- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-11
- Bylos Nr.
- e2YT-23396-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10180-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Č., valstybės įmonė Turto bankas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. Č., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos T. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (e. b. 1. 1–5).
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens J. Č. motina T. L. (toliau – palikėja). Palikėja mirė būdama našle, jos sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir sesuo J. Č. yra palikėjos vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Palikėja paveldėjimo teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jai priklausė asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas palikėją palaidojo ir aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą po motinos mirties. Iš karto po laidotuvių perėmė palikėjos turtą, pasirūpino jo apsauga. Pareiškėjui atiteko palikėjos nekilnojamasis turtas – butas, jos daiktai, dokumentai. Pareiškėjas mokėjo ir moka už butą mokesčius, butą valdo, juo rūpinasi ir organizuoja jo priežiūrą. Palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą, ėmė juo naudotis, valdyti kaip savo, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą notaro biure neįformino. Pareiškėjas, priimdamas palikimą faktiniu valdymu, nežinojo, kad palikėja buvo surašiusi testamentą, kuriuo turtą paliko J. Č.. Suinteresuotas asmuo motinos laidotuvėse nedalyvavo, palikimą priimti pagal testamentą atsisakė, palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti. Kitų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Nors pareiškėjas palikimą priėmė, paveldėtas turtas buvo pradėtas faktiškai valdyti, nepažeidžiant įstatymo nustatyto palikimui priimti trijų mėnesių termino, notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes laiku nebuvo įformintas palikimo priėmimo faktas, t. y. įstatymo nustatytu terminu neparašytas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimas apie tai, kad palikimas priimtas ir prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras išaiškino, kad kol nenustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog pareiškėjas priėmė palikimą po T. L. mirties, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti, negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir pareiškėjas negali paveldėti motinos turėto turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra jos brolis. J. Č. yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai, brolis rūpinosi jos laidotuvėmis bei po mirties likusiu motinos turtu. Nurodo, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl objektyvių priežasčių motinos laidotuvėse nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas yra palikėjos vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, kitų įpėdinių nėra. Motina mirė būdama našle. Motina paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties norą priimti palikimą išreiškė tik brolis (pareiškėjas). Jis organizavo motinos laidotuves, ėmė naudotis jai priklausančiu turtu – butu, jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius. T. L. buvo surašiusi testamentą, kuriuo turtą paliko jai, tačiau suinteresuotas asmuo palikimą priimti atsisakė, jo nepriėmė ir nepageidauja priimti. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (e. b. 1. 58–59).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos T. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad A. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (e. b. 1. 50–52).
Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis duomenimis, T. L. mirė būdama našle, sutuoktinis A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 12).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, T. L. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 9–10).
Testamentų registre pateikti duomenys apie palikėjos T. L. sudarytą ir notaro patvirtintą testamentą (testamento sudarymo data (duomenys neskelbtini), notaras, patvirtinęs (priėmęs saugoti) testamentą – D. V., Kauno m. (duomenys neskelbtini) biuras), tačiau registre nėra duomenų apie palikimo priėmimo / atsisakymo faktus (e. b. l. 15).
Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Testamentas, iš kurio turinio matyti, jog T. L.: „1. Butą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visus piniginius indėlius ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną man priklausys, kur jis bus ir iš ko besusidės“ paliko dukrai J. Č.. (e. b. l. 17).
Byloje pateiktas J. Č. pareiškimas rusų kalba ir jo vertimas į lietuvių kalbą, kuriame nurodoma: „Aš E. C., neturiu jokių pretenzijų į paveldėtą turtą po T. L. mirties (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, koks jis ar kur jis būtų, jokiais pagrindais, ir neprieštarauju, kad palikimas būtų įregistruotas jos sūnaus A. L. vardu. Aš palikimo nepriėmiau ir nenoriu priimti, nesikreipsiu į teismus dėl palikimo priėmimo termino atkūrimo.“ Pareiškimas surašytas (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškimą tvirtina A. S. S., einanti (duomenys neskelbtini) miesto notarinės apylinkės notarės A. B. E. pareigas taip pat užregistruotas registre – (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 27–29).
Pareiškėjas A. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos T. L. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po motinos T. L. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes po motinos mirties ir toliau naudojosi palikėjos daiktais, rūpinosi nekilnojamuoju turtu – butu, jį prižiūrėjo kaip savo, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti atliko veiksmus, kuriais palikimą, atsiradusį po T. L. mirties, priėmė. Byloje nėra duomenų, kad palikimą, atsiradusį po T. L. mirties, priėmė kiti asmenys. Mirusiosios T. L. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Suinteresuoti asmenys J. Č. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui. Byloje nėra duomenų, kad po T. L. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, testamentinė įpėdinė J. Č. nurodė atsisakanti teisių į paveldimą turtą, patvirtino, kad pareiškėjas yra priėmęs palikimą po jų motinos T. L. mirties. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos T. L. mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjo nepriteisiamos, kadangi jų nepatirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo A. L. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.