Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriu, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, vadovaudamas įmonės steigimo sutarties 7 punkto pagrindu, esant darbo sutarčių požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir apie darbuotojų E. K. ir I. K. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbti (platinti Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone reklamines skrajutes apie automobilių supirkimą, statybinės technikos nuomą) E. K. ir I. K., t. y. atlikti MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinių darbininkų darbines funkcijas. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

E. L. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ten susipažino su J. T.. 2019 m. J. T. paliko darbovietę, o jis dar pusmetį dirbo. Jam vienam pasidarė per sunku, todėl 2019 m. viduryje jis paliko darbovietę, užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Jis pradėjo perdavinėti senus automobilius. Dėl to atvažiuodavo pas J. T. pasitarti, kokį automobilį nupirkti. Šis jam padėdavo. 2019 m. pabaigoje J. T. pasiūlė įsteigti įmonę, prekiauti naudotų automobilių detalėmis. (duomenys neskelbtini) mėnesį jie įsteigė įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“. Tada ieškojo, kur detales nupirkti, kad jas perparduoti. (duomenys neskelbtini) pradėjo veiklą (duomenys neskelbtini) angare. 2020 m. spalio mėnesį atėjo darbo inspekcija. J. T. pasiūlė įsteigti įmonę tam, kad jie galėtų veiklą keisti. Jis niekada K. skrajučių nevežė, pinigų jiems nėra davęs.

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad byloje tyrimą atliko A. B., kuris buvo pagrindinis inspektorius, o jis tyrime buvo pagalbininkas buvau. Kiek pamena, dalyvavo patikrinime, kai nustatė dirbančius du asmenis. Jų vardų neatsimena. (duomenys neskelbtini) rado du darbuotojus. A. B. tyrė fizinių asmenų pareiškimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad asmenys dirbo nelegaliai, o toliau liudytojus apklausinėjo A. B..

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad 2020 m. kovo mėn. į Darbo inspekciją kreipėsi piliečiai K., kurie parašė pareiškimą, kad dirba galimai nelegaliai. Atliekant tyrimą buvo nustatytas darbdavys fizinis asmuo J. P., kuris buvo organizavęs darbą nuo (duomenys neskelbtini) pavasario (duomenys neskelbtini) mėn. iki K. teigimu (duomenys neskelbtini). Po to jie susipyko, ir santykiai nutrūko. Fizinis asmuo organizavo nelegalų darbą iki vasario 21 d. ar 23 d. tose pačiose patalpose, kur veiklą vykdė K. Nuo tada buvo įsteigta įmonė, kurios direktorius yra E. L.. Viso nelegalaus darbo metu K. gaudavo užduotis iš L., J. ir J. Tai buvo iki kovo 18 d. Iš K. parodymų jis nustatė, kad tuo metu E. L. K. duodavo užduotis, mokėdavo atlygį, nurodydavo, kur platinti skrajutes. Apie tai, kad įsteigta mažoji bendrija, asmenys informuoti nebuvo. Asmenims atvykus į tą pačią vietą E. L. juos pats nuveždavo, kur dalyti skrajutes. Kadangi nebuvo sudarytos darbo sutartys, buvo konstatuota, kad K. dirbo nelegaliai E. L. naudai. Tą informaciją patvirtino J. T., kuris bendradarbiavo su E. L. ir K.. Paskui viskas nutrūko, nes K. neva apsivogė. Iki kovo 16 d. buvo nustatyti dirbantys du asmenys - J. T. ir J. P.. Fizinis asmuo J. P. buvo pripažintas kaltu iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki tos dienos, kai buvo įsteigta E. L. mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Asmenys toliau platino skrajutes, tačiau už „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą buvo atsakingas E. L. ir J. T. kaip steigėjas. Logiška, kad E. L. privalėjo sudaryti su K. darbo sutartis, pranešti Sodrai ir tik tada leisti platinti skrajutes. Asmenų ryšys su J. T., J. P. ir E. L. yra nuo (duomenys neskelbtini), kurie tame pačiame angare kartu supirkinėjo automobilius ir pardavinėjo detales. Paskui nebegalėjo vykdyti veiklos, todėl iš T. pusės steigėja buvo žmona, J. T. ir E. L.. K. nurodė, kad E. L. veždavo juos į (duomenys neskelbtini) ir nurodydavo, kokias skrajutes platinti, po to sumokėdavo pinigus.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad su vyru pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) mėn. Dirbo iki (duomenys neskelbtini). Visą laiką prašė, kad juos įdarbintų oficialiai, bet niekas jų oficialiai neįdarbino. J. P., E. L. ir J. T. nelabai ritmai į juos žiūrėjo. Jie dalino lankstinukus įvairiuse Vilniaus miesto rajonuose. Tie patys asmenys reklamas ir atveždavo. Kurį laiką E. duodavo jiems reklamas dalinti, nes pagrindiniai vadovai buvo kažkur išvykę darbo reikalais. Už šią veiklą gaudavo minimalias pajamas, po 10 eurų. Jie dirbo įvairiomis valandomis, nuo 8 val. per dieną iki 12 val. per dieną. Už 8 val. gaudavo po 10 ar 15 eurų. Už 12 valandų gaudavo tą pačią sumą. Įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta. Nustojo dirbti, nes pradėjo mokėti mažą atlyginimą, neatsižvelgė į oro sąlygas, į valandas, į darbo užmokestį. Ji ir jos vyras E. K. nustojo bendrauti (duomenys neskelbtini). Jie prašė, kad juos įdarbintu oficialiai, bet su jais darbo sutarties nepasirašė. Nebuvo kalba, kad prastu oru daugiau mokės, aš tiesiog pasakiau, kad šalta, tikrai stengiausi, nežiūrėjo į mus rimtai.

