Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenatis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Pagėgių policijos komisariato (toliau - PK) Viešosios tvarkos poskyrio Prevencijos grupės tyrėju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-06-11 įstatymo Nr.IX-286 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, 5 punkte numatytą pareigą atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus bei juos tirti, 2009-11-10 Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-V-336 patvirtintų Tauragės AVPK Pagėgių PK Viešosios tvarkos poskyrio Prevencijos grupės tyrėjo pareigybės aprašymo 4 ir 14 punktus, nustatančius jo funkciją – vykdyti nusikalstamų veikų ir teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, apginti piliečių teises ir teisėtus interesus, 19 punktą, nustatantį jam pareigą pagal kompetenciją nagrinėti piliečių pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas bei teisėtvarkos pažeidimus, 20 punktą, nustatantį jam pareigą surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ str. nuostatomis, D. D., turėdamas tikslą, kad nepilnametė V. B., gimusi 1995-01-19, kuri yra jo buvusios sugyventinės N. D. dukra, išvengtų administracinės atsakomybės dėl J. R. priklausančio 105 litų vertės mobilaus telefono “Nokia 2730 C“ vagystės iš J. R. buto, 2011m. kovo 18 d. apie 9 val. Rukų k. Pagėgių sav., J. R. namuose, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas priešingais tarnybai interesais, panaudodamas psichologinį smurtą, o būtent, pagrasindamas J. R., kad jos namuose kas antrą dieną lankysis policijos pareigūnai, kad ji ramiai negyvens, 2011 m. kovo 18 d. J. R. paaiškinimo blanke savo iniciatyva surašė tikrovės neatitinkančius parodymus, tai yra, kad V. B. galėjusi paimti J. R. telefoną per klaidą, kad telefoną „Nokia 2730 C“ jai atvežė M. P. ir neva yra ne jos, o pačios V. B., kad V. B. neva J. R. bute krovėsi tokio paties modelio savo telefoną ir, pasiimdama jį, galimai sumaišė su jos telefonu, kad ji savo namuose už lovos rado savo užkritusį telefoną ir jo niekas nepavogęs, nors pati J. R. jokių paaiškinimų nedavė, o po paaiškinimu parašė, kad surašyta teisingai ir pasirašė, nes bijojo D. D. grasinimų. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pasinaudodamas turimais įgaliojimais, D. D. melagingai nurodė M. P., kad J. R. pareiškime jį kaltina pavogus jos mobilųjį telefoną, neteisėtai nurodė jam atiduoti J. R. 100 litų už pagrobtą telefoną, kuriuos M. P. jai perdavė, nors jokio telefono nebuvo pavogęs. Kaltinamasis 2011-03-18 J. R. bute, esančiame Rukų k. Pagėgių sav., M. P. paaiškinimo blanke, kuriame melagingai nurodyta, kad paaiškinimas surašytas Grigolaičiuose, savo iniciatyva surašė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad būtent jis – M. P. atvežęs J. R. į namus jo namuose rastą telefoną „Nokia“, kuris neva priklauso ne J. R., nors M. P. jokių paaiškinimų D. D. nedavė, po paaiškinimu parašė, kad surašyta teisingai ir pasirašė, nes tikėjosi, kad jo atžvilgiu nebebus taikoma atsakomybė už vagystę, taip tyčia suklastojo dokumentus, tai yra J. R. ir M. P. paaiškinimus, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, jog J. R. mobilųjį telefoną pavogė V. B., bei 2011-03-21 priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nutarime nurodydamas aplinkybes, neatitinkančias faktinių duomenų, suklastojo minėtą nutarimą bei pateikė jį Pagėgių PK viešosios tvarkos poskyrio viršininkui V. V. patvirtinimui, tokiu būdu sumenkino policijos pareigūno vardą, policijos institucijos autoritetą, iškraipė jos veiklos principus bei funkcijas ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinio pobūdžio žalą.

