Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. U. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 18 900 Eur turtinės ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjui 416 Eur socialinę pašalpą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo vaikystės yra 1-os grupės invalidas, nedarbingas, neįgalumas nustatytas visam gyvenimui, tačiau neturi 2 metų darbo stažo, todėl jam nemokama invalidumo pašalpa. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2012 m. liepos 1 d. nutraukė pareiškėjui socialinės šalpos mokėjimą. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl socialinės pašalpos skyrimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, nors Sveikatos apsaugos ministro A. V. rašte jam buvo išaiškinta, kad jam priklauso socialinė pašalpa, nes jis yra neįgalus nuo vaikystės. Dėl tokio atsakovo neveikimo (t. y. neišmokėtos socialinės pašalpos nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d.) jis patyrė 18 900 Eur turtinę žalą. Netekęs minėtų pajamų, pareiškėjas taip pat patyrė 35 000 Eur neturtinę žalą, nes negalėjo apmokėti sąskaitų už būstą, nusipirkti vitaminų, maisto papildų, vaisių, higienos priemonių, taksofono kortelių ir pan., dėl to jautė nepriteklių, fizinius skausmus, dvasinius, psichologinius išgyvenimus, nuoskaudą ir pan. Pareiškėjas tvirtino, kad su juo kartu kalėjo nuteistieji, kurie gaudavo socialinę šalpą, todėl jis jautėsi diskriminuojamas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 5572 nusprendė pratęsti šalpos pensijos neįgaliajam (netekusiam 75–100 proc. darbingumo) mokėjimą pareiškėjui nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant 2 bazinės pensijos dydžius. 2009 m. lapkričio 9 d. Administracijos sprendimu Nr.5572 pareiškėjui paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75–100 proc. darbingumo) nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant bazinės pensijos dydį. 2012 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės sprendime Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. šalpos neįgalumo pensija (netekusiam 75–100 proc. darbingumo), kurios dydį sudarė 2 bazinės pensijos dydžiai, buvo mokama nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas. 2012 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės sprendime Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75–100 proc. darbingumo), kurios dydį sudarė 1 bazinės pensijos dydis buvo mokama nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas. Pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 5 dalį, šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtos nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos. Gavus informaciją, jog J. U. yra sulaikytas, vadovaujantis minėtomis Įstatymo nuostatomis, šalpos išmokų mokėjimas buvo sustabdytas. Atsakovas neturėjo diskrecijos teisės priimti kitokį negu priėmė sprendimą, t. y. paaiškėjus aplinkybei, jog asmuo sulaikytas, jis neturėjo teisinio pagrindo ir toliau mokėti šalpos išmokas, todėl šalpos išmokų mokėjimą pareiškėjui sustabdė teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

5. Administracija pažymėjo, kad pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas šalpos išmokos neskiriamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis (Įstatymo 18 str. 4 d.). Atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą, atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui šalpos išmokų, todėl jo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą mokėti pareiškėjui 416 Eur dydžio socialinę pašalpą negali būti patenkintas. Pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir jis yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą - pareiškėjui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir kt. Be to, šalpos išmokų mokėjimo sustabdymas yra laikino pobūdžio, todėl, pasibaigus bausmės laikui, pareiškėjas turės teisę kreiptis dėl šių ar kitų išmokų gavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo žalos atlyginimo priteisimui, nes pareiškėjas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.

6. Taip pat pareiškėjo reikalavimui atsakovas prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

II.

7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo J. U. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyrius 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 5572 nusprendė pratęsti šalpos pensijos neįgaliajam (netekusiam 75–100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)) (toliau – ir šalpos pensija) mokėjimą pareiškėjui nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant 2 bazinės pensijos dydžius. Administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 5572 pareiškėjui paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75–100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)) (toliau – ir priežiūros išlaidų kompensacija) nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant bazinės pensijos dydį. Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendime 2012 m. liepos 25 d. Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. šalpos neįgalumo pensija (netekusiam 75–100 proc. darbingumo (I gr. invalidui)), kurios dydį sudarė 2 bazinės pensijos dydžiai, buvo mokama nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas. Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendime 2012 m. liepos 25 d. Nr. 5572 nurodyta, jog J. U. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (netekusiam 75–100 darbingumo (I gr. invalidui)), kurios dydį sudarė 1 bazinės pensija, buvo mokama nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d., sprendimo pastabose nurodoma, jog asmuo sulaikytas.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, kad suimtasis ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo neturi teisės gauti šalpos išmokų, todėl, nemokėdama pareiškėjui šalpos išmokų jo suėmimo ir kalinimo laikotarpiu, Administracija veikė teisėtai ir pagrįstai. Kadangi pareiškėjas neįrodė Kauno miesto savivaldybės administracijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo mokėti pareiškėjui 416 Eur socialinę pašalpą, nes pagal Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį šalpos išmokos neskiriamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis.

