- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- e2-5156-759/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00581-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Bielskienė
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB „Sigma Solar“
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Sigma Solar“ dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sigma Solar“ 5573,74 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui UAB „Sigma Solar“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ ir atsakovas UAB „Sigma Solar“ 2016 m. liepos 29 d. sudarė sutartį Nr. LT_AMA 305, 2017 m. gegužės 19 d. sudarė sutartį Nr. LT_AMA 422 (toliau – Sutartys) dėl šilumos apskaitos sistemos įrangos pirkimo ir įrengimo paslaugų, už kurias pradinis kreditorius 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija IRTC, Nr. 16395) 4416,50 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija IRTC, Nr. 171125) 5366,35 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pradiniam kreditoriui sumokėjo dalį sumos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl liko skolingas 5435 Eur.
Pradinis kreditorius UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ 2018 m. vasario 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su ieškovu UAB „Juris LT“, kurios pagrindu perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovas nurodė, kad paštu išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kadangi teismo procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal sąskaitas faktūras už pirktą šilumos apskaitos sistemos įrangą ir įrengimo paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 5435,00 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.258 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų kompensavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko guti 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, ieškovui iš atsakovo priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytų Sutarčių 5.4 punktuose numatyta, kad užsakovui pavėlavus sumokėti per Sutartyje numatytus terminus, Vykdytojas įgyja teisę iš Užsakovo gauti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo uždelstos sumokėti sumos. Visa delspinigių suma negali viršyti 10 proc. sutarties kainos. CK 6.71 straipsnyje nurodyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovas prašė priteisti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos 5366,35 Eur sumos, paskaičiuotus už 92 pradelstas dienas, sudarančius 98,74 Eur. Atsakovas laiku neįvykdė prievolės, todėl reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo 98,74 Eur delspinigius, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.261 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaudamasis minėto Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, laikytina, kad šioje byloje aptariami sutartiniai santykiai atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl teismas taiko šiame įstatyme (3 straipsnio 2 dalyje) nustatytą palūkanų normą, ir iš atsakovo ieškovui priteisia 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5573,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 125 Eur žyminio mokesčio išlaidos bei 600 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, viso 725 Eur. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visa apimtimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 125 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 725 Eur (CPK 79, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, buveinės adresas Ramybės g. 4-70, Vilnius, 5435 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt penkių eurų) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 98,74 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 74 centų) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5573,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 725 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „Sigma Solar“, juridinio asmens kodas 302881024, buveinės adresas Žiedo g. 3, Ukmergės m.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui.