- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- A5.-608-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00236-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Marina Gušauskienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., jo atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui Andrej Bondarenko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P., būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nelegaliai įdarbino ir leido savo naudai dirbti E. K. ir I. K., o būtent: nesudaręs su E. K. ir I. K. rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E. K. ir I. K. priėmimą į darbą, leido jiems nuo 2019 metų kovo mėnesio (tiksli darbo pradžios data nenustatyta) iki 2020 m. vasario 23 d. atlikti pagalbinių darbuotojų darbines funkcijas (platinti reklamines skrajutes apie automobilių supirkimą Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, rinkti kitų asmenų (konkurentų) platinamas skrajutes ir jas išmesti). Tokiais veiksmais J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis pažįsta J. T., susipažino per gerą draugą, kuris turi savo auto įmonę, pas kurį ir dirbo J.. Jie bendravo šeimomis iki kol jis negavo šaukimo į VPK Imuniteto skyrių (dirba (duomenys neskelbtini)). Jam atvykus į Imuniteto skyrių, buvo paaiškinta, kad yra suklastoti dokumentai ir jeigu neduos parodymų, bus pranešta Darbo inspekcijai, kad jis užsiima nelegaliu darbu. Jis paaiškino, kad nevykdo jokio nelegalaus darbo, jo žmona individualia veikla užsiima, turi (duomenys neskelbtini), deklaruoja pajamas, o jis jokia veikla neužsiima. Kitą dieną jam paskambino iš Darbo inspekcijos ir pasakė atvykti. Skambino į jo asmeninį telefoną, kurį žinojo tik Imunitetas. Darbo inspekcijoje jam nedavė susipažinti su bylos medžiaga, jokio paaiškinimo nepaėmė, todėl jis turėjo vykti į teismą susipažinti su byla. Susipažinęs suprato, kas vyksta. Su J., kai būdavo išeiginės dienos, porą kartų yra matęs E. K. ir I. K., pažįsta juos iš matymo. Matė juos, kai J. duodavo jiems skrajutes, nes užsiima automobiliais. Paskui Darbo inspekcija jam surašė protokolą dėl nelegalaus darbo, tačiau jokių papildomų pajamų jis neturi, išsiėmė pažymas iš „Regitros“ dėl savo automobilių, taip pat turi VMI pažymas, kad jokių pirkimų nedaro. Imunitetas dabar vykdo tyrimą dėl automobilių. Darbo inspekcija pasakė, kad bet kokiu atveju surašys jam protokolą. Tyrėja irgi sakė, kad bendrauja su darbo inspektoriumi, nes jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini), todėl vieni kitus pažįsta ir bendrauja. Kai inspektorius A. Bondarenko surašė protokolą, jis dalyvavo su advokate, tačiau jam neleido susipažinti su byla, sakė rašyti prašymą. Viskas prasidėjo po Imuniteto, kai reikėjo jam duoti parodymus prieš J., o jis pasakė, kad nieko bendro neturi. Po šios apklausos, kitą dieną Darbo inspekcija skambina, sako, kad rašys jam protokolą. Buvo surašytas tyrimo aktas, kad kažkokia veikla jis užsiima, nors jis aiškino, kad nevykdo veiklos. Jis nesivadindavo vardu V.. Nežino kodėl K. taip pasakoja teisme apie jį. Nebuvo taip, kad jis duotų platinti skrajutes. Darbo inspekcija surašė jam protokolą, jo net neišklausę, nepasiūlę paaiškinimo rašyti, neleido susipažinti su bylą, nors buvo su advokate. Jis turi savo darbą (duomenys neskelbtini), dirba pamainomis slenkančiu darbo grafiku, dirba specialios paskirties skyriuje, todėl niekaip negali duoti K. platinti skrajutes. Jis dirba tokiame padalinyje, kur juos tikrina, todėl negali vykdyti nelegalios veiklos, jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo ir nevykdė. Tuo gal užsiima J. ar jo žmona, bet tai jų reikalai. Su jais jis nebendrauja, reikalai nutrūko. Dabar turi vaikščioti po teismus ir aiškintis ko nepadarė. K. jo nepažįsta ir nieko apie jį nežino, nebent J. ką nors yra pasakęs. Su K. jis nėra bendravęs, nei pinigų, nei skrajučių nedavė. Jeigu būtų požymių dėl nelegalaus darbo, būtų automatiškai jam pradėtas tarnybinis patikrinimas. Lapkričio mėnesį buvo ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes iš dokumentų nustatyta, kad jis neva dalyvauja tame reikale, tačiau tai neatitinka tikrovės. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis nieko nedaro ir nieko bendro su tuo neturi. Ten J. nuomojasi patalpas nuo 2019 m. Prašo teismo jį išteisinti ir teiseną nutraukti.
