- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-946-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- J. B., V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams J. B. ir V. B. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus V. B. ir J. B. solidariai per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinę žemę už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), t. y. nugriauti statinį (sandėlį) ir sutvarkyti valstybinę žemę; nustatyti, kad atsakovams nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, atsakovai privalo solidariai mokėti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos naudai 20 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos valstybinėje žemėje prie (duomenys neskelbtini) pastatyti statiniai (metalinis sandėlis, medinis kioskas, valtys) ir vykdoma veikla, taip užimant 2 017,91 kv.m valstybinės žemės ploto. 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą S. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareikalavo atvykti dėl galimo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. S. B. neatvyko, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – ir Skyrius) pateikė 2019 m. lapkričio 19 d. prašymą, jame paaiškino, kad stelažai prie krantinės priklauso jam ir pirkimo–pardavimo sutartį pateiks elektroniniu paštu, tačiau sutarties Skyriui nepateikė. VĮ Registrų centrui 2019 m. gruodžio 4 d. raštu informavus, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, S. B. 2020 m. sausio 7 d. raštu buvo raginamas pateikti papildomus dokumentus, susijusius su statiniu, esančiu valstybinėje žemėje. 2020 m. vasario 7 d. buvo pateiktas prašymas atidėti sprendimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinimo, kadangi siekia pripažinti statinį teisėtu. Taip pat prašyme nurodyta, kad nepavykus statinio įteisinti jis bus pašalintas. 2020 m. vasario 26 d. Skyrius priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nustačius, kad S. B. nestatė šio statinio valstybinėje žemėje, jis buvo įsigytas iš kito asmens. S. B. buvo informuotas apie šį sprendimą ir buvo pareikalauta geranoriškai iki 2020 m. kovo 27 d. atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti neregistruotą statinį. Tačiau 2020 m. birželio 8 d. Skyriui atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje buvo nustatyta, kad statinys nenugriautas ir valstybinė žemė neatlaisvinta. Dėl šių priežasčių, S. B. mirus, jo procesines teises perėmus V. B., o J. B. faktiškai naudojantis ginčo statiniu, minėtiems bendraatsakiams reiškiamas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos 119 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas; priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos 47,25 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog statiniai pastatyti už sklypo ribos, byloje kilo ginčas dėl tinkamų atsakovų. Teismas nustatė, kad atsakovas S. B. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), perleido pirkėjui J. B.. Iš 2019 m. gruodžio 4 d. VĮ Registrų centro rašto Nr. S-82482(14.1E), pateikto ieškovei, nustatyta, kad prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazėje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, jog ieškovės teisės yra pažeistos, ginčo statiniu faktiškai naudojasi J. B., todėl V. B. ir J. B. patraukiami į bylą bendraatsakiais.
3.2. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl vienos sąlygos egzistavimo – ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 2,3381 ha, kuriuo atsakovė V. B. naudojosi iki 2020 m. balandžio 6 d. perleidimo atsakovui J. B., o nuo įsigijimo naudojasi atsakovas J. B. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N21/99-0128 ir 2014 m. gruodžio 17 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-265 pagrindais. Teismas nustatė, kad vykdydama antrąją sąlygą – įrodyti, kad jos teisės pažeistos, ieškovė nurodė, jog už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos pastatytas ir naudojamas neįregistruotas statinys valstybinėje žemėje.
3.3. Teismas pažymėjo, kad atsakovas S. B. pastatus (parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2001 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovui įsigyjant minėtus pastatus, šalia jau buvo pastatyti ir naudojami ieškovės nurodomi statiniai, todėl atsakovas tikėjosi, kad kartu su nurodytais pastatais, įsigyja ir statinius ant (duomenys neskelbtini) pakrantės. Kad pastatai nebuvo įregistruoti ir galbūt dėl to nenurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, atsakovui tapo žinoma tik gavus pranešimą iš ieškovės dėl atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo vietoje. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras 2019 m. gruodžio 4 d. raštas, kuriame nurodyta, jog prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. 2020 m. vasario 26 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną S. B., nustačius, kad S. B. nestatė statinio valstybinėje žemėje, jis buvo įsigytas iš kito asmens. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamasis turtas buvo perleistas J. B.. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojai yra UAB „Artojo uostas“, UAB „Employee Leesing“, S. B., M. U.. S. B. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), perleido pirkėjui J. B.. Byloje nustatyta, jog S. B. nestatė statinio valstybinėje žemėje, o įsigijo jį iš kito asmens. S. B. mirus (duomenys neskelbtini), S. B. procesines teisės perėmė sutuoktinė V. B..
