Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini) surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. surašytas administracinis nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. kovo 4 d., apie 23.28 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai atimta teisė vairuoti, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Hyandai i40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasitraukė, jo automobilio neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Teismo posėdžio metu R. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis automobilio Chrysler Voyager nevairavo. Paminėtą nupirktą automobilį į Vilnių atvežė tralo vairuotojas. Jis tuo metu liko Panevėžyje, nes norėjo apžiūrėti dar pora automobilių. Tas automobilis atsirado pas jį po poros dienų, R. K. automobilį pardavė pagal užsakymą, pravaręs techninę apžiūrą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ten yra nemaža aikštelė, ir ten dažniausiai parkuojami automobiliai. R. K. nežino, kas galėjo vairuoti automobilį. Šis apgadinimas ant automobilio buferio, kuris yra nuotraukoje, esančioje byloje, jau buvo kai jis pirko mašiną. Iš kur apgadinimai yra ant automobilio „Hyuandai“, jis nežino. R. K. pasakė, kad apgadinimai yra 1500 eurų sumai, o buferis tai plastmasė. R. K. mašiną Chrysler Voyager paėmė iš Panevėžio, automobilis jau turėjo apgadinimą ant buferio. R. K. parodė policijoje vaizdo medžiagą, kurioje jis nieko nesuprato, kur ten iš vis tas įvykis. Kai vežė automobilį ant tralo, jie susitarėme kad automobilį priparkuos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis automobilis ėjo pagal užsakymą, į užsienį. Jis su žmonėmis nuvažiuoja, apžiūri automobilį ir jeigu tinka, tai jie nuperka. Policija R. K. nepateikė jokių įrodymų, kad automobilį vairavo jis. R. K. nematė vaizdo medžiagoje, net kas vairavo tą automobilį. Nėra užfiksuota jokio susidūrimo toje vaizdo medžiagoje. Ten pas juos kieme labai siauras pravažiavimas prie namo, todėl galėjo įvažiuoti į automobilį Hyundai bet kas. Automobilio Chrysler Voyager techninė apžiūra buvo praeita po šio įvykio. Tai jeigu nukentėjo automobilio Hyundai žibintas, sparnas, tai turėjo būti nukentėjęs ir automobilis Chrysler. Dažų pasilupimo ant mašinos nebuvo, o jeigu būtų, tai nebūtų net techninės apžiūros praėjęs. Automobilis senas, tai galėjo būti nubrozdinimų, pvz., nuo šakų. Jis nematė, kaip buvo pažeistas nukentėjusiosios automobilis, bet smūgis turėjo būti stiprus, jeigu tiek apgadinta.

2021-09-20 teismo posėdžio metu R. K. patikslino, kad nupirko automobilį Chrysler Voyager Panevėžyje. Jie buvo suorganizavę tralą. Šis liudytojas, kuris atsisakė atvykti į posėdžius, yra tralo vairuotojas. Pats R. K. iš Panevėžio grįžo su autobusu, apie 01.00 val. nakties. Jis automobilio nuo Panevėžio iki Vilniaus nematė. Dėl mobilaus telefono numerio, kurį jis davė teismui, ir kurio vartotojo vardas A., tai jis tą numerį gavo iš kito žmogaus. Liudytojas jam numetė telefono ragelį šiandien, prieš posėdį, pasakė, kad nekištų jo į savo reikalus. Gal tas liudytojas kažko bijo, gali būti, kad jis ne A., bet R. K. taip pasakė.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. (G.) paaiškino, kad ji dirba policijos tyrėja. Remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, dėl šio įvykio buvo surašytas protokolas, vadovaujantis vaizdo įrašu, automobilio apžiūra. Liudytoja susisiekė su automobilio savininku kuris nurodė, kad jis automobilį pirko su apgadinta dešine dalimi ir nurodė, kad automobilis stovi jo kieme. Pats R. K. nepripažino kaltės.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad dirba tyrėju policijoje. Buvo gautas pranešimas, kad apgadintas automobilis. Jis atvažiavo į įvykio vietą, nupiešė schemą ir ten buvo medžioklės parduotuvė, kur buvo kameros. Jis paprašė parduotuvėje, kad peržiūrėtų vaizdo įrašą ir gal po valandos perskambino tas asmuo ir pasakė automobilio numerį.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad ji po darbo grįžo namo, pastatė kieme automobilį. Ryte norėjo vežti vaikus į mokyklą savo ir kaimynės, tačiau pamatė, kad apgadintas jos automobilis. Buvo apgadinti žibintai, bamperis, sparnas, posūkio žibintai iš vairuotojo pusės. Ji tada apie įvykį pranešė policijai bei paskambino kaimynei, kad paimtų vaikus ir nuvežtų į mokyklą. Atvyko policijos pareigūnai, užregistravo įvykį ir pasakė laukti pranešimo. Iš pradžių nebuvo nustatyta kas tai padarė. Tačiau ten, kur vyko įvykis, buvo filmuojama. Netoli automobilių stovėjimo aikštelės yra medžiotojų parduotuvė ir yra įrengta vaizdo kamera. Tai jau paskui jai pasakė policijos pareigūnas, kad yra vaizdo kamera ir gal bus vaizdo įrašas. A. G. tik po to paklausė toje parduotuvėje ar buvo policija, kur jai atsakė, kad buvo, ir paėmė vaizdo įrašą. Jos automobilis yra retas, todėl sunku ji remontuoti. Daugiau nieko apie įvykį nežino. Tik vėliau jai paskambino iš draudimo bendrovės, pasakė, kad jai bus skirta išmoka.