Atstovė advokatė Marina Gušauskienė palaikė atstovaujamojo poziciją ir paaiškino, kad prašė Darbo inspekcijos susipažinti su byla, tarėsi dėl kitos datos, kad J. P. ateis ir duos paaiškinimus, tačiau darbo inspektorius jiems neleido, pasakė, kad be protokolo jie neišeis. Dėl to ji protokole įrašė prierašą. Institucijos atstovas netiesą sako, kad davė susipažinti su medžiaga tą dieną, tik po kelių dienų po protokolo surašymo el. paštu persiuntė bylos medžiagą. Dėl to J. P. ir nedavė parodymų, nes nebuvo susipažinęs su byla. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. P. padarė administracinį nusižengimą, kad jis būtų vykdęs ūkinę – komercinę veiklą. Iš pateiktų dokumentų apie jo turimas darbo pajamas matosi, kad nei turto, nei finansinių pokyčiu, nei transporto priemonių pasikeitimų nėra. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pašlijo jo santykiai su sutuoktine ir jie gyvena atskirai. Sutuoktiniai K. kelis kartus į policiją rašė skundus, byloje yra nutarimai atsisakyti, nutraukti ikiteisminį tyrimą, tuos pačius veiksmus jie bandė kvalifikuoti įvairiais teisiniais santykiais. Iš pradžių kreipėsi dėl savivaliavimo, paskui dėl dokumentų klastojimo, tačiau institucijos priimdavo sprendimus ir šiai dienai jie galiojantys. K. nurodytos aplinkybės nepasitvirtina, jų parodymais negalima tikėti, jie yra prieštaringi. Pirminiai jų pareiškimai nėra a priori laikomi įrodymais, ta informacija turi būti patikrinama, bet neturime patikrinimo. Nebuvo jokių darbo santykių požymių, naudos faktas nebuvo nustatytas. Taip pat neaišku nuo kada K. pradėjo dirbti ir kokiais laikotarpiais dirbo. Nėra sąsajų nei darbinių, nei susitarimų dėl darbo santykių, mokėjimo, pinigų-fakto. J. P. neatitiko darbdavio sąvokos, teisinių santykių nebuvo. J. P. atpažinimas buvo atliktas iš nuotraukų, tačiau byloje nėra duomenų, kad Darbo inspekcija kreiptųsi į policiją dėl nuotraukų išreikalavimo. Buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, nes remiantis BPK nuostatomis, atpažinimas iš nuotraukų atliekamas kai įtariamasis nežinomas arba asmuo negyvas. K. teisme atpažino J. P., nes buvo matęs jo nuotrauką. Glaudus ryšys yra Darbo inspekcijos su tyrėja, su ikiteisminiu tyrimu, nes disponuoja informacija, kuri nėra žinoma tyrimo dalyviams. Tai rodo, kad ši byla buvo inscenizuota, siekiant surinkti netiesioginius įrodomus, patvirtinančius tariamą J. P. kaltę. E. K. akcentavo, kad jis bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Teismų praktikoje imperatyviai pasisakoma, kad administracinio teisės pažeidimo proceso bylose galioja nekaltumo prezumpcija. Teismas gali priimti sprendimą skirti nuobaudą, jeigu nekyla abejonių, motyvuotas nutarimas turi būti, o remtis prielaidomis ir traukti J. P. administracinėn atsakomybėn negalima. Dėl to prašo išteisinti J. P. nepadarius administracinio nusižengimo, nesant jo kaltės nėra ir priteisti iš Darbo inspekcijos J. P. 