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad jis su žmona nešiojo reklamas. Reklamas atveždavo J. ir J. Kai šitie du buvo išvažiavę į užsienį, tai reklamas jiems duodavo E. Reklamas nešiojo po visą Vilnių, po kaimus. Jas kišdavo už automobilių valytuvų, veidrodėlių, į pašto dėžutes. Po 20 ar 30 eurų gaudavo abu už dieną. Pinigus mokėjo tie patys J. ir J., kai jų nebuvo - E. Jie nieko nepasirašinėjo, kad gaudavo pinigus. Jų legaliai neįformino. Apie metus laiko pas asmenis dirbo. Baigėme dirbti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) mėn. Bendrija MB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo girdėta. Jie buvo tik angare, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ten dirbo E., J. ir J.

Tyrimo metu E. L. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonė įsteigta (duomenys neskelbtini). Įmonės darbą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini). Įmonė yra (duomenys neskelbtini). Kas dirbo iki to angare, jis nežino. Įmonė, dėl automobilių supirkimo tvarkos, niekur neskelbia. Įmonės kontaktinis elektroninis adresas „(duomenys neskelbtini)“. I. ir E. nepažįsta. MB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kam priklauso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežino. Įmonė kontaktinį Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja nuo balandžio 1 d. V. nepažįsta. Iki MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bedarbis, registravosi Užimtumo tarnyboje. Prideda MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės nuomos sutartį. MB „(duomenys neskelbtini)“ tik jis įgaliotas sudaryti su darbuotojais darbo sutartis ir jas nutraukti (b. l. 38).

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2021 m. sausio 8 d., atliko neplaninį patikrinimą pagal I. K. ir E. K. pranešimus dėl galimo nelegalaus darbo automobilių supirkėjų V. ir J. naudai. Patikrinimo metu nustatyta, kad reklaminių skrajučių platinimo darbus atliko I. K. (I. K.) ir E. K. (E. K.). Patikrinimo metu pastarieji nurodė, kad jie dirbo pas jiems iš matymo pažįstamus J. ir V. Šiuos darbdavius jie susirado per darbo skelbimus, siuntė jiems savo gyvenimo aprašymus, o kai susitiko, V. pasiūlė jiems dirbti – nešioti reklamines skrajutes „Automobilių supirkimas“, „Statybinės technikos nuoma“ ir kt., pasakė, kad jie dirbs oficialiai, pažadėjo pasirašyti darbo sutartis. Patikrinimo metu rašytinį paaiškinimą pateikęs J. T. (J. T.) nurodė, kad I. K. ir E. K. pažįsta nuo senų laikų. Jiems jie dalino skrajutes apie automobilių supirkimą. Skrajutes jiems duodavo jis. Skrajutes dalino mėnesį, buvo susitarę, kad pelną dalinsis per pusė, bet kadangi nieko nepavyko, tai nustojo bendrauti. Su K. dėl skrajučių dalinimo tarėsi jis, kaip fizinis asmuo (b. l. 4-6).

Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad I. K. parašė VDI elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad ji su vyru dirbo nelegaliai – neoficialiai, be dokumentų, pas automobilių supirkėjus, kurių vardai – V. ir J., jų kontaktiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jie prašė, kad juos įdarbintų pagal oficialius dokumentus, siuntė gyvenimo aprašymus į jų el. paštus. Jie žadėjo įdarbinti, bet neįdarbino. Dar ant jų yra parašytas viešosios tvarkos pažeidimas – Vilniaus savivaldybėje, ant jos vienas pareiškimas, ant jos vyro – du. Ne vieną kartą jie prašė, kad juos įdarbintų, šnekėjo su darbdaviais tiesiogiai. Taip dirbo apie metus laiko (b. l. 7).

