min atvyko greitoji medicinos pagalba, I. Š. apžiūrėjo ir paleido. Praėjus 5 minutėms, I. Š. pasijautė blogai, skambino taksi, tačiau nepavyko ir tada buvo priimtas sprendimas važiuoti į greitąją medicinos pagalbą. Važiuojant policijos pareigūnų buvo sustabdyti, sustojo brome. I. Š. bandė pūsti į alkotesterį, tačiau jam buvo sunku tai padaryti, kadangi buvo prakirsta lūpa. Policijos pareigūnai juos laikė apie valandą laiko, todėl į klinikas nebevažiavo. Ar vėliau I. Š. kreipėsi į medikus – nežino.

I. Š. kaltę dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje padarymo įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2016-08-06, 05.24 val. I. Š. nustatytas 1,61 promilės neblaivumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas naudoti iki 2017-01-18 (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5; 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 8-9).

Administracinio teisės pažeidimo protokole, I. Š. veika kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, nurodant, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 226, 227 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis proceso dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Protokole nurodoma pažeidimo esmė, apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, jame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str.). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyti pažeidimo esmę, t. y. veikos objektyviąją pusę, bei nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą – tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N3-1135/2005 ir N62-301/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką ketinama taikyti administracinę atsakomybę.

Administracinio teisės pažeidimo teisme nagrinėjama tik pažeidimo protokole suformuluotų kaltinimų apimtimi. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalis nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, papildyti jį naujomis esminėmis aplinkybėmis, bei pripažinti padarius pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Administracinių teismų praktika Nr. 9, l. 31-40). Protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes tai yra svarbi jo procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. (Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-1728-137/2013).

Administracinio teisės pažeidimo protokole I. Š. veika kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, tačiau tokios jo veikos neaprašytos, todėl šiuose straipsniuose administracinė teisena I. Š. atžvilgiu nutrauktina, Kelių eismo taisyklių 226, 227 punktai šalinami iš kaltinimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis „Būtinasis reikalingumas“ numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismas I. Š. paaiškinimus, kad vairavo transporto priemonę, nes vyko į gydymo įstaigą dėl prakirstos lūpos, vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Jo vairavimas esant neblaiviam, siekiant nuvykti į gydymo įstaigą, negali būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas, kadangi po lūpos sužalojimo medikų jis buvo apžiūrėtas, medikai nusprendė į ligoninę jo nevežti, kas rodo, kad sužalojimas nebuvo sunkus. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jis turėjo galimybę į gydymo įstaigą patekti kitais būdais ir priemonėmis, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, nekeliant pavojaus aplinkiniams ir aplinkai. Vėliau nei tą pačią, nei sekančią dieną į gydymo įstaigas jis nesikreipė.

Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad I. Š. vairavo automobilį Audi A6, All road, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis, t.y. 1,61 promilės neblaivumas. Šiais veiksmais I. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. Š. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

I. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu teismas

nutarė:

I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 650 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl pažeidimų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje nutraukti.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16060290307.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.