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Andrej Bondarenko administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir paaiškino, kad su J. P. buvo dvi savaites derinama atvykimo į Darbo inspekciją data, jis nebuvo apribotas laike, galėjo ateiti ir susipažinti su byla. Į Darbo inspekciją atvyko su atstove, jų vizitas užtruko apie 2 valandas. Jiems buvo duota byla ir leista susipažinti, jie žiūrėjo, skaitė, darėsi nuotraukas, buvo sudarytos visos galimybės. Jie užsimanė gauti bylos kopijų, tačiau ANK nenumato, kad institucija turi turėti kopijas. ANK nurodyta, kad yra teisė susipažinti, daryti kopijas, nuotraukas, išrašus. Ta galimybė jiems buvo sudaryta. Jie perskaitė, pasijuokė ir pasakė, kad nepasirašys protokolo. Prašė surašyti protokolą kitą dieną. Taip pat sakė, kad neteiks paaiškinimo, nes yra teisė, o ne pareiga. Tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad J. P. padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. J. P. atpažinimas padarytas, kai buvo gauta informacija iš policijos, kas yra asmuo V.. Jeigu žmogus nelegaliems darbuotojams prisistato V. vardu, tai savaime suprantama, kad VMI nebus duomenų apie jo vykdomą ūkinę - komercinę veiklą. Kaip policininkas J. P. turėtų leidimą gauti, norint vykdyti tokią veiklą. Tyrimas buvo pradėtas pagal E. ir I. K. pareiškimus kovo mėn. 26 d., o nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą surašytas vėliau. Kitas ikiteisminis tyrimas 5PK pradėtas gegužės mėn., kai nustatyta, kad J. P. yra pareigūnas. Teritorinis PK negalėjo atlikti tyrimo, todėl tyrimas buvo perduotas Imuniteto valdybai. Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinta, kad esminiai įrodymai yra nelegaliai dirbusių asmenų pirminiai parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką yra dvi nelegalaus darbo formos – atvira ir užslėpta (pasyvi). Atvira, kai atvirai padaromas nusižengimas, motyvuojant, kad nespėta sutvarkyti dokumentų, nespėta perduoti duomenis apie įdarbintus asmenis, o paslėpto nelegalaus darbo atveju - darbdavys neigia pačių darbo santykių buvimą ir faktą. J. P. atveju buvo užslėptas nelegalus darbas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, prašo pripažinti kaltu J. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skirti 3000 Eur baudą.
Liudytojas E. K. paaiškino, kad jis su žmona I. K. apie metus laiko nuo 2019 m. iki 2020 m. nešiojo skrajutes, nešiojo kiekvieną dieną, taip pat ir savaitgaliais. Per internetą susižinojo dėl darbo žmona, prieš susitikimą siuntė savo gyvenimo aprašymą (CV) į (duomenys neskelbtini), bet jų neįformino. Dar pririnko jo vardu mašinų, sakė, kad dokumentai yra, rodė dokumentą, taip sakė pareigūnas iš policijos komisariato. Jam pradėjo siųsti baudas antstoliai dėl stovėjimo automobilių aikštelėje. VPK yra visi laiškai. Jis savo asmens dokumento niekam nebuvo davęs ir nebuvo pametęs. Kai tarėsi dėl darbo platinti skrajutes su J. (J.), buvo ir V. (rodo į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį), jis pats pasisakė, kad jo vardas V.. Pirmą kartą susitiko prie parduotuvės „Aibė“ (duomenys neskelbtini). Mokėdavo jiems po 30 eurų už rajoną, jie nešiojo skrajutes Lazdynų, Šeškinės, Karoliniškės mikrorajonuose, mokėjo kiekvienam po 30 Eur į dieną. Skrajutes atveždavo J. arba kitas. Mokėjo iš pradžių po 30 Eur, paskui mažiau. Tekdavo ir naktimis nešioti skrajutes su žmona. V. ir jo draugas J. mokėjo jiems pinigus, ir E. dar mokėjo porą kartų, vieną kartą 15 Eur, kitą kartą 20 Eur. Jie nebuvo pasirašę sutarties dėl darbo. Jiems buvo pasakyta, kad įformins, bet neįformino, sutarties nepasirašė. Sakė, kad dar kažką kitą reikės dirbti, bet jau neatsimena, daug laiko praėjo. V. telefono numeris buvo ant skrajutės, kur buvo ant reklamos, aštuntukai ir penki, kažkas tokio, tiksliai neatsimena. Ištrynė tą numerį, parodymus davė policijoje. Dėl darbo tarėsi su V., jis žadėjo įforminti oficialiai. Tai buvo V. ir J. verslas, tačiau neminėjo firmos pavadinimo, nieko nesakė. Jiems dirbo, nešiojo skrajutes, kad nusipirktų pavalgyti, už butą reikėjo sumokėti. V. nurodė, po kokius rajonus reikia nešioti, kokią dieną ir jie nešiojo. Išnešioję skrajutes paskambino ir jie važiuodavo patikrinti, paskui gaudavo pinigus. Po metų darbo į Darbo inspekciją nuėjo, o dėl automobilių – į policiją. Ten sakė, kad reikia parašyti dėl sukčiavimo. Iš Darbo biržos pranešė, kad jiems nemokės nedarbo pašalpos, nes yra dokumentai padirbti, tada nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Už skrajučių platinimą jis buvo baustas administracine tvarka. Taip pat ne kartą baustas dėl to, kad važiavo be bilieto. Iš V. arba J. gavo skrajutes arba abu jas atveždavo. Susitardavo kur atvežti ir jie atveždavo. Kurį laiką jis su žmona gyveno pas V. biure, (duomenys neskelbtini), kol susirado butą. Nebuvo ten iškabos, dar duris jis dažė, tvarkė, ką prašydavo, tą ir darydavo. V. dažnai keisdavo automobilius, su „VW Passat“, „Audi“, „BMW“ važinėjo, nes užsiima automobiliais. „Audi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tamsiai mėlynos spalvos, su šiuo automobiliu V. važinėjo. Jie dirbo J. ir V.. Kai jis paprašė sumokėti už darbą, kad nebeturi pinigų, V. supyko, atėmė iš jų žiedus ir reklamas, tuomet jie padavė pareiškimą į PK. Paskui J. atnešė žiedus prie VPK aikštelėje. Jie kreipėsi į Darbo inspekciją, kad neįformino jų, dėl to darbo stažą ir pašalpą prarado. Skrajutėse buvo parašyta automobilių supirkimai, su statybomis kažkas, butų supirkimai paskutinėse skrajutėse buvo, dar technikos nuoma buvo. Tik telefonas skrajutėje nurodytas būdavo. Su butais buvo skrajutės gal 2020 m. pradžioje. Neatsimena tiksliai nuo kada pradėjo platinti, gal nuo 2019 m., bet ne žiemą, nešalta jau buvo. Be pertraukos jie platino skrajutes 2019 - 2020 metais. Su žmona jis dirbo užsienyje (Vokietijoje, Norvegijoje) iki 2019 metų, o nuo 2019 m. buvo Lietuvoje, tik 2019 metais apie mėnesį buvo išvykęs į Marijampolę, tuo metu žmona dirbo. Jo nuotraukose iš facebook‘o yra pasidalinimo jomis data, o ne darymo (fotografavimo). Jis neserga jokiomis psichinėmis ligomis, eina dirbti (duomenys neskelbtini), turi viską pasitikrinęs ir gali parodyti dokumentus. Nuo priklausomybės ligų nesigydė. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2014 m., antspaudą turi, tačiau ta įmonė nedirba.