Kaltinamasis D. D. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad dirbdant tyrėju Pagėgių policijos komisariate, jo viršininkas V. V. pavedė ištirti J. R. pareiškimą dėl jos mobilaus telefono vagystės iš buto. Prieš tai, kolega E. S. jam buvo pranešęs apie šį pareiškimą, nurodė, kad vagyste įtariama jo buvusios sugyventinės dukra V. B., klausė jo ką daryti. Pasakė, kad darytų kas priklauso, pradėtų tyrimą ar atliktų kitus veiksmus, nes jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjo. Pareiškimas buvo pavestas jam tirti pagal jo veiklos teritoriją. Iš M. P. sužinojo, kad J. R. telefonas gali būti paliktas pas jį ir jis pažadėjo jį grąžinti. V. B. buvo pabėgusi iš namų, jos nebuvo galimybės apklausti apie įvykį. M. P. negrąžinus J. R. telefoną, jis pasiėmė M. P. ir kartu su juo nuvyko į J. R. namus. J. R. pasakė, kad telefoną rado savo namuose, užkritusį už baldų. Jis J. R. namuose surašė jos paaiškinimą, rašė tai, ką pasakojo pati J. R., nieko nepridėjo. Jokio psichologinio spaudimo jos atžvilgiu nevartojo, jai negrasino. Surašęs J. R. paaiškinimą, jį perskaitė, liepė pasiskaityti ir J. R., nurodė, kad ji atsako už melagingų parodymų davimą. J. R. pasirašė po paaiškinimu. Tą pačią dieną surašė ir M. P. paaiškinimą, rašė tai, ką jis pasakojo, M. P. pats pasirašė, kad viskas surašyta teisingai. Kur surašė M. P. paaiškinimą, neprisimena. Nors paaiškinime nurodyta, kad jis surašytas Grigolaičiuose, tačiau tai patvirtinti negali. Žino, kad M. P. paaiškinimą rašė po J. R. paaiškinimo, galėjo jį rašyti ir J. R. bute. M. P. buvo atėjęs į J. R. butą. Po to visi nuvažiavo pas M. P. į namus Grigolaičių kaime, iš kur M. P. atnešė J. R. telefoną. J. R. nesakė, kad grąžintas telefonas yra ne jos, ji buvo laiminga atgavusi telefoną. Jis nesakęs M. P. pasiimti 100 litų ir juos duoti už pagrobtą telefoną, bei nematęs, jog M. P. būtų perdavęs J. R. 100 litų. M. P. neprašė, kad pastarasis susitartų su J. R. dėl susitikimo su ja jos bute, nesakė M. P., kad jis yra įtariamas telefono vagyste. Išsiaiškinęs, kad jokios telefono vagystės nebuvo, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pateikė jį patvirtinti viršininkui V. V., kuris kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu. Jo ir V. V. santykiai yra priešiški, jis buvo suinteresuotas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. V. V. anksčiau palaikė santykius su jo buvusia sugyventine N. D.. M. P. ir J. R. parodymais, kad jis suklastojo jų paaiškinimus, nėra pagrindo tikėti, nes M. P. ir J. R. anksčiau yra surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolus ir jie galimai ant jo pyksta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, ji įrodyta šia bylos medžiaga:

Iš J. R. 2011-03-14 pareiškimo nustatyta, kad ji kreipėsi į policiją pranešdama, jog 2011m. vasario 27d. ryte savo namuose (duomenys neskelbtini) neberado jai priklausančio telefono „Nokia 2730C“, su SIM kortele, kurių bendra vertė 105 Lt. Nurodė, kad telefoną pavogė V. B., naktį įėjusi į jos butą pro nerakintas duris. Tirti šį pareiškimą buvo pavesta pareigūnui D. D. (b.l. 4).

2011-03-18 D. D. surašė J. R. paaiškinimą, nurodydamas informaciją, kad V. B. galėjusi paimti jos (J. R.) telefoną per klaidą, sumaišiusi su savo telefonu, kad telefoną „Nokia 2730 C“ jai atvežė M. P. ir neva yra ne jos, o pačios V. B., kad ji savo telefoną rado namuose užkritusį už lovos ir jo niekas nebuvo pavogęs ( b.l. 6).

2011-03-18 D. D. surašė M. P. paaiškinimą, nurodydamas protokolo surašymo vietą – Grigolaičiai – bei informaciją, kad jis (M. P.) atvežė J. R. į namus jo namuose rastą telefoną „Nokia“ ir jį jai atidavė, kad J. R. sakė jam, jog telefonas ne jos ( b.l. 5).

2011-03-21 D. D. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydamas duomenis iš 2011-03-18 J. R. bei M. P. paaiškinimų (b.l. 9).

Iš 2011-03-25 J. R. paaiškinimo nustatyta, kad liudytoja pareigūnui V. V. nurodė, jog D. D. surašė jos paaiškinimą ne iš jos pasakojimo, o pats sukūrė jos turinį. Nurodė, kad neatitinka tikrovės paaiškinime nurodyti teiginiai, jog M. P. jai grąžino ne jos telefoną, kad jos telefoną pametė V. B.. Teigė, kad po paaiškinimu pasirašė, bijodama D. D. grasinimų, kad jos namuose kas antrą dieną lankysis policija, kad ji neturės ramybės (b.l. 7).

