Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-05 · Administracinė byla Nr. eI-3515-596/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-07-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
eI-3515-596/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01454-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Tomas Blinstrubis, Ernestas Spruogis
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
J. M.
Administracinė byla Nr. eI-3515-596/2017Proceso Nr. 3-61-3-01454-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą (pareiškėjas J. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-04-06 sprendimą Nr. 3R-87(AG-49/04-2017) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo tenkintas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundas.

Nurodo, kad 2017-01-02 gavo pareiškėjo prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-2279-369/2016: 227,64 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 100,29 Eur vykdymo išlaidas ir 289 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžeto jam buvo išmokėta 627 Eur dydžio ligos pašalpa, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto – 498,06 Eur.

Teisingumo ministerijos 2017-01-31 sprendimu Nr. (1.34.)7R-959 pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, tačiau iš kompensuotinos sumos buvo išskaičiuotos iš VSDF biudžeto išmokėtos 627 Eur lėšos ir iš PSDF biudžeto išmokėtos 498,06 Eur lėšos. Teisingumo ministerijai 2017-04-05 priėmus papildomą sprendimą Nr. (1.34.)7R-2906 pareiškėjui buvo išmokėta 498,06 Eur suma. Pareiškėjui apskundus atsakovės 2017-01-31 sprendimą, VAGK 2017-04-06 sprendimu panaikino apskųsto sprendimo dalį, kuria pareiškėjui 627 Eur buvo sumažinta išmokama kompensacija ir Teisingumo ministerija įpareigota įtraukti šią sumą į kompensuojamos žalos dydį.

Teisingumo ministerijos nuomone, toks VAGK sprendimas prieštarauja Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms, nes pagal Įstatymo 4 str. 2 d. teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jei yra visos joje nurodytos sąlygos. Kadangi pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam iš VSDF biudžeto buvo išmokėta 627 Eur ligos pašalpa, Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. 4 str. 2 d. 3 p., turėjo pagrindą konstatuoti, kad žala pareiškėjui atlyginta 627 Eur suma, kurią jis gavo iš VSDF biudžeto.

Pažymi, kad prašymo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padaryti turtinę žalą turinys apibrėžtas Įstatymo 5 str. 1 d., o prašymo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-02 įsakymu Nr. 1R-61. Formoje, be kita ko, yra nurodoma, kad pareiškėjas turi pateikti informaciją apie jam atlygintą žalą, įskaitant ir iš VSDF biudžeto, kuri reikalinga tam, kad Teisingumo ministerija galėtų tinkamai paskaičiuoti kompensuotiną smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir, esant Įstatyme nustatytoms sąlygoms, mokėtiną kompensaciją mažinti iš VSDF biudžeto išmokėta suma. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi teisę iš nuteisto asmens išsireikalauti visą teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant ir skirtumą tarp to, ką priteisė teismas ir kokią kompensaciją išmokėjo Teisingumo ministerija.

Ta aplinkybė, kad į 2016-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį kaip žalos atlyginimas nebuvo įtraukta suma, kuri pareiškėjui buvo išmokėta iš VSDF biudžeto (627 Eur), nereiškia, kad Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo iš pareiškėjui kompensuotinos sumos išskaičiuoti išmokėtas lėšas, nes konkrečių sumų išskaičiavimas iš kompensuotinos sumos reglamentuota Įstatyme. Atsižvelgiant į tai mano, kad VAGK skundžiamu sprendimu klaidingai aiškina Įstatymą, o tai gali sukelti neigiamų padarinių vieningos praktikos formavimui, nes Teisingumo ministerija ateityje negalėtų kompensacijos mažinti ne tik suma, suma, išmokėta iš VSDF biudžeto, bet ir suma, išmokėta iš valstybės ir savivaldybės, PSDF biudžetų, taip pat suma, kurią išmokėjo užsienio valstybių kompetentingos institucijos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimui įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl VAGK skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, kad Teisingumo ministerija neturi teisės iš pareiškėjui kompensuotinos sumos išskaičiuoti VSDF biudžeto išmokėtų lėšų, galimai prieštarauja CK 6.290 str. 3 d., nes dėl pareiškėjui išmokėtos ligos pašalpos regreso teisę į žalą padariusį asmenį įgyja VSDF valdyba, o ne Teisingumo ministerija, kuri, nebūdama socialinio draudimo įstaiga, negali regreso tvarka išieškoti nukentėjusiajam asmeniui išmokėtų draudimo išmokų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. M. pateiktame atsiliepime į atsakovės Teisingumo ministerijos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jo iš VSDF biudžeto gauta ligos pašalpa buvo skirta vaistams ir pragyvenimui, todėl negali būti siejama su jo patirtomis proceso ir vykdymo išlaidomis, todėl darant išvadą, kad išmokėta 627 Eur suma jam neturi būti kompensuojama, būtų dar labiau pažeidžiamos nukentėjusiojo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ir VAGK byloje Nr. AG-49/04-2017 (toliau – ir VAGK byla) surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2279-369/2016, be kita ko, buvo nuspręsta nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos tenkinti pilnai ir iš pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu A. G. priteisti nukentėjusiajam 227,64 Eur turtinės žalos (jo sumokėtas mokestis už gydytojo konsultaciją, išlaidos vaistams, išlaidos už bylos medžiagos kopijų išdavimą, mokestis už rentgenoskopiją, rentgenogramą), o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 2 000 Eur (VAGK byla, b. l. 3–8, 28–30). Nuosprendžiu taip pat pilnai tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš A. G. dėl nukentėjusiojo J. M. gydymo priteista 498,06 Eur.