3.4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad iš 2021 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog V. B. 2021 m. gegužės 3 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini); kitų duomenų apie V. B. paveldėtą turtą byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad V. B. negali būti tinkama atsakovė, kadangi įstatymas nenumato asmens atsakomybės už administracinius pažeidimus paveldėjimo, juolab kai šiuo atveju nėra duomenų, jog S. B. būtų buvęs atsakingas už nelegalaus statinio savavališką statybą. Vien tai, kad S. B. kreipėsi į ieškovę su prašymu atidėti sprendimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinimo, nes siekė pripažinti statinį teisėtu, negali būti pagrindu pripažinti jį tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi jokių duomenų, jog S. B. pastatė pastatus valstybės žemėje byloje nėra.
3.5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, atlikusi patikrinimą, akte konstatavo, jog yra keli valstybinės žemės naudotojai, tačiau ieškinį su įpareigojimu atlaisvinti valstybinę žemę pareiškė tik S. B. ir J. B.. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, o pastarojo įstatymo 14 straipsnyje nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, taip pat kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą ir nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Pažymėta, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą turėjo identifikuoti kiekvieno iš ginčo statinių statytojus / savininkus / valdytojus / naudotojus ir juos ieškinyje nurodyti kaip atsakovus, tačiau atsakovais nurodė tik V. B. ir J. B., kaip valstybinės žemės naudotojus, nors valstybinės žemės naudotojų buvo ir daugiau. Teismas vertino, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovė įrodė, kad jos teisės yra pažeistos, kadangi byloje nėra duomenų, jog pastatyti ir naudojami neįregistruoti statiniai valstybės žemėje priklauso būtent ieškovės nurodytiems atsakovams, statiniai net nebuvo įtraukti į pirkimo–pardavimo sutartį, byloje taip pat nėra duomenų, jog statiniai ant (duomenys neskelbtini) pakrantės yra savavališka statyba, todėl nėra paneigta ir galimybė juos įteisinti ir sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti 2022 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1. Klaipėdos apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, iškraipė byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių gynimą ir procesinių teisių perėjimą, iškreipdamas byloje esančias aplinkybes padarė neteisingas išvadas, kad V. B. negali būti tinkama atsakovė. Teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, kadangi atsakovė V. B. į procesą įstojo kaip S. B. teisių perėmėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio nuostatas.
4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymas nenumato asmens atsakomybės už administracinius pažeidimus paveldėjimo, juolab kai šiuo atveju nėra duomenų, kad S. B. būtų buvęs atsakingas už nelegalaus statinio savavališką statybą. Ieškinio reikalavimai buvo paremti nuosavybės teise, kaip daiktine teise, kuri yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Ieškovė remiasi CK 4.37 straipsnio 1 dalies, 4.98 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reglamentavimu. Ieškovė nurodo, kad ieškovės reikalavimų pagrindas ieškinyje buvo nurodytas CK 4.98 straipsnis, tai reiškia, kad jokio administracinio pažeidimo paveldėjimo byloje nėra. Civilinė byla iškelta dėl savininko teisių pažeidimo, o ne dėl savavališkos statybos. Taigi teismas, padarydamas tokias išvadas, iškreipė byloje pateiktas aplinkybes.
4.3. Teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje pateikti rašytiniai S. B. įgalioto atstovo 2020 m. vasario 7 d. paaiškinimai, kuriais paaiškinama, kad statiniais jie naudojasi, siekia juos įteisinti, o neįteisinus jie bus pašalinti. Ieškovės vertinimu, šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo statiniu naudojasi ir valdo S. B. ir J. B..
4.4. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog jos teisės yra pažeistos. Ieškovės vertinimu, teismas neteisingai pritaikė teisės normas, kadangi byloje esančią situaciją nagrinėjo kaip bylą dėl savavališkų padarinių šalinimo. Ieškovė teigia, kad byloje ji įrodė, jog jos teisės pažeidžiamos, kadangi žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymas 21 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju atsakovai, neturint teisinio pagrindo, valdydami ir naudodami neįregistruotą statinį valstybinėje žemėje pažeidė valstybės, kaip savininko, teises. Rašytiniais įrodymais byloje yra aiškiai nustatyta, kad ginčo statiniu naudojosi ir jį valdė S. B. ir J. B..