III.

10. Pareiškėjas J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir nehumaniškas, pažeidžiantis jo teises. Jam priklauso netekto darbingumo pašalpa, nes jis neteko darbingumo dar neturėdamas 18 metų, todėl negalėjo įgyti 2 metų stažo. Jo nuomone, negaudamas jam priklausančios pašalpos, jis negali savęs išlaikyti, t. y. įsigyti būtiniausių prekių, maisto papildų, mokėti už būstą. Be to, jis gavo iš ministro raštą, kuriame buvo nurodyta, jog jam priklauso invalidumas – socialinė pašalpa, tačiau Administracija atsisakė ją išmokėti. Pažymi, jog kiti nuteistieji gauna socialinę pašalpą, todėl jis jaučiasi diskriminuojamas.

12. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kodėl teismo sprendimas turėtų būti peržiūrėtas apeliacine tvarka, taip pat nenurodė aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius motyvus bei argumentus, kuriuos nurodė skunduose pirmosios instancijos teismui.

14. Atsakovui gavus informacija, kad J. U. yra sulaikytas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, šalpos išmokų mokėjimas buvo nutrauktas. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, šalpos išmokų mokėjimas buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Be to, pareiškėjas neskundė jo atžvilgiu priimtu Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų, kuriais buvo nutrauktas šalpos pensijos mokėjimas, vadinasi, pareiškėjas pripažino, jog jo teisė į šalpos išmokų gavimą buvo įgyvendinta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją mokėti pareiškėjui 416 Eur socialinę pašalpą ir atlyginti 18 900 Eur turtinę bei 35 000 Eur neturtinę žalą.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad nemokėdama pareiškėjui šalpos išmokų jo suėmimo ir kalinimo laikotarpiu Administracija veikė teisėtai ir pagrįstai. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jam priklauso netekto darbingumo pašalpa, nes jis neteko darbingumo dar neturėdamas 18 metų, todėl negalėjo įgyti 2 metų stažo.

18. Visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

19. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 5572 pareiškėjui J. U. nusprendė pratęsti šalpos pensijos neįgaliajam (netekusiam 75–100 proc.) mokėjimą nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant 2 bazinės pensijos dydžius. 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 5572 Administracija pareiškėjui paskyrė priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (netekusiam 75–100 proc.) nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2041 m. lapkričio 1 d. mokant bazinės pensijos dydį. 2012 m. liepos 25 d. Administracijos sprendime Nr. 5572 nurodyta, kad J. U. šalpos neįgalumo pensija buvo mokama nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2012 m. liepos 1 d., o priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija buvo mokama nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. liepos 1 d. Sprendimo pastabose buvo nurodyta, kad asmuo sulaikytas.

20. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 5 dalis numato, kad šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims kardomojo kalinimo (suėmimo) metu, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis, ir asmenims, kuriems BPK nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį jie buvo suimti, nuteisti, pasiųsti priverstinai gydyti ar auklėti, pirmos dienos. Kai pasibaigia kardomasis kalinimas (suėmimas), taip pat kai asmuo paleidžiamas iš įkalinimo vietos, iš priverstinio gydymo įstaigos, iš specialios auklėjimo įstaigos, paskirta šalpos išmoka, gavus reikiamą prašymą, vėl pradedama mokėti nuo dienos, einančios po jo paleidimo dienos, jeigu asmuo turi teisę gauti šalpos išmoką. Teisėjų kolegija nurodo, jog įstatyme numatytas reguliavimas nesuteikia teisės atsakovui priimti kitokį sprendimą ir mokėti šalpos išmoką tuo atveju, kai asmuo yra sulaikytas, atlieka laisvės atėmimo bausmę ar atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nutraukdamas šalpos išmokų mokėjimą gavus informaciją, jog pareiškėjas yra sulaikytas.

21. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašomo priteisti 18 900 Eur turtinės ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su priimtais sprendimais dėl socialinių išmokų mokėjimo sustabdymo. Pareiškėjo teigimu, netekęs pajamų, jis negalėjo apmokėti sąskaitų už būstą, nusipirkti vitaminų, maisto papildų, vaisių, higienos priemonių ir kt. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Administracija, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nutraukė priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos ir šalpos neįgalumo pensijos mokėjimus, nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus. Taigi nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl ko viešoji atsakomybė negalima ir pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai atmestas.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.