Iš 2011-03-25 paaiškinimo nustatyta, kad liudytoja J. R. pareigūnui V. V. pranešė, jog 2011-03-25, po jos apklausos, ją pasivijo D. D. ir klausinėjo ko buvo atėjusi į policijos komisariatą, pas ką buvo atėjusi, ką ji kalbėjo. Tą pačią dieną būnant poliklinikoje, jai paskambino D. D. telefono numeriu 8652 05031 ir vėl klausinėjo ką darė policijos komisariate. Po trijų minučių telefono numeriu 8643 99359 jai paskambino V. B. mama ir užsipuolė grasindama samdyti advokatą (b.l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. parodė, kad 2011 m. vasario 26 d. vakare turėjo savo mobilų telefoną Nokia 2730 C, kurio ekranas buvo įskilęs. Ryte atsikėlusi telefono neberado. Buto durys buvo neužrakintos, nes sesuo Ilona buvo prašiusi jų nerakinti. Kartu su seserimi Ilona apieškojo visus kambarius, už lovos, bet telefono niekur nerado. Buto virtuvėje neberado ir V. B. priklausančio telefono Nokia. 2011-03-13 V. B. prisipažino paėmusi jos telefoną, paprašius jį grąžinti, sakė jo nebeturinti, teigė jį palikusi pas Marių. 2011-03-14 dėl telefono vagystės ji kreipėsi į Pagėgių policijos komisariatą, pateikė pareiškimą. 2011-03-17 vakare jai paskambino M. P. ir pasakė, kad jis atvažiuos su D. D. tartis dėl telefono. 2011-03-18 apie 9 val. pas ją į namus atvažiavo D. D. su M. P.. Iš pradžių į butą atėjo vienas D. D., vėliau atsivedė M. P.. D. D. pasakė M. P. duoti jai pinigus už telefoną ir jis padavė jai 100 litų. M. P. teigė, kad gali atiduoti telefoną, nes žino, kur jis yra. D. D. nurodė, kai M. P. grąžins jai telefoną, ji turės grąžinti jam 100 Lt. Prieš rašydamas jos paaiškinimą, D. D. klausė jos, “kokią pasaką dabar kuriam, kur galėjai rasti telefoną”. Ji jam nieko nesakė, neaiškino. D. D. pats surašė jos paaiškinimą, jį perskaitė ir liepė pasirašyti. Paklausus jo, ar jai dėl to nieko nebus, D. D. pasakė, kad ji turinti viską gerai atsiminti, kas surašyta ir jei atvyks kriminalistai, turi tą patį papasakoti, nes kitaip jai bus atsakomybė už melagingus parodymus. Ji pasirašė po jo sukurta istorija, nors tai ir buvo netiesa. D. D. grasino jai, kad jos namuose lankysis policija, kad jai nebus ramybės. Suprato, kad užrašydamas jos paaiškinimą savo žodžiais, D. D. nori padėti savo sugyventinės dukrai V. B.. Pakvietęs M. P. į kambarį, D. D. surašė jo vardu paaiškinimą, nieko jo neklausinėdamas. Perskaičius garsiai paaiškinimą, girdėjo, kad tai buvo netikslūs parodymai, tai yra surašyta ne taip, kaip iš tikrųjų buvo. Marius pasirašė po tokiais parodymais, sakė, jam nesvarbu. M. P. norėjo perskaityti jos rašytą pareiškimą policijai, tačiau D. D. jam neleido. Suprato, jog D. D. M. P. sakė, kad ji vagyste kaltina M. P.. Tą suprato ir iš anksčiau M. P. jai rašytų SMS, nes klausė, kodėl jį kaltina telefono vagyste. Po to visi nuvyko pas M. P., kur jai buvo grąžintas jos pavogtas telefonas. 2011-03-25 pagal kvietimą ji atvyko į Pagėgių policijos komisariatą, kur pareigūnui V. V. papasakojo, prie kokių aplinkybių iš jos dingo telefonas, ir, kad jos paaiškinimą sukūrė ir surašė pats D. D..

Analogiškai įvykio aplinkybes liudytoja J. R. nurodė ir suvesta akistaton su D. D. ( b.l. 84-87).

Iš M. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui nustatyta, kad 2011 m. vasario 26 d. vakare, būnant jo namuose, Viktorija su savimi turėjo du telefonus Nokia, iš kurių vienas buvo su įskeltu ekranu. Šį telefoną po kelių dienų rado savo namuose užkritusį už lovos. Po savaitės jam paskambino Jolanta ir paprašė atvežti telefoną, sakė, kad jį pavogė Viktorija. Jis jai pasakė, kad pati atvažiuotų pasiimti. Po kelių dienų atvažiavo pareigūnas Dima ir pasakė, kad Jolanta ant jo parašė pareiškimą dėl telefono vagystės. Sakė, kad reikės jai duoti 100 Lt ir tada atsiims pareiškimą. Kartu su Dima atvažiavo pas Jolantą išsiaiškinti dėl telefono. Dima nuėjo į namus pas Jolantą iš pradžių vienas, po to pakvietė užeiti ir jį. Dima pasakė jam duoti Jolantai 100 Lt ir jis padavė pinigus. Prašė pareigūno, kad duotų paskaityti Jolantos pareiškimą, tačiau jis nedavė. Po to Dima rašė jo paaiškinimą nieko jo neklausinėdamas. Surašęs paaiškinimą, labai greitai jam perskaitė ir liepė pasirašyti. Nors nieko nesuprato, kas jame parašyta, pasirašė po paaiškinimu. Po to važiavo į jo namus, kur jis atnešė telefoną su įskilusiu ekranu (b.l. 39-40). Analogiškai įvykio aplinkybes, M. P. nurodė ir prokurorui (b.l. 35-37).