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu atsakovė V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
5.1. Teismas teisingai nurodė, kad nėra jokių duomenų byloje apie tai, jog būtent S. B. vykdė nelegalias statybas. O jei tokių duomenų byloje ir būtų, tai atsakovė V. B. negalėtų paveldėti turto, kuris įsigytas veiksmais, kurie prieštarauja įstatymams (nelegalios statybos). Pažymi, kad paveldėjimo momentu S. B. neturėjo jokių įpareigojimų nugriauti nelegalius statinius, byloje nėra įrodymų, jog šiuos statinius S. B. pastatė. Nėra jokių duomenų, kad ginčo žemės sklypu ir juose esančiais statiniais S. B. naudojosi, todėl neaišku, apie kokį teisių perėmimą apeliantė mini apeliaciniame skunde.
5.2. Vien S. B. siekis „kažką“ įteisinti (gal žemės sklypą su statiniais, gal tik statinius), nesudaro pagrindo teigti, kad S. B. pastatė nelegalius statinius ar jais naudojosi. Nurodo, kad V. B., kaip paveldėtoja, negalėjo paveldėti kažkokių nebūtų įsipareigojimų. O jei tokie ir būtų, jie būtų kildinami iš neteisėtų kitų asmenų veikų, kurių ieškovė (apeliantė) net nenustatė ir teismui jų duomenų nepateikė, nors tokių duomenų apie kitus asmenis byloje yra. Ieškovė net nebandė įrodinėti, kas iš 2019 m. spalio 29 d. atliko žemės naudojimo patikrinimo vietoje metu nustatytų kitų išvardintų asmenų ir kuriais statiniais naudojosi, kokį valstybinės žemės sklypo dalį užėmė. Atsakovė V. B. sutinka su visais skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais.
6. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliaciniame skunde ieškovės išreikštą sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Bylos faktinės aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius informavo S. B. apie 2019 m. spalio 29 d. numatytą atlikti jo naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto ir prie jo pridedamo 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinio klausimyno duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. Skyrius atliko planinį žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustatė, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, jame stovi statiniai, tačiau taip pat nustatyta, kad nėra paženklintos ribos riboženkliais, o už ribos – valstybinėje žemėje, prie (duomenys neskelbtini) yra pastatyti statiniai (metalinis sandėlis, medinis kioskas ir laikomos valtys) ir vykdoma veikla; taip pat nurodyta, jog galimas pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnį. 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto duomenimis nustatyta, kad tikrinamo objekto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkai arba naudotojai yra UAB „Artojo uostas“, M. U., S. B., UAB „Employee Leesing“. Nustatyta, kad žemės sklypo naudotojas S. B. minėtame patirtinime nedalyvavo. Patikrinimas užfiksuotas fotonuotraukose ir užimtos valstybinės žemės schemoje, kurioje nurodyta, jog užimtos valstybinės žemės plotas yra 2 017,91 kv. m.
10. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2019 m. lapkričio 6 d. informavo S. B. apie atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus ir galimą administracinį teisės pažeidimą. Nustatyta, kad S. B. 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriui nurodė, kad prie krantinės esantys lauko stelažai priklauso S. B., taip pat nurodyta, kad jais naudojasi kaimynai, kurių S. B. nepažįsta, ir nurodyta, jog pirkimo–pardavimo sutartis bus persiųsta elektroniniu paštu.
11. Byloje esančio 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad S. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantys įregistruoti pastatai – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stelažas, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kurių 1/1 dalis priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, S. B. nuosavybės teisė į minėtus du pastatus ir paminėtus kitus statinius įregistruota 2001 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp S. B. ir UAB „Oksis“ nuo 2011 m. vasario 1 d. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi iki 2021 m. vasario 1 d. Minėtos panaudos sutarties 1.2 punkte nustatyta, jog panaudos gavėjas (UAB „Oksis“) naudos turtą savo verslo reikalams. 2016 m. sausio 31 d. susitarime Nr. 2 prie minėtos panaudos sutarties jos šalys susitarė leisti panaudos gavėjui savo nuožiūra sudaryti patalpų subnuomos sutartis.
12. Iš VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 4 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikto rašto Nr. S‑82482(14.1E) duomenų nustatyta, kad ieškovės nurodomoje vietoje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Kartu su šiuo raštu pateikta Statinių išdėstymo plano (sudaryto 2001 m. vasario 20 d.) kopija. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2020 m. sausio 7 d., atsižvelgdamas į S. B. nurodytas aplinkybes ir iš VĮ Registrų centro gautus duomenis, paragino S. B. pateikti papildomus dokumentus (statinio registracijos pažymėjimą ir planą su nurodyta statinio vieta), susijusius su statiniu, esančiu valstybinėje žemėje greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Nacionalinei žemės tarnybai 2020 m. vasario 7 d. buvo pateiktas pagal įgaliojimą veikiančio J. B., atstovaujančio S. B. ir V. B., prašymas atidėti sprendimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinimo, nurodant, kad norima kreiptis į VĮ Registrų centrą ir notarų biurą dėl teisinio įvertinimo ir statinio pripažinimo teisėtu; jeigu nepavyktų statinio įteisinti, jis bus pašalintas.
13. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. vasario 26 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi pagal turimus duomenis nustatyta, jog asmuo nestatė šio statinio, jis buvo įsigytas iš kito asmens. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyrius 2020 m. vasario 26 d. informavo S. B. apie priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, taip pat nurodė, kad yra daroma išvada, jog už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje esantis ir S. B. naudojamas statinys yra pastatytas neteisėtai, nes iki šiol neturi teisinės registracijos, dėl to nurodė geranoriškai iki 2020 m. kovo 27 d. atlaisvinti valstybinę žemę – pašalinti nelegalų statinį. Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. birželio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-472-(14.13.138.) nustatyta, kad statinys tebestovi, statinys nenugriautas ir valstybinė žemė neatlaisvinta.
14. Iš 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad S. B. ir jo sutuoktinė V. B. (pardavėjai) pardavė J. B. (pirkėjui) nekilnojamojo turto objektus: negyvenamąją patalpą – kontrolinį punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taip pat pastatus parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
15. Bylos nagrinėjimo metu pradiniame ieškovės ieškinyje nurodytas atsakovas S. B. mirė ((duomenys neskelbtini)) ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi šis atsakovas buvo pakeistas jo teisių perėmėja – naująja atsakove V. B..
Dėl ginčo esmės
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu pareiškė negatorinį ieškinį dėl pažeistų teisių ginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
17. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atvejais, kai savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančią situaciją išnagrinėjo kaip bylą dėl savavališkų padarinių šalinimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, iš esmės įvertino ir pasisakė dėl pagrindo, ar ieškovė įrodė CK 4.98 straipsnyje nustatytas negatorinio ieškinio sąlygas.
19. Byloje nustatyta, kad 2,3381 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Nacionalinė žemės tarnybą jį valdo patikėjimo teise. Nekilnojamojo turto registro 2019 m. lapkričio 22 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad dėl šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartys yra sudarytos su UAB „Artojo uostas“ (dėl 1,5021 ha ploto nuomos), M. U. (dėl 0,2144 ha ploto nuomos), S. B. (dėl 0,4588 ha ploto nuomos) ir UAB „Emploee Leesing“ (dėl 0,1628 ha ploto nuomos).
20. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos iki (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodyta prie Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtoje užimtos valstybinės žemės schemoje, kurioje nurodyta, jog užimtos valstybinės žemės plotas yra 2 017,91 kv. m, yra valstybinė žemė. Apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė įrodė negatorinio ieškinio pirmosios sąlygos (dėl turto savininko) egzistavimą.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių gynimą ir procesinių teisių perėjimą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad atsakovai be teisinio pagrindo valdydami ir naudodami neįregistruotą statinį valstybinėje žemėje, pažeidė valstybės, kaip savininkės teises. Ieškovė teigia, kad rašytiniais įrodymais byloje yra nustatyta, jog ginčo statiniu naudojosi ir jį valdė S. B. ir J. B..
22. Byloje nustatyta, kad už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos valstybinėje žemėje, prie (duomenys neskelbtini) yra pastatyti statiniai ir vykdoma veikla, nurodyti 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte – pastatytas metalinis sandėlis, medinis kioskas ir valtys. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo, kad statiniai ir kiti daiktai pastatyti už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos. VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. S 82482(14.1E) duomenimis nustatyta, kad ieškovės nurodomoje vietoje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.
23. Byloje kilo klausimas dėl antrosios CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. ar ieškovės teisės yra pažeidžiamos būtent atsakovų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Jeigu ieškovas neįrodo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas ieškovei ne kartą suteikė galimybes išsakyti savo poziciją dėl naudojimosi savo procesinėmis teisėmis (dėl ieškinio tikslinimo, šalių tinkamumo, trečiųjų asmenų įtraukimo ir kt.) (CPK 42 straipsnis). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).
24. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. B. pastatė ginčo pastatus valstybinėje žemėje. Ieškovė byloje iš esmės rėmėsi S. B. 2019 m. lapkričio 19 d. prašyme nurodytu teiginiu dėl statinių priklausomybės, tačiau tokį subjektyvų teiginį patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nepateikta. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis jai nebuvo pateikta. Kaip matyti iš pradinio atsakovo S. B. 2020 m. rugsėjo 23 d. atsiliepimo į ieškinį, kurio motyvus 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdyje palaikė jo procesines teises perėmusios atsakovės V. B. atstovas, pradinis atsakovas nurodė, kad jis tik tikėjosi, jog kartu su nurodytais pastatais įsigyja ir statinius ant (duomenys neskelbtini) pakrantės, o kad pastatai nebuvo įregistruoti ir galbūt dėl to nenurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas suvokė tik gavęs pranešimą iš ieškovės dėl atlikto valstybės žemės naudojimo patikrinimo vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. B. adresuotame Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. sausio 7 d. rašte dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinio valstybinėje žemėje nurodyta, jog iki 2020 m. sausio 31 d. nepateikus prašomų papildomų dokumentų (statinio registracijos pažymėjimo, plano su nurodyta statinio vieta), Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius perduos turimą informaciją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl galimai bešeimininkio turto pašalinimo iš laisvos valstybinės žemės. Ieškovė nenurodė tokių duomenų, kad prašyti dokumentai jai buvo pateikti, taip pat nenurodė, jog pradėjo turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Byloje nėra duomenų, kad kokie nors asmenys būtų pradėję teisines procedūras dėl statinių įteisinimo. Nors ieškovė taip pat rėmėsi jai 2020 m. vasario 7 d. J. B., pagal įgaliojimą atstovavusio S. B. ir V. B., prašyme atidėti sprendimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinimo nurodytomis aplinkybėmis, jog bus kreipiamasi dėl teisinio įvertinimo ir statinio pripažinimo teisėtu, tačiau vien šie duomenys objektyviai nepatvirtina, kad nurodytas turtas priklausė S. B..
25. Ieškovė aplinkybei, kad S. B. teises paveldėjo sutuoktinė V. B. pagrįsti pateikė 2021 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto 2021 m. gegužės 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog V. B. 2021 m. gegužės 3 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra kitų duomenų apie V. B. paveldėtą kokį nors kitą turtą.
26. Kaip minėta, VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. S-82482(14.1E) duomenimis, ieškovės nurodomoje vietoje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos nėra jokio statinio, įregistruoto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Atsakovui J. B. 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjai S. B. ir V. B. perleido nekilnojamąjį turtą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre.
27. Ieškovė remiais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Svarbu įvertinti ir tai, kad bylos duomenimis S. B. 2011 m. vasario 1 d. panaudos sutarties, galiojusios iki 2021 m. vasario 1 d., pagrindu teisę laikinai neatlygintinai naudotis 250 kv.m ploto jam priklausiusiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikęs UAB „Oksis“. Įvertintina ir tai, kad dar 2019 m. lapkričio 19 d. S. B. ieškovei adresuotame prašyme buvo nurodyta, jog prie krantinės esančiais lauko stelažais naudojasi kaimynai, kurių S. B. nepažįsta. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ėmėsi savarankiškų veiksmų identifikuoti, kokie asmenys ginčo statiniais naudojasi. Pažymėtina, kad, kaip tai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte, 2,3381 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), sudarytų nuomos sutarčių pagrindu naudojosi UAB „Artojo uostas“, M. U., UAB „Emploee Leesing“ ir S. B., miręs (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad dar 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria S. B. ir jo sutuoktinė V. B. (pardavėjai) pardavė J. B. (pirkėjui) nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2.6 ir 2.6.1 – 2.6.3 punktuose nurodyta, jog pardavėjai perleidžia pirkėjui (t. y. J. B.) nuomos teisę į žemės sklypo dalį, turinčią 0,4588 ha ploto, kurioje yra parduodami nekilnojamojo turto objektai, o žemės sklypo nuomotojas neprieštarauja nuomos teisių perdavimui naujam turto savininkui. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad gretimo valstybinės žemės sklypo naudotojų yra daugiau, tačiau ieškovė ieškinį su prašymu įpareigoti atlaisvinti valstybinę žemę pareiškė tik V. B. (S. B.) ir J. B..
28. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2019 m. spalio 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyti statiniai valstybinėje žemėje priklauso būtent ieškovės nurodytiems atsakovams ir yra būtent jų naudojami. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė įrodė, kad jos teises savo veiksmais pažeidžia būtent atsakovai. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai atmetė (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisiniam santykiui aktualią CK 4.98 straipsnio normą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to skundžiamas teismo spendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusi atsakovė V. B. nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.