Iš elektroninio laiško priedų matyti, kad I. K. persiuntė VDI skrajutes, kurias gavo iš darbdavių platinimui (b. l. 15-18).

Iš tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad Vilniaus skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 828, vyresnieji inspektoriai A. B. ir K. B., patikrino objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad angare buvo rasti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir MB „(duomenys neskelbtini)“ narys J. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nelegaliai dirbančių asmenų nustatyta nebuvo (b. l. 34-35).

Iš I. K. paaiškinimo matyti, kad V. ir J. jie pradėjo dirbti (dalinti skrajutes) nuo (duomenys neskelbtini) mėn. iki (duomenys neskelbtini). Įprastai dirbo kas dieną, išskyrus sekmadienį. Reklamas jiems atveždavo V. arba J., jie jiems duodavo nurodymus, kelintą valandą pradėti darbą ir kuriuose rajonuose platinti tas skrajutes. Išplatinę tas skrajutes, turėjo jiems pranešti, ar tikrai atliko darbą, tuomet jie važiuodavo patikrinti, ar darbas tikrai atliktas. Atlyginimą jie jiems mokėjo už dieną, kai dirbo su vyru 15-20 eurų, kai dirbo ji viena – 5 eurus mokėdavo. Jie nuolat klausdavo, kada jie juos įdarbins oficialiai, siuntė savo gyvenimo aprašymus dėl darbo į jų el. paštą, taip pat siuntė ir į „Viber“ programėlę. Kai J. ir V. buvo išvykę, skrajutes jie imdavo iš E., kuris dirbo ofise, (duomenys neskelbtini). atvažiuodavo jie į ofisą, o E. jiems duodavo skrajutes, ir ji su vyru, pagal vietovių sąrašą, kurį sudarė V., prieš išvažiuodamas į užsienį, išnešiodavo skrajutes. Atlikę darbą, jie telefonu pranešdavo E., kad darbas atliktas. Vieną kartą E. jiems buvo sumokėjęs pinigus prieš darbą – ofise, o kitą kartą – po atlikto darbo. Ofise sumokėjo 10 eurų, prie parduotuvės sumokėjo 20 eurų. Kai jie eilinį kartą paprašė, kad juos įdarbintų (duomenys neskelbtini) pas V., jis supyko, atėmė skrajutes ir išvijo juos, nesumokėjo pinigų už atliktą dviejų dienų darbą, liko skolingas 60 eurų (b. l. 37).

Iš J. T. paaiškinimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra vienas iš steigėjų. Įmonė veiklą pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), angare. Įmonė verčiasi automobilių supirkimu, pardavimu ir naudotų detalių pardavimu. Įmonės direktorius yra E. L.. Įmonėje darbo sutartis gali sudaryti tik įmonės direktorius. Įmonė, vykdant savo veiklą, naudoja „Autoplius“, „Autogidas“ skelbimus, kuriuose nurodo kontaktinį el. paštą, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). I. K. ir E. K. pažįsta nuo senų laikų. Jie jiems dalino skrajutes apie automobilių supirkimus. Jie dalino mėnesį skrajutes, buvo susitarę, kad pelnu dalinsis per pusę, bet nieko nepavyko ir nustojo bendraut. Jokio V. jis nepažįsta. Su K. dėl darbo tarėsi jis, kaip fizinis asmuo. Nori patikslinti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nustojo bendrauti su E. K. ir I. K. (duomenys neskelbtini) mėn., nes jie apsivogė. Bendradarbiavimo metu E. K. ir I. K. dalino skrajutes su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tais numeriais naudojosi jis ir E. K.. Angarą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį 2019 m. iki 2020 m. balandžio 1 d. nuomavosi jis, kaip fizinis asmuo (b. l. 39).

Iš MB „Vidauto“ steigimo sutarties matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjais yra J. T., J. P., E. L.. Sutartyje nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra E. L. (b. l. 40-43).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) yra E. L. (b. l. 44).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad:

- E. K. atpažino V. nuotraukoje Nr. 2, kuris organizavo jo ir jo žmonos nelegalų darbą, išduodavo jiems skrajutes, nurodydavo kuriame rajone platinti ir mokėdavo už darbą pinigus. Skrajutėse nurodyti telefonai buvo V. Jis vadovavo ir angare, esančiame (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis direktorius firmoje, kurioje žadėjo juos įdarbinti, pavadinimo neprisimena (b. l. 51-54);