Liudytoja I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (J. P.) žino dėl darbo. Įsidarbino 2019 m. kovo mėn. pradžioje. Ji rado darbo skelbimą internete per skelbiu.lt - reikėjo dalinti reklamas dėl automobilių supirkimo. Siuntė savo CV, bet niekas rimtai nežiūrėjo. Į V. el. paštą (duomenys neskelbtini) siuntė CV, niekas neatsakė, neįdarbino oficialiai, nors jie prašė, kad įdarbintų, nors pusę etato. Pirmą kartą susitikus V. atvežė reklamą su J., tą kartą pirmą kartą juos pamatė. V. buvo vadovas, jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, atpažįsta jį. Tarėsi su juo, kad įdarbins oficialiai, kad dirbs 5 dienas per savaitę, o dirbdavo 6 dienas per savaitę, būdavo ir sekmadienį dirbdavo. Dirbdavo su vyru ir po 12 valandų, dirbdavo ir naktį, per lietų, gaudavo po 25 Eur ant dviejų. Ji nenorėjo dvigubai dirbti. V. su J. abu jiems mokėjo, vieną kartą vienas atvažiuodavo, kitą kartą kitas. Grynais į rankas mokėjo pinigus. Jos vyras E. K. nuo 2019 kovo mėn. iki 2020 m. į užsienį nebuvo išvykęs, buvo tik išvykęs 40 dienų į Marijampolę. Tuo metu ji dalino reklamas viena. Dalindavo reklamas įvairiuose rajonuose. Skrajutėse buvo užrašyta, kad superka įvairių markių automobilius, statybinės technikos nuoma užrašyta buvo, naudotos automobilių dalys. V. numerio gale aštuonetai buvo, ant reklamos būdavo šis numeris. El. paštas skrajutėse nebuvo nurodytas. Kai E. K. buvo išvykęs, ji išvažiavusi buvo, nes V. pasakė, kad atims žiedus iš jos ir ji gali eiti į visas keturias puses. Prigąsdino ją šis asmuo salėje – V.. Iš buto (duomenys neskelbtini) ji vos nebuvo išvaryta, buvo išsigandusi. V. su J. pranešdavo kada ir kur reikėjo platinti skrajutes, atveždavo reklamas. Su jais už darbą atsiskaitydavo – atveždavo pinigus arba V., arba J., priklausė nuo to, kuris atvažiuodavo. Pagrindinis V. būdavo, jis dažniausiai sakydavo kur reikia skrajutes dalinti, mokėjo pinigus, pats sakė, kad yra vadovas. Buvo pažeidimas, kad negalima dalyti reklamos, bet neatsimena ar buvo nubausti. Ji prieš tai buvo dirbusi biure, (duomenys neskelbtini) ir jai buvo žinoma priėmimo į darbą tvarka, norėjo, kad juos įdarbintų oficialiai, bet neįdarbino, atsiskaitydavo, kai turėjo pinigų. Todėl jie kreipėsi į Darbo inspekciją, nes galvojo, kad įdarbins, bet nepadėjo. Per juos vos negavo baudos. Reklamas veždavo tai vadovas V., tai J., pinigus mokėjo abu. Atlikę darbą jie paskambindavo arba V., arba J.. Buvo uždirbę vestuvinius žiedus, jiems žiedai buvo duoti, kaip darbo užmokestis, tačiau kai pasakė, kad daugiau nedirbs, V. supyko, pradėjo rėkti, atėmė žiedus, vos netrenkė jos vyrui. Žiedai jiems buvo ne padovanoti, o uždirbti. Jie dar liko skolingi jiems už darbą. Atsimena, kad buvo iš pataisos įstaigos paskambinę jiems ir prašė, kad atsiimtų pareiškimus dėl šios bylos, jų pažįstamas skambino, dar norėjo pinigais jiems sumokėti. Jos vyras E. K. nėra automobilių supirkimo vadovas. Jos vardu nėra baudų, baudos ateina dėl vyro.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad tiriant nelegalaus darbo faktą jis su kolega darbo inspektoriumi A. Bondarenko važiavo į autolaužyną (duomenys neskelbtini), patikrinimą atliko, įdarbinta du ar trys asmenys buvo. A. Bondarenko surašė patikrinimo aktą ir toliau tyrimą atlikinėjo. Jeigu asmenis vietoje apklausė, tai jis tada dalyvavo, o toliau nedalyvavo tyrime. Neatsimena ar juridinį, ar fizinį asmenį tikrino. Kolega atliko tyrimą, į vietą tikrinti važiuoja du pareigūnai. Jam pavardė J. P. nieko nesako.