Liudytojas E. S. parodė, kad 2011-03-14 į policijos komisariatą atėjo J. R. su seserimi I. R.. Jos pranešė, kad V. B. pavogė J. R. telefoną. Jis surašė J. R. pareiškimą. J. R. tvirtino, kad telefoną V. B. pavogė iš jos namų, kai atėjo pasiimti savo telefono. Jam nekilo abejonių, kad J. R. meluoja. Priėmęs pareiškimą jį užregistravo. Viršininkas V. V. uždėjo vizą ir pavedė šį pareiškimą tirti D. D. pagal jo teritoriją. Jis žinojo, kad V. B. yra D. D. sugyventinės dukra, todėl telefonu jam pranešė apie pareiškimą. D. D. iš pradžių nieko nesakė, vėliau pats paskambino jam ir ėmė įtikinėti, kad V. B. šio telefono nevogė. Jis griežtai D. D. pasakė, kad jis padarė kas jam priklauso, tai yra priėmė pareiškimą, o kaip toliau bus tiriamas pareiškimas, jo nedomina.

Liudytojas V. V. parodė, kad Pagėgių policijos komisariate buvo gautas J. R. pareiškimas dėl jos mobilaus telefono vagystės. Pareiškime buvo nurodyta, kad telefoną pavogė V. B.. Savo rezoliucija pavedė šį pareiškimą tirti D. D. pagal jam priklausančią teritoriją. Žinojo, kad V. B. yra D. D. podukra, jo sugyventinės N. D. dukra. Po kiek laiko D. D. atnešė jam medžiagą, kurioje buvo priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. D. D. nutarime buvo išdėstytos visai skirtingos aplinkybės nei J. R. išdėstė savo pareiškime, buvo nurodyta, kad nukentėjusioji pati pametė telefoną, todėl jam kilo įtarimas dėl parodymų tikrumo. Jis telefonu išsikvietė J. R. į policijos komisariatą, paėmė jos paaiškinimą. J. R. paaiškino, kad jos telefoną pavogė būtent V. B.. D. D. jos paaiškinimą surašė pats, ne iš jos pasakojimo. Teigė, kad D. D. jai grasinęs, kad jos bute dažnai lankysis policijos pareigūnai, nes neva yra girtaujama, darys patikrinimus, kad jai nebus ramybės gyventi. Suprato, kad D. D. darė J. R. spaudimą, surašė tikrovės neatitinkančius parodymus, norėdamas padėti savo sugyventinės dukrai V. B. išvengti administracinės atsakomybės. Po J. R. apklausos, ji vėl atėjo į policiją. Išsigandusi pasakojo, kad D. D. klausinėjo jos ko ji lankosi policijoje, kas ją kvietė, teigė, kad skambino V. B. mama, kuri jai pagrasino, kad ji samdysianti advokatą, užsipuolė ją, ką ji prišnekėjusi policijoje. Jis paėmė dar vieną J. R. paaiškinimą. Apie įtarimus pranešė savo tiesioginiam viršininkui Mikutavičiui, bei prokurorui. Teigia, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, su D. D. nebuvo piktuoju, jis niekada negyveno su kaltinamojo sugyventine N. D., su ja yra tik pažįstami. Kad jis su N. D. gyveno šeimyninį gyvenimą yra visiškas prasimanymas. Jo manymu, J. R. jam davė nuoširdžius ir teisingus parodymus.

