Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1. 2009 m. gruodžio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. 2014 m. gegužės 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 24 parų arešto bausmė;

3. 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

2014 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

4. 2015 m. liepos 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2017 m. birželio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

6. 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

7. 2019 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta 45 parų arešto bausmė;

8. 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 641 straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams;

9. 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė;

10. 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

2020 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

11. 2021 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

12. 2021 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

2022 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 30 dienų laisvės atėmimo bausmė;

14. 2022 m. balandžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 parų arešto bausmė;

15. 2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta 35 parų arešto bausmė; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir paskirta 34 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, ir paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, ir paskirta 30 parų arešto bausmė;

16. 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

17. 2022 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 parų arešto bausmė;

2023 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir nustatyta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta 45 parų arešto bausmė. R. S. veiką, už kurią jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 1 perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir nustatyta 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmė sudėta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ši bausmė – su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ši bausmė – su 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ši bausmė – su 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 45 parų arešto bausmę;

18. 2024 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui;

19. 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 16 parų arešto bausmė;

2024 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė pakeista į 6 MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudą;

20. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 20 parų arešto bausmė;

21. 2024 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 28 parų arešto bausmė;

22. 2024 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį –– paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė;

23. 2024 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 30 parų arešto bausmė;

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2025 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. S. paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2024 m. spalio 24 d., apie 19.11 val., UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje Kaune, Savanorių pr. 321, slapta pagrobė svetimą – UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą, tai yra, iš alkoholio skyriaus paėmė 1 butelį konjako „Hennessy VS“, 65,39 Eur vertės, 2 butelius konjako „Hennessy Very Special“, bendros 97,98 Eur vertės ir 1 butelį šampano „G.H. Mumm Grand Cordon Brut“, 46,99 Eur vertės, šias prekes susidėjęs po vilkima striuke, išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu padarydamas UAB „Rimi Lietuva“ 210,36 Eur turtinę žalą.

Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad visiškai viskas yra taip, kaip nurodyta, nesutinka tik su paskirta arešto bausme. Nurodė, kad jam sunku būti arešto bausmės patalpose, ten neįmanomos sąlygos, neduoda nei parfumerijos, nei spaudos, nei televizijos, nėra užimtumo, negalima rūkyti. Nori, kad sudėtų visas bausmes ir paskirtų realią laisvės atėmimo bausmę. Viską pripažįsta, buvo toje parduotuvėje, su civiliniu ieškiniu sutinka, tik nesutinka su bausme.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

Liudytojo M. R., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi parduotuvėje „Rimi“, esančioje Kaune, Savanorių pr. 321. 2024 m. spalio 24 d., apie 19 val., jis buvo parduotuvės tarnybinėse patalpose. Grįždamas į apsaugos postą pastebėjo, kad lentynoje trūksta alkoholinių gėrimų. Peržiūrėjęs vaizdo kameros įrašus pamatė, kad į parduotuvę užėjęs vyras nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, pasiėmė alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos užsikišo už striukės, ir išėjo už prekes nesumokėjęs (1 t., b. l. 35–39).

UAB „Rimi Lietuva“ pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 24 d. 19.11 val. į prekybos centrą „Rimi“, esantį Kaune, Savanorių pr. 321, atėjo žinomas asmuo, kuris nuėjęs į alkoholinių gėrimų skyrių, paėmė vieną butelį brangaus šampano, užsikišo už striukės, po to paėmė brangaus viskio, užsikišo už striukės ir išėjo už prekes nesumokėjęs. Pavogtos šios prekės – 1 vnt. „Hennessy VS 1 l“, 65,39 Eur vertės, 2 vnt. „Hennessy VS 0,7 l“, 1 vnt. kaina 48,49 Eur (2 vnt. kaina 97,98 Eur), 1 vnt. „Cordon Brut 0,75l“, 46,99 Eur vertės. Padaryta turtinė žala 210,36 Eur (1 t., b. l. 8–11).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, Savanorių pr. 321 (1 t., b. l. 12–20).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip vyras, vilkintis tamsiai žalios spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, nuėjęs į alkoholinių gėrimų skyrių, iš lentynos paima vieną butelį šampano, įsideda į už striukės esančią rankinę, po to iš kitos lentynos paima 3 vnt. alkoholio gėrimo, du iš jų įsideda į už striukės esančią rankinę, o vieną užsikiša už striukės ir išeina iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs (1 t., b. l. 21–30).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, jog asmuo, įvykdęs vagystę, yra R. S.. R. S. atpažįstamas iš bendrų veido bruožų bei aprangos. R. S. policijos pareigūnams žinomas dėl anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų (1 t., b. l. 56–57).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamajame procese – įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Kaltinamasis R. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, dalykas – svetimas turtas – turinys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių ir kiekį) daiktai. Turtas, kaip vagystės dalykas, turi atitikti materialumo, kilnojamojo pobūdžio, ekonominės vertės, kilnojamojo pobūdžio ir svetimumo reikalavimus. Vagystės sudėtis materialioji, pavojinga veika – pagrobimas susideda iš dviejų elementų: neteisėto fizinio daikto užvaldymo ir neatlygintino jo pasisavinimo. Vagystės baigtumas siejamas su momentu, kai kaltininkas įgauna galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti pagrobtu daiktu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daroma nusikalstama veika. Vagystės iš parduotuvės atveju, paprastai veika laikoma baigta, kai iš parduotuvės pasišalinama nesumokėjus už prekes. Vagystei būdinga tiesioginė tyčia – kaltininkas supranta, kad jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o kaltininkas turės kaip nuosavą ir nori tokių pasekmių.