- I. K. atpažino V. nuotraukoje Nr. 3, pas kurį ji su vyru dirbo, kaip vėliau sužinojo – nelegaliai. V. žadėjo juos įdarbinti savo firmoje, kurioje, kaip jis pats sakė, yra direktorius. Firma yra (duomenys neskelbtini). Firmos pavadinimo neprisimena. V. jiems išduodavo skrajutes, nurodydavo kur jas platinti, mokėdavo už darbą pinigus, sakydavo kur jie turi dirbti (b. l. 55-58).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad E. L., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būdamas darbdaviu ir, kaip darbdavys būdamas atsakingas už įmonėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, tinkamą duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, privalėjo pasirūpinti ir imtis priemonių, kad įmonėje nebūtų nelegaliai dirbančių asmenų ir, kad nebūtų pažeistos minėtos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Tiek tyrimo metu, tiek teisme E. L. savo veiką ir kaltę dėl nelegalaus darbo neigė teigdamas, kad bendravo su J. T., kuriam pasiūlius įsteigė įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“. I. ir E. K. nepažįsta, jiems skrajučių nevežė ir pinigų nemokėjo.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys paneigia tokius E. L. parodymus. Teisme apklausti liudytojai I. K. ir E. K. nurodė, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pradžioje, o pabaigė dėl darbo bendrauti su asmenimis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad šie asmenys – I. ir E. K. – neabejotinai atliko darbo funkcijas ir dirbo kitų asmenų naudai. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai K. B. ir A. B., tyrimo metu surinkti aukščiau minėti duomenys apie reklaminių skrajučių tes platinimą dėl naudotų automobilių ir jų dalių supirkimo. Už skrajučių dalinimą, t. y. už konkrečios veiklos ir darbo funkcijų atlikimą, minėtiems asmenims buvo mokami grynieji pinigai. Viso proceso metu užduotis, reklamines skrajutes ir pinigus dėl darbo I. ir E. K. teikė trys asmenys, tame tarpe ir E. L.. Išnagrinėjus bylą nustatytą, kad kiti du asmenys, kurie bendravo su dirbančiais I. ir E. K. buvo J. T. ir J. P., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarimu nubaustas dėl nelegalaus darbo iki (duomenys neskelbtini) (Byla Nr. A5.-608-1033/2021). Reikšminga tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) J. T., J. P. ir E. L. įsteigę MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas nuo įsteigimo (duomenys neskelbtini) yra ir buvo E. L.. Būtent nuo to momento, E. L. tapo atsakingu, kad bendrijos naudai nebūtų atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro su dirbančiais asmenimis darbo sutarties raštu arba nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismas nustatė, kad E. L. dirbo angare (duomenys neskelbtini), kur lankėsi I. ir E. K., pradėję vykdyti darbinę veiklą dar (duomenys neskelbtini). E. L. neabejotinai buvo žinoma apie šių asmenų vykdomas paslaugas dėl reklaminių skrajučių platinimo, tačiau jokių veiksmų, kad šie asmenis nutrauktų tokią veiklą arba būti oficialiai įdarbinti E. L. nesiėmė. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojų I. K. bei E. K. parodymais, nes jie yra nuoseklūs bei sutampa tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje užfiksuoti duomenys. Šių asmenų nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad I. ir E. K. atliko darbą pagal jiems duotus nurodymus ir reikalavimams, dirbo nurodytą darbo laiką, nurodytuose darbo vietos, į kurias būdavo kitų asmenų nuvežami, už darbą gaudavo atlyginimą. Tokiu būdu nuo (duomenys neskelbtini) įsteigtoje bendrijoje, kurios veikos interesais naudojosi ir jais rūpinosi ne tik steigėjas, bet ir šios bendrijos vadovas E. L., tarp I. K. ir E. K. iš vienos pusės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ iš kitos pusės buvo susiklostę darbo santykiai, kurie nebuvo tinkamai įforminti įstatymų nustatyta tvarka, nes su I. K. ir E. K. nebuvo sudarytos nei rašytinės darbo sutartys, nei apie jų įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai.

E. L. veika dėl leidimo dirbti I. K. ir E. K. nepasirašius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus apie šių asmenų įdarbinimą teisės normų nustatyta tvarka atitinka teisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismas šalina iš nustatytos faktinės veiklos jokiais duomenimis nepatvirtintą aplinkybę, kad E. L. I. ir E. K. nelegaliai įdarbino. Jau minėtų įrodymų kontekste yra pagrindo pripažinti, kad šiuos asmenis nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio įdarbino J. P., ir tik nuo (duomenys neskelbtini) įsteigus MB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskyrus jos vadovu E. L. šis iki (duomenys neskelbtini) leido I. K. ir E. K. nelegaliai dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai

Išnagrinėjus bylą pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas E. L. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo turinį ir trukmę.

E. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka. E. L. yra jauno amžiaus, dirbantis. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, asmuo neigė savo kaltę. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui nustatęs trumpą nelegalaus darbo trukmę pažeidėjui skiria minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą, kas pakankamai atitinka teisingą nubaudimą ir yra pakankama užtikrinti tinkamą teisės normų vykdymą ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais,

nutarė:

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 21127553457. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.