Pareiškėjas, kreipdamasis į Teisingumo ministeriją, pateikė 2016-12-29 prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kuris Teisingumo ministerijoje gautas 2017-01-02, užpildydamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-02 įsakymu Nr. 1R-61 patvirtintą formą „Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą“. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad smurtiniu nusikaltimu jam buvo padaryta ši žala: teismo sprendimu priteista 227,64 Eur turtinė žala, teismo sprendimu priteista 2 000 Eur neturtinė žala, 100,29 Eur sumokėtos vykdymo išlaidos, 289 Eur sumokėtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos (Prašymo 6 punktas). Prašymo 7.2 punkte pareiškėjas nurodė, kad jam iš VSDF biudžeto yra atlyginta 627 Eur ligos pašalpa, o 7.4 punkte – kad jam iš PSDF biudžeto (Vilniaus teritorinės ligonių kasos) yra atlyginta 498,06 Eur žala (VAGK byla, b. l. 25-26). Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017-01-31 sprendimu Nr.(1.34)7R-959 pareiškėjo prašymą tenkino ir nusprendė jam išmokėti 1 491,87 Eur kompensaciją (VAGK byla, b. l. 9-11). Iš sprendimo turinio matyti, kad bendra pareiškėjui mokėtinos kompensacijos suma sudaro 2 616,93, tačiau atsižvelgus į tai, kad jam iš VSDF ir PSDF buvo kompensuota 1 125,06 Eur (atitinkamai 627 Eur ir 498,06 Eur), šia suma smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacija buvo sumažinta.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2017-03-03 pateikė skundą VAGK (VAGK byla, b. l. 1–2) bei pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri išnagrinėjusi jo prašymą papildomai kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, 2017-04-05 papildomu sprendimu Nr. (1.34)7R-2906 dėl Teisingumo ministerijos 2017-01-31 sprendimo Nr. (1.34)7R-959 nusprendė prašymą tenkinti ir išmokėti pareiškėjui 498,06 Eur kompensaciją, kadangi pripažino, jog jo 2017-01-02 prašyme buvo nurodyta netiksli informacija, t. y. kad jis 498,06 Eur iš PSDF biudžeto negavo, kadangi tokio dydžio sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos skyrė jo gydymui (VAGK byla, b. l. 48–49). Taigi iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo VAGK, pareiškėjo prašymas dalyje dėl 498,06 Eur sumos, kuria buvo sumažintas išmokėtinos kompensacijos dydis, buvo išspęstas jo naudai.

VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017-04-06 sprendimu Nr. 3R-87(AG-49/04-2017) panaikino Teisingumo ministerijos 2017-01-31 sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo Nr.(1.34)7R-959 dalį, kuria nuspręsta sumažinti kompensuojamąją sumą 627 Eur ir įpareigojo Teisingumo ministeriją išmokėti J. M. kompensaciją, įskaitant 627 Eur, kuriais buvo sumažinta kompensuojama suma (VAGK byla, b. l. 53–54). VAGK priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad teismo nuosprendžiu pareiškėjui iš kaltininko nebuvo priteistas žalos atlyginimas dėl jo nedarbingumo, t. y. 627 Eur ligos pašalpa, kurią išmokėjo VSDF, o 498,06 Eur suma nuosprendžiu jau buvo įvertinta ir iš nuteistojo priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai, todėl padarė išvadą, kad Teisingumo ministerija neturėjo pagrindo mažinti priteistą ir kompensuotiną žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad pareiškėjui buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa ar draudimo išmoka, nes šios sumos į priteistą nuosprendžiu žalos atlyginimo sumą nebuvo įtrauktos.

Byloje ginčas yra kilęs VAGK 2017-04-06 sprendimo Nr. 3R-87(AG-49/04-2017), kuriuo buvo panaikinta Teisingumo ministerijos 2017-01-31 sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo Nr.(1.34)7R-959 dalis ir Teisingumo ministerija įpareigota išmokėti pareiškėjui 627 Eur kompensaciją, kuria jam buvo sumažinta kompensuojama suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, kurio paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (1 str. 1 d.). Žalos kompensavimo įstatymo 1 str. 2 d. nurodyta, kad šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygas nustato Įstatymo 4 str. 1 d., o Įstatymo 4 str. 2 d. nustato sąlygas, kurioms esant laikoma, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta : 1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo; 2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą; 3) žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos; 4) atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.

Teisingumo ministerija 2017-01-31 sprendime dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad jam iš VSDF yra kompensuota 627 Eur, o iš PSDF – 498,06 Eur, todėl šiomis sumomis atitinkamai mažino pareiškėjui smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensaciją. Minėta, kad Teisingumo ministerijos 2017-04-05 papildomu sprendimu buvo nuspręsta išmokėti pareiškėjui 498,06 Eur kompensaciją, pripažinus, jog jis minėtos sumos iš PSDF biudžeto negavo, nes tokio dydžio sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos skyrė jo gydymui.

Teismo vertinimu, Teisingumo ministerija, priimdama sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu pareiškėjui padarytos žalos kompensavimo pirmiausiai turėjo įvertinti, ar konkrečios turtinės žalos atlyginimas jam buvo priteistas teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir tik tuomet spręsti, ar konkrečios priteistos žalos (ar jos dalies) savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas (ar kitas) asmuo, jos neišieškojo teismo nuosprendį vykdęs antstolis ir ar ji nebuvo atlyginta (kompensuota) iš valstybės, savivaldybės, VSDF ir PSDF biudžetų bei užsienio valstybių kompetentingų institucijų. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, svarbu nustatyti ir įvertinti, kokio pobūdžio ir kokio dydžio pareiškėjo civiliniai ieškiniai buvo tenkinti teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kokio dydžio būtent teismo sprendimu priteista žala jam buvo atlyginta iki kreipiantis į Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Kaip jau buvo minėta, 2016-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2279-369/2016 pareiškėjo civilinis ieškinys dėl jo su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai (pvz., ligos pašalpos ar skirtumo tarp gaunamo darbo užmokesčio ir išmokėtos ligos pašalpos), nebuvo nagrinėjamas, todėl pareiškėjui iš VSDF biudžeto lėšų išmokėta bendra 627 Eur ligos išmokos suma už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-12-17 iki 2015-12-29 negali būti laikoma daliniu žalos atlyginimu iš VSDF biudžeto lėšų, nes akivaizdu, jog tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimo klausimo nuosprendį priėmęs teismas nenagrinėjo ir tokio pobūdžio žalos nebuvo priteisęs.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasi Įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Pripažintina, kad ginčijamas VAGK 2017-04-06 sprendimas Nr. 3R-87(AG-49/04-2017), kuriuo buvo panaikinta Teisingumo ministerijos 2017-01-31 sprendimo Nr.(1.34)7R-959 dalis, kuria nuspręsta pareiškėjui sumažinti kompensuojamąją sumą 627 Eur ir Teisingumo ministerija įpareigota išmokėti J. M. kompensaciją, įskaitant 627 Eur, kuriais buvo sumažinta kompensuojama suma, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisJolita RasiukevičienėErnestas Spruogis