Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta 42 (keturiasdešimt dvejų) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė .

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti areštą dienos.

Iš R. S. priteistas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 210,36 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų ir trisdešimt šešių centų) civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamo teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo teigimu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė non bis idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principą, kadangi už tą pačią nusikalstamą veiką tokios pat rūšies ir dydžio bausme jis jau buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir bausmę yra atlikęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, taip pat apeliacinio skundo bei proceso dalyvių baigiamųjų kalbų metu išsakytus argumentus, sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

6. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo R. S. atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-4305-917/2024, kuriuo kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, R. S. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį galutine sumažinta 28 parų arešto bausme už tai, kad 2024 m. spalio 24 d., apie 19.11 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra, iš alkoholio skyriaus paėmė 1 butelį konjako „Hennessy VS“, 65,39 Eur vertės, 2 butelius konjako „Hennessy Very Special“, bendros 97,98 Eur vertės ir 1 butelį šampano „G.H. Mumm Grand Cordon Brut“, 46,99 Eur vertės, šias prekes susidėjęs po vilkima striuke, išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 210,36 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 5-10).

7. BPK 422 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Ši procesinė teisė nuteistajam, remiantis BPK 421 straipsnio 5 punktu, taip pat buvo išaiškinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. e1-4305-917/2024, nuteistajam R. S. buvo įteiktas 2025 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teisme 2025 m. vasario 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-4305-917/2024 buvo gautas nuteistojo skundas, kuriuo nuteistasis nesutiko su jam baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prašė ją subendrinti su kitu jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu bei paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 13). Kauno apylinkės teismo teisėjo 2024 m. vasario 17 d. rezoliucija, vadovaujantis BPK 422 straipsnio tvarka, nutarta surengti bylos nagrinėjimą teisme (2 t., b. l. 13), Kauno apylinkės teisme užregistruota byla Nr. 1-1327-1241/2025 (LITEKO duomenimis) ir 2025 m. vasario 21 d. nutartimi pastaroji baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 16-17).

8. BPK 422 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Šios nutarties 7 punkte aptarti duomenys bei LITEKO sistemos duomenys patvirtina, kad gavus nuteistojo R. S. skundą baudžiamojoje byloje Nr. e1-4305-917/2024, bylai buvo suteiktas naujas numeris 1-1327-1241/2025, paskirtas kitas ją nagrinėjantis teisėjas, kuris nutartimi perdavė baudžiamąją bylą į teisiamąjį posėdį ir būtent šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį dėl 2024 m. spalio 24 d., apie 19.11 val., įvykdytos vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės galutine sumažinta 28 parų arešto bausme. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu, Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. e1-4305-917/2024, nagrinėjamu atveju neįgijo teisinės galios, t. y. nebuvo perduotas vykdyti, todėl nuteistasis R. S. negalėjo atlikti aptariamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės. Be to, LITEKO duomenys patvirtina, kaip teisingai nurodė ir prokurorė baigiamųjų kalbų metu, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodytu laikotarpiu 28 parų arešto bausmę atliko pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. baudžiamąjį įsakymą. Aptartų aplinkybių visumoje spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė non bis idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principo bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

9. R. S. skundžiamu nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta 42 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta ir skirta 28 parų arešto bausmė. Kaip teisingai nurodyta skundžiamo nuosprendžio dalyje „IV. Dėl bausmės skyrimo“, už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arešto bausmių rūšis, be to, BK 12 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, išskyrus areštą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo paskirti jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

11. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. S. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio civilinei ieškovei buvo padaryta reali žala, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad R. S. praeityje teistas (elektroninės bylos Nr. e1-4305-917/2024 1 t., b. l. 78-108; 1 t., b. l. 68-98), baustas administracine tvarka (elektroninės bylos Nr. e1-4305-917/2024 1 t., b. l. 1-143; 1 t., b. l. 99-101), nedirba (elektroninės bylos Nr. e1-4305-917/2024 2 t., b. l. 144-145; 1 t., b. l. 102-103), neregistruotas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje (elektroninės bylos Nr. e1-4305-917/2024 2 t., b. l. 148, 149; 1 t., b. l. 106, 108). Pastarosios aplinkybės bei R. S. teisumų skaičius, pastovus turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas sudarė teisėtą bei pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui nuteistajam skirti griežčiausios sankcijoje numatytos rūšies – arešto bausmę.

12. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertinęs aptartas nuteistąjį bei nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis nėra įvykdęs visų jam paskirtų administracinių nuobaudų bei kad nuteistasis realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, anksčiau skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, sprendžia, kad švelnesnio pobūdžio bausmės (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bausmės) paskyrimas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Be to, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ir už nusikalstamą veiką paskirtos arešto bausmės dydis, t. y. 42 paros, taip pat nevertintinas kaip per griežtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšį ar dydį nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Juo labiau, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinti su ankstesniais nuteistojo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, kadangi šios aplinkybės buvo motyvuotai įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, yra teisėtos ir pagrįstos bei atitinkančios teismų praktiką.

13. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam R. S. buvo paskirta pagrįsta ir teisinga bausmė, taip pat skundžiamu nuosprendžiu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo pažeistas non bis idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principas bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.