Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir J. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas netenkinamas.

Teismas iš prašymo priedų nustatė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbiami) susilaukė dukters G. S.. Pareiškėjas J. S. ir D. S. 2012 m. kovo 24 d. susituokė ir (duomenys neskelbiami) susilaukė sūnaus J. S.. Pareiškėjai sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė, kad nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėju J. S., pareiškėja A. K. nepilnametei dukteriai teiks išlaikymą po 150 Eur mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra. Pareiškėjai prašo šią taikos sutartį patvirtinti. Teismas, susipažinęs su pareiškėjų prašymo ir taikos sutarties turiniu, sprendžia šio pareiškėjų prašymo netenkinti dėl žemiau nurodytų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (žr., pvz., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsnius, CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 5 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus).

Iš pareiškėjų prašymo ir taikos sutarties matyti, kad pareiškėjų nepilnametė duktė gyvena kartu su pareiškėja A. K.. Taigi, taikos sutartimi pareiškėjai siekia pakeisti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su pareiškėju J. S., dukters tėvu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi įvertinti aplinkybes, sąlygojančias vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo būtinumą, ir atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Pareiškėjai prašyme nenurodo jokių faktinių aplinkybių ir nepateikia jokių duomenų, dėl kokių priežasčių pareiškėja A. K. toliau negali rūpintis nepilnamete dukterimi, o būtinybę jos gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu pareiškėjai grindžia abstrakčiais teiginiais. Pažymėtina, kad tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Pareiškėjų nepilnametė duktė yra beveik 11 metų amžiaus, todėl ji gali išreikšti savarankišką nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo su vienu iš tėvų. Teismas spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, turi atsižvelgti į jos požiūrį į abu tėvus, tėvo sutuoktinę ir į savo norą gyventi su vienu ar kitu iš tėvų. Šie duomenys su prašymu teismui nėra pateikti.

Tėvų bendravimo tvarka su vaiku turi būti konkreti, aiški ir joje negali būti aiškiai neapibrėžtų sąlygų. Teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl teismas turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis 3K-3-444/2014 ir 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-487-969/2016). Taikos sutartyje nurodyta pareiškėjų bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi yra nekonkreti ir neaiški, o tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su dukterimi, ji antstolio negalės būti priverstinai vykdoma. Teismas pažymi, kad taikos sutarties pagrindinis tikslas yra taikiai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pareiškėjai bendravimo tvarkoje nesusitarė, kokiu konkrečiu laiku, datomis ir vietoje A. K. galės bendrauti su dukterimi, o bendravimo tvarka iš esmės abstrakčiai grindžiama laisvu pareiškėjų susitarimu pagal jų pageidavimus. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjų siūloma bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi negali teismo būti patvirtinta.

Prašymai tvirtinti taikos sutartį nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, šio skyriaus normos nenustato prašymų trūkumų šalinimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų A. K. ir J. S. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.