2020-03-05 eismo įvykio schemoje atsispindi pareiškėjos A. G. automobilio apgadinimai (b. l. 20).

2020-03-25 atliktos automobilio apgadinimų sąmatoje atsispindi, kad padaryta žala sudaro 1594,59 eurų (b. l. 24).

2020-03-04 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis pagrindžia, jog T. S. parduoda A. A. (b. l. 33).

Iš rašytinio susirašinėjimo su A. A. matyti, kad automobilį nusipirko tik 2020-03-08, 19.30 val., todėl vairuoti jo 2020-03-04 negalėjo (b. l. 36).

Fotonuotraukose matyti Chrysler Voyager automobilio vaizdas nupirkus jį (pateikė A. A.) (b. l. 39-40).

VĮ Regitros duomenimis (2020 m. kovo 5 d.) automobilis Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. S. (b. l. 27).

2020-03-19 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal bylą buvo atliktas aplinkybių išsiaiškinimas. Telefonu susisiekus su T. S., jis paaiškino, kad automobilį galimo eismo įvykio metu buvo pardavęs (b. l. 30).

2020-03-18 elektroniniame laiške adresuotame policijai pažymima, kad automobilį 2020-03-04 jau buvo atidavęs 2020-03-04, sutartyje įrašytas M. S., tačiau pirko R. K.. Automobilį užregistravo A. A. vardu, nes taip prašė R. K. Taip pat jis prašė, kad skubėti išregistruoti mašiną (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

ANK 415 straipsnio 2 dalis numato, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.

ANK 423 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą. ANK 426 straipsnio 1 dalis, užtraukia atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ,o 2 dalis, kai viršija penkiolika bazinių bausmių, ir nuobaudų dydžių. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o 8 dalis numato jog už 1 ir 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. P. K. eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Teismo vertinimu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, laikantis in dubio pro reo principo reikalavimų yra pagrindas spręsti, kad byloje yra per daug abejonių išvadai daryti, kad R. K., įvykdė ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. nuo pat pradžios savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad protokole nurodytą dieną administracinių nusižengimų įvykdyti negalėjo, nes tą dieną po automobilio Chrysler pirkimo liko Panevėžyje. Be to, administracinio nusižengimo protokole išdėstytų aplinkybių nepagrindė ir teisme apklausti liudytojai R. L., D. M., A. G., kurie iš esmės tik patvirtino, kad protokolas R. K. buvo surašytas vien dėl to, kad buvęs Chrysler savininkas nurodė jį kaip pirkėją. Abejonių teismui kelia ir pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio iš esmės nematyti, kas iš tiesų vairavo ginčo automobilį ir kad šis automobilis atsitrenkė į kitą. Kitų galimai įvykį mačiusių asmenų byloje nėra. R. K. nuo pat pradžios aiškino, kad automobilį Chrysler į Vilnių nuvežė tralo vairuotojas vardu A., o jis liko Panevėžyje. Tačiau, siekiant pašalinti bet kokias abejones, A. apklausti teismui nepavyko. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus T. S. teiginius, jog automobilis buvo parduotas R. K., kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių protokole išdėstytų aplinkybių, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad pateiktose pirkimo - pardavimo sutartyse figūruoja ir kiti pirkėjai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas vertina, kad šioje byloje pateiktų duomenų visetas nepagrindžia R. K. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad R. K. veiksmai atitiko nusižengimų, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, sudėtį, todėl administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinių nusižengimų požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas., teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, R. K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant šių administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą