Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. S. (V. S.), jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu nutarta A. M. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį, kadangi padaryta veika neturi visų administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. birželio 3 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos persiųstas V. S. 2019 m. gegužės 23 d. skundas, kuriame, be kita ko, prašoma iškelti UAB „BALTPOSTA“ vadovui A. M. administracinio nusižengimo bylą dėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo VĮ Registrų centras. A. M. paaiškino, kad 2012-2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė dėl to, kad UAB „BALTPOSTA“ V. S., turintis pusę įmonės akcijų, akcininkų susirinkimo metu prieštarauja balansui. Jis 2013-2019 m. šaukė akcininkus susirinkimui, bet nei vienas akcininkų susirinkimas nepatvirtino balanso. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ir ABĮ), bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada teikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik tuomet, kai jis yra patvirtintas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (b. l. 11-13).

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas V. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir patraukti UAB „BALTPOSTA“ vadovą A. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 2000 Eur dydžio baudą. Skunde nurodė, kad ABĮ numato pareigą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus per 30 dienų nuo įvykusio akcininkų susirinkimo, bet nenumato, kad šie dokumentai turi būti patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime. ABĮ numato, kad finansinės atskaitomybės dokumentai tvirtiname eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau tai nereiškia, kad akcininkų susirinkimas tvirtina bet kokias įmonės vadovo pateiktas ataskaitas. Registro tvarkytojas neprivalo tikrinti pateiktų finansinės atskaitomybės ataskaitų tikrumo, nes jo funkcija yra tik duomenų išviešinimas (b. l. 5-8).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. S. nurodė, kad akcininkai yra jis ir E. M., direktoriaus žmona, A. M. yra direktorius. Po finansinių ataskaitų pateikimo gali paaiškėti rimtesni pažeidimai. Turėjo ne vieną teisinį ginčą su M., jų santykiai konfliktiniai. Bet kokiu atveju, jeigu jis ir nesutinka su jo vertinimu, A. M. turėtų tą ataskaitą perduoti Registrų centrui. Mano, kad galima nepatvirtintus finansinių ataskaitų rinkinius pateikti Registrų centrui. Niekas A. M. netrukdė pateikti balanso.

Teismo posėdžio metu asmuo, kurį siekiama patraukti administracinėn atsakomybėn, A. M. paaiškino, kad jeigu įmonė nuo 2012 m. neveda ūkinės veiklos, tai kiekvienais metais įmonė turi priduoti balansą. Balanso dokumentas atsiranda tik tada, kai jis pasirašomas, visa kita yra tik projektas. Balansas nėra patvirtinamas, nes vienas akcininkas balsuoja už, o kitas – prieš. Taip tęsiasi jau nuo 2012 m. Audito klausimas buvo keliamas, tačiau jis perteklinis, nereikalingas. Negalima Registrų centrui teikti nepatvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų, nes tai nėra dokumentas. Jeigu įmonės teiktų nepatvirtintus balansus, tai būtų pažeista visa sistema. Visi teisiniai ginčai inicijuojami iš S. pusės kaip kerštas už neteisingą verslo padalinimą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. R. paaiškino, kad pagal civilinį kodeksą metinės finansinės ataskaitos juridinių asmenų registrui teikiamos per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento. Taip pat ABĮ yra nurodyta išimtinė akcininkų susirinkimo kompetencija tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Akcininkų susirinkimas taip pat turi teisę rinkti, atšaukti auditorių, metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Jų nuomone, nėra pagrindo pareiškėjo nurodytais pagrindais nutarimą panaikinti, nes akivaizdu, kad atskaitos nebuvo patvirtintos, o teisinis reguliavimas numato, kad juridinių asmenų registrui teikiamos patvirtintos ataskaitos, tai kitaip ir negalėjo būti. Tik patvirtinus minėtas ataskaitas jos galėjo būti pateiktos Registrų centrui, todėl nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 iki 3000 Eur.

ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar įmonės vadovas privalėjo pateikti bendrovės finansinius dokumentus VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registrui, jei jų nepatvirtino eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Aiškinant ANK 223 straipsnio 2 dalies bei ABĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas lingvistiškai, nėra aišku, ar bendrovės metinis finansinių ataskaitų rinkinys pateikiamas tik jį patvirtinus ar visais atvejais. Visgi, būtinybė pateikti būtent patvirtinus bendrovės finansinius dokumentus atsiskleidžia nagrinėjant kitus įstatymus. Štai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai yra atliktas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Taip pat Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai) 123 punkte numatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Nagrinėjamu atveju, UAB „BALTPOSTA“ finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centras nebuvo pateikti, nes jie nebuvo patvirtinti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Atliktas sisteminis teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centras teikiami tik juos patvirtintus visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bylos duomenys leidžia spręsti, kad minėti dokumentai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui ne dėl įmonės vadovo A. M. kaltės, o dėl paties V. S., kuris visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo prieš bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad A. M. ir V. S. santykiai yra konfliktiški, o kilę ginčai sprendžiami teisminiuose procesuose. Tai, kad V. S. turimų bendrovės akcijų nepakanka visuotiniame akcininkų susirinkime priimti atitinkamus sprendimus ir užtikrinti visų jo interesų, susijusių su bendrovės veikla, nereiškia, kad administracinės atsakomybės institutas turi tapti priemone siekiant priversti įmonės vadovą elgtis pagal akcininko poreikius ar spręsti tarp jų kilusius konfliktus.

Taip pat pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro tikslas yra duomenų išviešinimas, todėl akivaizdu, kad viešinami turi būti tik tokie duomenys, kurie yra priimti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, šiuo atveju patvirtinti šią kompetenciją turinčio juridinio asmens organo – visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės vadovas neturi teisės visuotiniam akcininkų susirinkimui nepatvirtinus bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, tai padaryti asmeniškai, nes tokiu būdu, ši visuotinio akcininkų susirinkimo teisė prarastų prasmę. Be to, nepatvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų išviešinimas taip pat nebūtų logiškas, nes subjektai, norintys susipažinti su bendrovės finansine būkle, negalėtų pasikliauti jos finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikta informacija, nebūtų aišku, ar pateikti dokumentai atitinka tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Tokiu būdu pats duomenų išviešinimas taptų beprasmis ir klaidinantis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, spręstina, kad A. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.