Liudytoja I. R. parodė, kad 2011 m. vasario 26 d. vakare V. B. jos namuose palikto krautis savo telefoną. Abi su V. B. buvo išėjusios susitikti su draugais. Parašė sesei SMS žinutę, kad neužsirakintų durų, nes netrukus grįš. Šią žinutę matė ir V. B.. Vėliau ji su draugais išvyko į Klaipėdos miestą ir namo grįžo tik ryte. Sesuo dar miegojo, durys buvo atrakintos. Ryte sesuo klausė, kur yra jos telefonas, visur jo ieškojo, tačiau nerado. Nebuvo ir V. B. palikto telefono, suprato, kad ji pavogė telefoną. Kai V. B. telefono negrąžino, ji su sese nuvyko į Pagėgių policijos komisariatą, kur Jolanta pateikė pareiškimą dėl telefono vagystės. Iš sesers Jolantos pasakojimo žino, kad tuo metu, kai ji buvo mokykloje į namus buvo atvykęs M. P. ir D. D.. Sesuo sakė, kad D. D. surašė jos paaiškinimą, kad ji telefoną neva radusi namuose, kad niekas jo nevogęs. Sakė, kad D. D. prieš rašydamas jos paaiškinimą, klausė sesers kokią pasaką dabar kuriam. Iš Jolantos suprato, kad D. D. užrašė neteisingus parodymus. Sesuo sakė, kad D. D. gasdinęs ją, kad jis padarys taip, kad pas jas į namus kasdien lankysis policija. Sesuo sakė, kad D. D. nori padėti V. B., kad jai nebūtų iškelta byla dėl telefono vagystės. V. B. yra D. D. sugyventinės N. D. dukra. N. D. ir D. D. gyvena kaip šeima. Po kelių dienų sesuo buvo iškviesta į Pagėgių policijos komisariatą, kur ją apklausinėjo apie telefono atsiradimą. Ką sesuo pasakojo pareigūnui nežino, nes ji laukė jos koridoriuje. Iki įvykio nei ji nei sesuo nebuvo piktuoju su D. D..

Liudytoja V. B. parodė, kad ji neprisimena įvykio aplinkybių dėl telefono vagystės nes buvo neblaivi, be to vartojo vaistus. Už J. R. telefono vagystę ji buvo nubaustas administracine tvarka. D. D. yra buvęs mamos sugyventinis. Įvykio metu mama ir D. D. kartu nebegyveno.

Liudytoja N. D. parodė, kad jos dukra V. B. buvo nubausta administracine nuobauda už J. R. telefono vagystę. 2011 m. kovo mėnesį D. D. paskambino pareigūnas E. S. ir pasakė, kad ant jos dukros Viktorijos yra parašytas pareiškimas dėl telefono vagystės. Suprato, kad pareiškimą dėl telefono vagystės parašė J. R.. D. D. yra buvęs jos sugyventinis, turi sūnų. Įvykio metu su D. D. nebegyveno, su juo apie telefono vagystę nekalbėjo. D. D. į jos vaikų auklėjimą nesikišo. Mano, kad V. V. nori susidoroti su D. D.. Jos ir V. V. santykiai yra priešiški, kažkada turėjo artimų ryšių, skaudžiai išsiskyrė. Jai V. V. yra sakęs, kad D. D. nedirbs policijoje.

Iš 2011-06-03 telefono išklotinių analizės nustatyta, kad D. D. 2011-03-16 iš mobilaus telefono Nr. 8655 35187 penkis kartus bendravo su M. P., kurio telefono Nr.8638 84438. 2011-03-17, 13.34 D. D. telefonu bendravo su M. P., po to parašė jam dvi SMS žinutes. 2011-03-17 J. R. telefonu Nr. 8630 21705 bendravo su M. P., kurio telefono Nr. 8638 84438, SMS žinutėmis (viso 19 žinučių), bei skambučiais. 2011-03-18, 07.28 M. P. parašė J. R. SMS žinutę, o D. D. 2011-03-18, 08.36 skambino M. P.. Taip pat, D. D. 2011-03-25, 09.34 skambino iš savo telefono Nr. 8652 05031 J. R. į jos telefono Nr. 8630 21705. 2011-03-25, 09.35 D. D. skambino N. D. į telefoną Nr. 8643 99359. 2011-03-25, 09.38 N. D. iš telefono Nr. 8643 99359 skambino J. R. į telefono Nr. 8630 21705 ( b.l. 74).

Iš telefono apžiūros protokolo nustatyta, kad iš J. R. buvo pavogtas bei vėliau jai grąžintas telefonas “Nokia 2730C”. Telefono ekranas viršutinėje dalyje rastas įskilęs (b.l. 17-18).

Iš 2011-05-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad buvo konstatuota, jog V. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 50 str., požymiai ir buvo pavesta ją patraukti administracinėn atsakomybėn (b.l. 14).

Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutarimo nustatyta, kad V. B. buvo pripažinta kalta pagal ATPK 50 straipsnį, dėl J. R. telefono vagystės ir nubausta 50 Lt bauda (b.l. 126-127).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad D. D. dirbdamas Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Viešosios tvarkos poskyrio Prevencijos grupės tyrėju ir gavę pavedimą ištirti J. R. pareiškimą dėl jos mobilaus ryšio telefono “Nokia 2730C” vagystės iš buto, šį pareiškimą tyrė piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir suklastodamas tikrus dokumentus: 2011-03-18 J. R. ir M. P. paaiškinimus bei 2011-03-21 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. D. D., siekdamas, kad jo buvusios sugyventinės N. D. nepilnametė dukra V. B. išvengtų administracinės atsakomybės dėl J. R. priklausančio telefono “Nokia 2730 C“ vagystės, 2011m. kovo 18 d. apie 9 val. Rukų k. Pagėgių sav., J. R. namuose, 2011-03-18 J. R. paaiškinimo blanke savo iniciatyva surašė tikrovės neatitinkančius parodymus, tai yra, kad V. B. galėjusi paimti J. R. telefoną per klaidą, kad telefoną „Nokia 2730 C“ jai atvežė M. P. ir neva yra ne jos, o pačios V. B., kad V. B. J. R. bute krovėsi tokio paties modelio savo telefoną ir pasiimdama jį galimai sumaišė su jos telefonu, kad ji savo telefoną rado namuose užkritusį už lovos ir niekas jo nebuvo pavogęs. D. D. J. R. grasino, kad jos namuose kas antrą dieną lankysis policijos pareigūnai, kad ji ramiai negyvens, ko pasekoje, ji, bijodama šių grasinimų, parašė po paaiškinimu, kad surašyta teisingai ir pasirašė, nors iš tikrųjų tokių paaiškinimų pareigūnui nedavė. D. D. pasinaudodamas turimais įgaliojimais, melagingai nurodė M. P., kad J. R. pareiškime jį kaltina pavogus jos mobilųjį telefoną, neteisėtai nurodė jam atiduoti J. R. 100 litų už pagrobtą telefoną, kuriuos M. P. jai perdavė, nors jokio telefono nebuvo pavogęs. Kaltinamasis 2011-03-18 M. P. paaiškinimo blanke surašė tikrovės neatitinkančius parodymus, tai yra, kad jis – M. P. atvežęs J. R. į namus jo namuose rastą telefoną „Nokia“, kuris neva priklauso ne J. R., nors M. P. tokių paaiškinimų jam nedavė. Be to, paaiškinimo blanke D. D. melagingai nurodė, kad M. P. paaiškinimas surašytas Grigolaičiuose, nors jis buvo surašytas Rukų kaime, J. R. bute. M. P., tikėdamasi, kad jo atžvilgiu nebus taikoma atsakomybė už vagystę, po paaiškinimu parašė, kad surašyta teisingai ir pasirašė. 2011-03-21 D. D. priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rėmėsi suklastotais J. R. bei M. P. paaiškinimais ir konstatatavo, kad J. B. veikoje nėra jokio teisės pažeidimo, nors jos veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str., požymiai ir privalėjo jos atžvilgiu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šį suklastotą nutarimą tvirtinimui jis pateikė Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Viešosios tvarkos poskyrio viršininkui V. V..

Tokiais veiksmais D. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies normą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų reikalavimus: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, 5 punkte numatytą pareigą atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus bei juos tirti, 2009-11-10 Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 85-V-336 patvirtintų Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Viešosios tvarkos poskyrio Prevencijos grupės tyrėjo pareigybės aprašymo 4 ir 14 punktus, nustatančius jo funkciją – vykdyti nusikalstamų veikų ir teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, apginti piliečių teises ir teisėtus interesus, 19 punktą, nustatantį jam pareigą pagal kompetenciją nagrinėti piliečių pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas bei teisėtvarkos pažeidimus, 20 punktą, nustatantį jam pareigą surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus.

Nors kaltinamasis teigia, kad jis tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, kad jokio suinteresuotumo tirdamas J. R. pareiškimą neturėjo ir jokio poveikio J. R. bei M. P. nedarė, kad jų paaiškinimų bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neklastojo, o rėmėsi jų duotais parodymais, tačiau šios jo nurodytos aplinkybės buvo paneigtos aptartų įrodymų visuma.

J. R., kreipdamasi į policiją su pareiškimu, nurodė, kad telefoną iš jos pavogė V. B.. Taigi, vagystės aplinkybės ir asmuo ją įvykdęs buvo žinomas nuo pat pradžių. Iš kaltinamojo ir visų liudytojų parodymų nustatyta, kad V. B. yra buvusios D. D. sugyventinės N. D. dukra. Su buvusia sugyventine D. D. turi sūnų, jie nuolatos bendrauja, tai įrodo ir kaltinamojo bei N. D. telefono išklotinių analizė. Todėl, D. D. turėjo suinteresuotumą, kad V. B. išvengtų administracinės atsakomybės dėl J. R. priklausančio telefono vagystės.

J. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja tvirtino, kad D. D. tirdamas jos pareiškimą dėl telefono vagystės, vartojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, jos paaiškinime surašė tikrovės neatitinkančią informaciją, nieko jos neklausinėdamas. Šias aplinkybes J. R. nurodė ir pareigūnui V. V., kuris patvirtino, kad jis apklausė J. R. apie jos 2011-03-18 paaiškinimo surašymo aplinkybes. Liudytojas V. V. nurodė, kad J. R. jam davė teisingus parodymus, neturėjo pagrindo jais abejoti. Liudytojui E. S., paėmus J. R. pareiškimą dėl jo telefono vagystės taip pat nekilo abejonių, kad J. R. meluoja. Nors teismas neturėjo galimybės apklausti J. R. tiesiogiai teisme, nes nebuvo nustatyta jos gyvenamoji vieta užsienyje, tačiau teismas remiasi jos parodymais, duotais prokurorui ikiteisminio tyrimo metu. Šie jos parodymai buvo perskaityti teismo posėdžio metu, kaip reikalauja BPK 276 straipsnio 4d. ir nėra pagrindo jais netikėti, nes parodymai išsamūs, nuoseklūs, liudytoja juos patvirtino ir akistatos su D. D. metu. Be to, jos parodymai sutampa su liudytojo M. P. parodymais duotais prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojos I. R. parodymais, iš dalies ir su pačio kaltinamojo parodymais, kai jis tvirtino, kad buvo atvykęs pas J. R. į namus, kad rašė jos paaiškinimą, kad važiavo pas M. P. į namus atiduoti jai telefoną. Kad J. R. davė teisingus parodymus įrodo ir anksčiau aptartų telefono išklotinių analizė, tai yra, kad ji telefonu bendravo su M. P., kad po V. V. apklausos jai skambino D. D. bei N. D..

M. P. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, kad D. D. jam nurodęs, jog J. R. kaltina jį pavogus jos telefoną, kad jo liepimu atidavė J. R. 100 litų už neva pagrobtą telefoną kad J. R. bute D. D. surašė 2011-03-18 paaiškinimą nieko jo neklausinėdamas. Analogiškai M. P. tvirtino ir duodamas parodymus prokurorui. Teismas tiki šiais liudytojo parodymais, nes jie sutampa su J. R. parodymais, kad D. D. M. P. neapklausinėjo, jo paaiškinime parašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad M. P. D. D. liepimu davė jai 100 Lt už pavogtą telefoną, kad M. P. prašė D. D. paskaityti jos pareiškimą. M. P. parodymai sutampa ir su telefonų išklotinių analize, iš kurių nustatyta, kad D. D. su M. P. telefonu bendravo 2011-03-16, 2011-03-17, 2011-03-18. Be to ir pats kaltinamasis patvirtino, kad M. P. paaiškinimą galėjo surašyti ne Grigolaičiuose, kaip nurodyta, o J. R. bute. Tai įrodo, kad liudytoja J. R. matė M. P. paaiškinimo surašymo aplinkybes. Nors teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nepatvirtino šių nurodytų aplinkybių, teigdamas kad nieko nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, tačiau, kokie parodymai neteisingi ir kodėl jis skiriasi, paaiškinti negalėjo. Todėl eismas netiki liudytojo M. P. parodymais duotais teisme ir tiki parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui. Kad M. P. paaiškinime nurodytas teiginys, jog M. P. atvežė J. R. į namus jo namuose rastą telefoną „Nokia“, kuris neva priklauso ne J. R., neatitinka tikrovės, įrodo ir pačio kaltinamojo parodymai. Jis patvirtino, kad M. P. telefoną J. R. atidavė ne jos bute, o Grigolaičių kaime, visiems atvykus į M. P. namus. Todėl akivaizdu, kad M. P. negalėjo duoti paaiškinimų D. D., kad atvežė J. R. į namus telefoną.

Nors iš 2011-03-18 J. R. bei M. P. paaiškinimų matyti, kad liudytojai patys nurodė, jog parašyta teisingai ir pasirašė, tačiau iš aptartų įrodymų nustatyta, kad J. R. tai padarė bijodama D. D. grasinimų, o M. P. tikėdamasi, kad jo atžvilgiu nebus taikoma atsakomybė už vagystę. Tai, kad liudytojai pasirašė po paaiškinimais, nepaneigia aplinkybės, kad D. D. juose įrašė melagingus duomenis.

