- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1772-196/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00438-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Edmora“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Edmora“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-2039-153/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Edmora“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos UAB „Edmora“ iškėlimo.
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Kauno skyrius ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Edmora“ iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas, po eilės raginimų sumokėti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir taikytų priverstinio poveikio priemonių, skolos nesumokėjo. Išieškojimo vykdymą perdavus antstoliui, socialinio draudimo įmokos nebuvo išieškotos. Skola kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo dienai yra 2909,82 EUR.
Atsiliepimas į ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį nepateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Edmora“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovista“. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad 2015 m. gegužės 6 d. duomenimis atsakovas neturi jokio likvidaus turto, t. y. įmonė neturi nekilnojamojo turto, turi dvi transporto priemones, kurių buvimo vieta nežinoma, antstolė pateikė skolos išieškojimo negalimumo aktą, o finansinė atskaitomybė pateikta tik už 2012 m. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė veiklos nevykdo, o pradelsta skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2909,82 EUR, kuri auga. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad UAB „Edmora“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, todėl atsakovui keltina bankroto byla, skirtinas įmonės administratorius (Įmonių bankroto įstatymas 9 straipsnio 4, 5 dalys, 10, 11 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas UAB „Edmora“ (apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog skola valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudžetui nėra didelė, į pateiktus įrodymus, jog bendrovė siekia vykdyti veiklą, grąžinti skolą dalimis iki 2016 m. birželio 1 d. Atsakovas taip pat nurodė, kad skolų Sodros biudžetui neturėjo nuo 2009 m. iki 2013 m., kad skola susidarė tuo metu, kai įmonės buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti UAB „Bugusta“, kuri ne tik kad neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, bet ir neatiduoda atsakovui UAB „Edmora“ pirminių apskaitos dokumentų. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai iškėlė bankroto bylą.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atmesti atsakovo UAB „Edmora“ atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo įsiskolinimo sumokėjimas dalimis galimas, jei draudėjas pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punkte nurodytus dokumentus: motyvuotą prašymą, kuriame būtų nurodoma įsiskolinimo priežastis, būsima veikla, turinti pagerinti draudėjo finansinę būklę, įsiskolinimo grąžinimo grafiką, paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą. Atsakovas šio prašymo ir dokumentų ieškovui nepateikė. Ieškovas taip pat nurodė, kad UAB „Edmora“ dirba du samdomi darbuotojai, įsiskolinimas valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudžetui nuolat auga. Kadangi įmonė laiku nemoka privalomųjų valstybinio socialinių draudimo įmokų, vengia pateikti balanso duomenis, tai, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui UAB „Edmora“ iškėlė bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „Edmora“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagrindai bankroto bylai iškelti nustatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Edmora“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, todėl atsakovui keltina bankroto byla. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė nustatęs, kad: atsakovas Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė aktualių metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, paskutiniai pateikti – už 2012 metus; viešųjų registrų duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi dvi transporto priemones, kurių buvimo vieta nežinoma; pradelsta skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 2909,82 EUR, kuri nuolat auga; antstolės N. B. 2015 m. balandžio 24 d. pateiktais duomenimis, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, o dvi transporto priemonės, UAB „Edmora“ vadovo E. B. teigimu, parduotos, bet neišregistruotos. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės nemokumą, tačiau jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų bei motyvų nepateikia.
Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui nepateikė naujausio balanso (kuris taip pat nepateiktas ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui), kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie galėtų pagrįsti/paneigti atsakovo nemokumą, nenurodė, koks šiuo metu yra įmonės realus turtas ir kokiems kreditoriams yra suėję prievolių įvykdymo terminai. Atsakovo UAB ,,Edmora“ vadovas, teigdamas, kad turi galimybę pradelstą skolą sumokėti dalimis, t. y. kad ieškovas patenkino prašymą sumokėti skolą dalimis, taip pat kad vykdo veiklą, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad skolos sumokėjimo terminas yra suėjęs, jis neatidėtas, o skola valstybiniam socialiniam draudimo fondo biudžetui nuolat auga. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto nemokumą, šiam nepateikus jokių jo finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, taip pat šio pobūdžio bylose vyraujant viešajam interesui, pagrįstai rėmėsi VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis bei kitais įrodymais, patvirtinančiais apelianto turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti apeliantui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nekvestionuoja skundžiamos nutarties dalies dėl paskirto bankroto administratoriaus tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, o Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.