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, vaizdo kamerų įrašus, ir kitus byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis R. S. prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė kaltinime nurodytą svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį bendros 210,36 Eur vertės turtą. Liudytojas M. R. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi parduotuvėje „Rimi“, esančioje Kaune, Savanorių pr. 321. 2024 m. spalio 24 d., apie 19 val., jis buvo parduotuvės tarnybinėse patalpose. Grįždamas į apsaugos postą pastebėjo, kad lentynoje trūksta alkoholinių gėrimų. Peržiūrėjęs vaizdo kameros įrašus pamatė, kad į parduotuvę užėjęs vyras nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, pasiėmė alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos užsikišo už striukės, ir išėjo už prekes nesumokėjęs. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip vyras, vilkintis tamsiai žalios spalvos sportines kelnes, juodos spalvos striukę, nuėjęs į alkoholinių gėrimų skyrių, iš lentynos paima vieną butelį šampano, įsideda į už striukės esančią rankinę, po to iš kitos lentynos paima 3 vnt. alkoholio gėrimo, du iš jų įsideda į už striukės esančią rankinę, o vieną užsikiša už striukės ir išeina iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Tuo tarpu, kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas vyras yra R. S. patvirtina byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. J. tarnybinis pranešimu, kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, jog asmuo, įvykdęs vagystę, yra R. S.. R. S. atpažįstamas iš bendrų veido bruožų bei aprangos. R. S. policijos pareigūnams žinomas dėl anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Kaune, Savanorių pr. 321.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. užvaldė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą, savo sumanymą įgyvendino slaptai pagrobdamas svetimą turtą, iš parduotuvės su šiuo svetimu turtu pasišalino taip jį pasisavindamas, taigi, įvykdė baigtą vagystę. Kaltinamasis pagrobė didesnės negu 3 MGL, bet mažesnės negu 10 MGL vertės turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis R. S. turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti nedidelės vertės svetimą turtą, suvokdamas, kad veikia slaptai, pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą, numatydamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir norėdamas tokių padarinių, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius nedidelės vertės turto vagystės nusikalstamos veikos sudėties požymius ir yra kvalifikuota teisingai.

Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia kaltinamojo R. S. kaltę, kad jis 2024 m. spalio 24 d., apie 19.11 val., UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, esančioje Kaune, Savanorių pr. 321, slapta pagrobė svetimą – UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą, tai yra, iš alkoholio skyriaus paėmė 1 butelį konjako „Hennessy VS“, 65,39 Eur vertės, 2 butelius konjako „Hennessy Very Special“, bendros 97,98 Eur vertės ir 1 butelį šampano „G.H. Mumm Grand Cordon Brut“, 46,99 Eur vertės, šias prekes susidėjęs po vilkima striuke, išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu padarydamas UAB „Rimi Lietuva“ 210,36 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, gali paskirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę, tačiau teismui draudžiama paskirti griežtesnę bausmę negu numatyta įstatyme galiojusiame veikos padarymo metu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis R. S. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, civilinei ieškovei padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. S.– kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 1–143), psichiatrinis gydymas – neregistruotas (2 t., b. l. 149), priklausomybės ligų gydymas – neregistruotas (2 t., b. l. 148). Kaltinamojo teistumų kiekis, pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, darbinės veiklos nevykdymas sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio kaltinamojo nusikalstamo elgesio dalis ir pakankamai ilgą laiką nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltiniu. Neabejotinai teigiamai vertintinas kaltinamojo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis vertintinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka teigti, kad kaltinamajam BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami neskyrus jam griežčiausios BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos arešto bausmės. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekiami skyrus kaltinamajam griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – 42 parų areštą.

Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam negali būti skiriama, kadangi padarytas baudžiamasis nusižengimas už kurį gali būti skiriama tik su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, išskyrus areštą.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė.

Teismo vertinimu, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba R. S. atlikus tik jos dalį.

Kaltinamasis savo prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme ir teisiamojo posėdžio metu, prašė paskirti jam subendrintą realaus laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, negalima skirti tokios subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. kovo 7 d. gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl baudžiamųjų įsakymų vykdymo tvarkos, siekiant išvengti nesklandumų bausmės vykdymo procese, vertina, kad šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su ankstesniais teismo nuosprendžiais nebendrintina.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio pradėjimo vykdyti areštą dienos.

V. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „Rimi Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 210,36 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl žalos, patirtos dėl 2024 m. spalio 24 d. vagystės iš UAB „Rimi Lietuva“ priklausančios parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, Savanorių pr. 321.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su civilinės ieškovės patirta turtine žala. Ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis R. S. dėl civilinio ieškinio neprieštarauja, 2024 m. gruodžio 3 d. raštiškai įsipareigojo civilinį ieškinį atlyginti iki 2025 m. balandžio 1 d.

Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad civilinei ieškovei padaryta turtinio pobūdžio žala yra visiškai įrodyta tie paties kaltinamojo, tiek byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Todėl civilinės ieškovės ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo

VI. Dėl kitų klausimų

Nagrinėjamoje byloje 2025 m. vasario 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-02564 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė R. A. teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. S.. Pažymoje nurodyta, jog iš viso valstybės naudai priteistinos 133,33 Eur (vieno šimto trisdešimt trijų eurų trisdešimt trijų centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teismas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomoji priemonė neskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas. Proceso išlaidų nenustatyta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Kompaktinis diskas, kuriame yra vaizdo įrašas iš PC „Rimi“, Savanorių pr. 321, Kaunas, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 42 (keturiasdešimt dvejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skiriant sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo vykdyti areštą dienos.

Iš kaltinamojo R. S. priteisti civilinio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ naudai 210,36 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų ir trisdešimt šešių centų) civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamo teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas iš PC „Rimi“, Savanorių pr. 321, Kaunas, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.