Atmestina kaltinamojo versija, kad liudytojai J. R., M. P., V. V. yra suinteresuoti, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Aplinkybės, kad D. D. 2008 metais nubaudė M. P. administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą (b.l. 143), o J. R. tais pačiais metais surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą dėl nedidelio chuliganizmo (b.l. 145), neduoda pagrindo teigti, kad liudytojai davė malagingus parodymus ir siekia be pagrindo kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Abu liudytojai teigė, kad jie jokių piktumų kaltinamojo atžvilgiu neturi. Analogiškai teigė ir liudytojas V. V., kuris paneigė D. D. ir N. D. nurodytą aplinkybę, kad jis gyveno šeimyninį gyvenimą kartu su N. D. ir dėl to buvo piktuoju su D. D.. V. V. įvykio metu dirbdamas Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Viešosios tvarkos poskyrio viršininku turėjo teisę ir pareigą prieš tvirtindamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, aiškintis, ar jam pavaldus pareigūnas, šiuo atveju D. D., teisingai ištyrė medžiagą ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip suinteresuotumas be pagrindo patraukti D. D. baudžiamojon atsakomybėn. Nebuvo nustatyta, kad V. V. būtų vertęs J. R. duoti neteisingus parodymus D. D. atžvilgiu. O išaiškinimas J. R., kad ji privalo duoti teisingus parodymus ir yra numatyta baudžiamoji atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra traktuojamas kaip spaudimas duoti parodymus.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad D. D. M. P. paaiškinime surašė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2011-02-26 M. P. savo namuose girtavo kartu su I. R. bei V. B.. Iš M. P., V. B. parodymų nustatyta, kad 2011-02-26 vakare šie asmenys buvo M. P. namuose ir vartojo alkoholį.

BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėtina aplinkybe byloje tampa nusikaltimo padarymo padariniai, kurie įvardyti kaip didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Didelė žala gali būti turtinė ir neturtinė. Neturtine žala gali būti pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms vertybėms.

Šioje byloje nustatyta, kad tarnybine padėtimi piktnaudžiavo policijos pareigūnas, asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Bet kokie tokio asmens neteisėti veiksmai sukelia labai neigiamą visuomenės reakciją ir diskredituoja policijos pareigūno vardą, o kartu ir teisėtvarką valstybėje apskritai. J. R. kreipėsi į policiją su teisėtos pagalbos prašymu ir ji tikėjosi, kad jos pareiškimas bus išsamiai ir teisingai ištirtas. Kaltinamasis, vadovaudamasis savo pareigybės nuostatais ir Policijos veiklos įstatymo nuostatomis, turėjo pareigą atskleisti padarytą teisės pažeidimą ir jį teisingai ištirti, tačiau to nepadarė. Atvirkščiai, suklastodamas J. R. bei M. P. paaiškinimus, nuslėpė administracinio teisės pažeidimo faktą ir šį pažeidimą padariusį asmenį. D. D. savo veika iškraipė valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Ta aplinkybė, kad D. D. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – dokumentų klastojimą - taip pat suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkino valstybės institucijos autoritetą ir padarė didelės žalos valstybei.

BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formali nusikaltimo sudėtis, todėl nustačius, kad D. D. suklastojo 2011-03-18 J. R. ir M. P. paaiškinimus bei 2011-03-21 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, laikytina, kad jis įvykdė šį nusikaltimą. Minėtą nusikaltimą D. D. padarė esant jo tiesioginei tyčiai. Jis rašydamas J. R. bei M. P. paaiškinimuose aplinkybes, kurių šie asmenys nenurodė, bei jas įrašydamas į nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, suprato, kad suklastojo tikrus dokumentus ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. D. veika dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kvalifikuotina pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, o jo veika dėl tikrų dokumentų suklastojimo kvalifikuotina pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamojo gynėjas tvirtina, kad D. D. veiksmuose galėtų būti tik drausminė atsakomybė, tačiau teismas nesutinka su šiais argumentais. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Būtent pagal jį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Kadangi iš anksčiau aptartų požymių nustatyta, kad D. D. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padarė didelės žalos valstybei, todėl jo veika negali būti traktuojama tik kaip tarnybinis nusižengimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad D. D. padarė nesunkų (BK 300 str.1d.) ir apsunkį (BK 228 str.1d.) tyčinius nusikaltimus, jo veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l. 96), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 97), buvusios darbovietės charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 92). Kaltinamajam už įvykdytus nusikaltimus skirtinos baudos (BK 47 str.). Kadangi D. D. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtini baudų dydžiai mažesni nei BK 47 str. 3d. 2p., 3p., (2007-06-28 įstatymo Nr. X–1233 redakcija) nustatyti baudų vidurkiai. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str.5d.1p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamajam nekeistina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal LR BK 228 str. 1d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X–1233 redakcija) ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą,

pagal LR BK 300 str. 1d. ir paskirti jam 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d.5d.1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti, kad D. D. paskirtą baudą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB, įmokos kodas 6801, per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjus baudą, banko kvitą pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškota priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. D. nekeisti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.