Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui J. U., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. U. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 18 900 Eur turtinės žalos ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovę mokėti pareiškėjui 416 Eur socialinę šalpą.

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde (b. l. 4, 10, 53) ir teismo posėdžiuose nurodė, kad nuo vaikystės yra 1 –os grupės invalidas, nedarbingas, neįgalumas nustatytas visam gyvenimui, tačiau neturi 2 metų darbo stažo, todėl jam nemokama invalidumo pašalpa. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2012 m. liepos 1 d. nutraukė pareiškėjui socialinės šalpos mokėjimą. Kreipėsi į atsakovę dėl socialinės pašalpos skyrimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, nors Sveikatos apsaugos ministro A. V. rašte jam buvo išaiškinta, kad jam priklauso socialinė pašalpa, nes jis neįgalus nuo vaikystės. Dėl tokio atsakovės neveikimo (t. y. neišmokėtos socialinės pašalpos) per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. patyrė 18 900 Eur turtinę žalą. Netekęs minėtų pajamų, patyrė 35 000 Eur neturtinę žalą, nes negalėjo apmokėti sąskaitų už būstą, nusipirkti vitaminų, maisto papildų, vaisių, higienos priemonių, taksofono kortelių ir pan., dėl to jautė nepriteklių, fizinius skausmus, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nuoskaudą ir pan. Tvirtino, kad su juo kartu kalėjo nuteistieji, kurie gaudavo socialinę šalpą, todėl jautėsi diskriminuojamas.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą (b. l. 13–18, 110–115) bei atstovės teismo posėdžiuose su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 5572 atsakovė nusprendė pratęsti šalpos pensijos neįgaliajam (netekusiam 75-100 proc. darbingumo) mokėjimą pareiškėjui nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant 2 bazinės pensijos dydžius. 2009 m. lapkričio 9 d. atsakovės sprendimu Nr.5572 pareiškėjui paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75-100 proc. darbingumo) nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant bazinės pensijos dydį. 2012 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės sprendime Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. šalpos neįgalumo pensija (netekusiam 75-100 darbingumo), kurios dydį sudarė 2 bazinės pensijos dydžiai buvo mokama nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas. 2012 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės sprendime Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75-100 darbingumo), kurios dydį sudarė 1 bazinės pensijos dydis buvo mokama nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas. Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 5 dalį, šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtos nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos. Gavus informaciją, jog J. U. yra sulaikytas, vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, šalpos išmokų mokėjimas buvo sustabdytas. Atsakovė neturėjo diskrecijos teisės priimti kitokį negu priėmė sprendimą, t. y. paaiškėjus aplinkybei, jog asmuo sulaikytas, ji neturėjo teisinio pagrindo ir toliau mokėti šalpos išmokas, todėl šalpos išmokų mokėjimą pareiškėjui sustabdė teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas šalpos išmokos neskiriamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis (Įstatymo 18 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šiai dienai aktualų teisinį reguliavimą, atsakovė neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui šalpos išmokų,k todėl jo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę „mokėti socialinę šalpą 416 Eur į pareiškėjo asmeninę sąskaitą nuo teismo dienos įvykdymo“ negali būti patenkintas.

Pažymėjo, jog, pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir jis yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - pareiškėjui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir kt., todėl, manytina, jog įstatymų leidėjo valia nutraukti valstybės lėšų mokėjimų nuteistiems asmenims yra socialiai teisingas, kadangi jis yra išlaikomas valstybės lėšomis. Be to, šalpos išmokų mokėjimo sustabdymas yra laikino pobūdžio, todėl, pasibaigus bausmės laikui, pareiškėjas turės teisę kreiptis dėl šių ar kitų išmokų gavimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovės nuomone, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui, nes pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės atsakomybei kilti. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Skundas netenkintinas.

Valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymo 18 straipsnį šalpos išmokas skiria ir moka savivaldybių administracijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės patvirtintais Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog viena iš šalpos išmokos rūšių yra šalpos pensija, 3 punkte - slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyrius 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 5572 nusprendė pratęsti šalpos pensijos neįgaliajam (netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)) (toliau – ir šalpos pensija) mokėjimą pareiškėjui nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant 2 bazinės pensijos dydžius (b. l. 21).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr.5572 pareiškėjui paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)) (toliau – ir priežiūros išlaidų kompensacija) nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant bazinės pensijos dydį (b. l. 23).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendime 2012 m. liepos 25 d. Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. šalpos neįgalumo pensija (netekusiam 75-100 darbingumo (I gr. invalidui)), kurios dydį sudarė 2 bazinės pensijos dydžiai, buvo mokama nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas (b. l. 24).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendime 2012 m. liepos 25 d. Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75-100 darbingumo (I gr. invalidui)), kurios dydį sudarė 1 bazinės pensija, buvo mokama nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas (b. l. 25).

Sprendimo sustabdyti šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų kompensacijos mokėjimą pareiškėjui atsakovė grindė aplinkybe, jog pareiškėjas buvo sulaikytas.

Byloje nekeliamas ginčas dėl aplinkybių, jog šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų kompensacijos mokėjimo sustabdymo metu pareiškėjas buvo sulaikytas, kad visą ginčo laikotarpį nuo 2012 m. liepos 25 d. iki skundo padavimo teismui dienos pareiškėjas kali kalinimo įstaigoje, todėl šios aplinkybės laikomos nustatytos.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovės neteisėto neveikimo, nemokant pareiškėjui šalpos pensijos ir priežiūros išlaidų kompensacijos jam esant sulaikytam bei kalint pataisos namuose.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamuoju atveju - Kauno miesto savivaldybės administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumus, 5 dalyje įtvirtinta, jog šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos. Kai pasibaigia kardomasis kalinimas (suėmimas), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirta šalpos išmoka, gavus reikiamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po jo paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką. Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog suimtasis ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo neturi teisės gauti šalpos išmokų, todėl, nemokėdama pareiškėjui šalpos išmokų jo suėmimo ir kalinimo laikotarpiu, atsakovė veikė teisėtai ir pagrįstai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Kauno miesto savivaldybės administracijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), pagal CK 6.271 straipsnį atsakovei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.). Nustačius, kad pareiškėjo materialinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, sutrumpintos senaties termino instituto taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje yra neaktualus.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 51 – 53) prašo teismą įpareigoti atsakovę mokėti pareiškėjui 416 Eur socialinę šalpą.

Pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo 18 str. 4 d nuostatas, šalpos išmokos neskiriamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis.

Kadangi šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl, atsižvelgiant į šiai dienai aktualų teisinį reguliavimą, atsakovė neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui šalpos išmokas. Dėl šios priežasties, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę mokėti jam šalpos išmokas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.