Liudytojas J. T. paaiškino, kad pažįsta J. P., žino, kad su mašinomis neužsiima. Taip pat pažįsta E. K., kuris dalino skrajutes. Susipažino jis su E. K. 2018 metais (duomenys neskelbtini). E. K. pasakė, kad turi įmonę, o jis paklausė, ar gali padėti platinti skrajutes. E. K. sutiko, todėl davė jam panešioti skrajutes. Paskui E. K. prapuolė, paskui vėl pasirodė ir vėl prapuolė. 2020 m. vasario mėn. su juo matėsi paskutinį kartą. Kai E. K. buvo prapuolęs, tai lygtai Marijampolėje izoliacijoje sėdėjo, o kai išėjo, pradėjo agresyviai elgtis. Nuo tada po truputį pradėjo nuo jo tolti. Paskui atvažiavo Darbo inspekcija, jis gavo pranešimą atvykti į Darbo inspekciją. Jam atvykus, pasakė, kad E. K. pas jį dirbo nelegaliai. Jis paaiškino, kad E. K. nedirbo, tik jam padėjo. Kai E. K. apsivogė, tai pasakė jam, kad atiduotų žiedus. Tuomet E. K. parašė pareiškimą policijai ir jis atidavė žiedus. Išėjęs iš Darbo inspekcijos, paskambino E. K. ir paklausė, kodėl taip padarė, juk pareiškimo jis nerašė prieš K., kad jis apsivogė. E. K. atsakė, kad „čia mano draugas, parašyk ir viskas bus gerai“. Prasidėjo visi tikrinimai, paskui Imunitetas skambino, spaudimą jam darė. Kai buvo Darbo inspekcijoje, jam sakė ką rašyti parodymuose, sakė „parašyk ir tau nieko nebus“. Jis žino įmonę (duomenys neskelbtini), tai jo draugų įmonė, bet jis nėra akcininkas, tik vienas iš steigėjų. Jis duodavo K. paplatinti skrajutes, bet ne dažnai, vienas duodavo. V. nepažįsta. J. P. buvo važiavęs porą kartu, kai jis veždavo K. platinti skrajutes, bet sėdėdavo mašinoje, su K. nebendravo. Vienas J. P. neveždavo skrajučių K.. Gal K. apkalba J. P., nežino. Jis nesikreipė į policiją dėl E. K. apsivogimo, tiesiog paėmė iš jo žiedus ir pasakė, kad atiduos, kai K. grąžins pinigus. Po šio įvykio E. K. parašė pareiškimą policijai. J. P. nebuvo pažįstamas su K. iki jam susipažįstant su jais. Jie nežinojo V. P. vardo ir pavardės, o po apsilankymo Darbo inspekcijoje sužinojo visas pavardes, viską sužinojo, taip pat ir jo pavardę. Jis žino, kad J. P. dirba policijoje, jis pats nėra ten dirbęs.
Valstybinės darbo inspekcijos 2021-01-13 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1103-0127 patvirtina, kad vyriausieji darbo inspektoriai Andrej Bondarenko ir K. B. laikotarpiu nuo 2020-03-26 iki 2021-01-13 atliko patikrinimą pagal E. K. ir I. K. pranešimus dėl nelegalaus jų darbo. Tyrimo metu buvo nustatytas E. K. ir I. K. nelegalaus darbo faktas platinant reklamines skrajutes iš matymo pažįstamų V. ir J. naudai, nustatyti jų kontaktiniai telefono numeriai (duomenys neskelbtini) (V.) ir (duomenys neskelbtini) (J.). V. biuras buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1 angaras, į kurį jiems atvykus, gaudavo platinimui skrajutes. Jeigu tuo metu biure nebūdavo V. ar J., reklamas platinimui jiems paduodavo E. ir nurodydavo, kur jas platinti. Telefonu V. policijos pareigūnams buvo paaiškinęs, kad E. K. ir I. K. dirbo pas jį apie metus laiko. Jis jiems vestuvių proga buvo padovanojęs vestuvinius žiedus, bet kadangi K. dėl neatliktų darbų liko skolingi, skolai padengti jis buvo paėmęs iš jų vestuvinius žiedus. Taip pat nustatyta, kad J. T. yra vienas iš įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjų, įmonė vykdo automobilių pirkimo- pardavimo veiklą, įmonės kontaktai internete – (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Išanalizavus pranešimuose pateiktą informaciją ir patikrinus skelbimus interneto svetainėse, nustatyta, kad internete (duomenys neskelbtini) platinami skelbimai apie automobilių supirkimą, kontaktiniai duomenys nurodomi: tel. (duomenys neskelbtini), skelbimuose yra nuoroda į interneto svetainę (duomenys neskelbtini). Atliekant nelegalaus darbo tyrimą, 2020-06-01 Vilniaus apskrities VPK 5 PK pateikė atsakymą, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00183-20 buvo nustatyta asmens, prisistatinėjusio „V.“ vardu tapatybė – J. P., taip pat nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. E. K. ir I. K. iš nuotraukų atpažino V., kaip jų darbdavį bei nurodė, kad būtent V. yra įmonės, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorius ir šioje įmonėje V. žadėjo juos įdarbinti. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro išrašais, nustatyta, kad E. K. du kartus buvo baustas pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, nes 2019-07-24 ir 2020-01-29 palikinėjo Vilniaus mieste skelbimus ir tuo pačiu šiukšlino aplinką. ANR sistemoje prie protokolo pridėta reklaminės skrajutės apie automobilių supirkimą, kurią platino E. K., nuotrauka. Skrajutėje nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus I. K. baustumus administracine tvarka, nustatyta, kad ji bausta pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį dėl skrajučių platinimo 2020-01-29 Vilniuje, Katedros a. ANR sistemoje prie protokolo pridėta reklaminės skrajutės apie automobilių supirkimą, kurią platino I. K., nuotrauka. Skrajutėje nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad viena iš įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjų taip pat yra J. P. sutuoktinė J. P. ir nors šios įmonės steigimo sutartyje direktoriumi yra įvardintas E. L., tačiau faktiškai įmonei vadovauja ir jos veiklą organizuoja J. P. (V.) (b. l. 4-6).
Iš I. K. 2020-03-25 elektroninio laiško „Dėl paklausimo“ Valstybinei darbo inspekcijai matyti, kad ji su vyru E. K. nelegaliai, be dokumentų dirbo pas automobilių supirkėjus V. ir J., jų telefonai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, angaras-sandėlys, prašėsi įdarbinami oficialiai, tačiau jų neįdarbino (b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
I. K. ir E. K. 2020-03-27 rašytiniuose skunduose dėl nelegalaus darbo ir paaiškinimuose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jie nurodė apklausti liudytojais teisminio bylos nagrinėjimo metu (b. l. 9-12, 35).
Iš I. K. pateiktų reklaminių skrajučių matyti kokias reklamas ji su vyru E. K. turėjo platinti (superkame automobilius, tel. (duomenys neskelbtini); superkame įvairių markių automobilius, tel. (duomenys neskelbtini); spec. technikos nuoma, inžinierinių tinklų statyba, tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13-16).
2020-03-24 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-17923-20 nurodyta, kad 2020-03-20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK buvo gautas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad dirbant pagal medžiagą Nr. M-1-01-17923-20 buvo susisiekta su V., kuris pokalbio metu paaiškino, kad pareiškėja (I. K.) ir E. K. dirbo pas jį apie metus laiko ir jis padovanojo jiems vestuvių proga naudotus žiedus, kurių vertė 70 eurų. Kadangi jie dėl neatliktų darbų V. liko skolingi, V. jiems pasakė, kad atiduotų žiedus už skolą (b. l. 19-21).
E. L. 2020-10-19 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Įmonė įsteigta 2020-02-24, darbą pradėjo balandžio 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kontaktinis elektroninis adresas (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). E. K., I. K. ir Vidmanto jis nepažįsta (b. l. 36).
J. T. 2020-06-18 paaiškinime nurodė, kad jis yra vienas iš įmonės (duomenys neskelbtini) steigėjų, įmonė veikia nuo 2020-02-24 adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, angare. Įmonė verčiasi automobilių supirkimu ir pardavimu, naudotų detalių pardavimu. Įmonės direktorius E. L.. Minėtą angarą (duomenys neskelbtini), Vilniuje jis (liudytojas) nuo 2019 m. nuomojosi iki 2020-04-01 kaip fizinis asmuo pagal nuomos sutartį. Asmens vardu V. nepažįsta, nežino kam priklauso telefonų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK 2020-05-28 rašte „Dėl informacijos pateikimo“, siųstame Valstybinei darbo inspekcijai nurodyta, kad remiantis ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00183-20 duomenimis nustatyta „V.“ tapatybė, tai yra J. P. (b. l. 48).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai patvirtina, kad I. K. ir E. K. atpažino J. P., kaip asmenį, prisistatinėjusį V. vardu, pas kurį jie nelegaliai dirbo ir kuris organizuodavo darbus bei žadėjo juos įdarbinti. Kaip sakė V., jis yra firmos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorius (b. l. 49-54).
Pagal VSDFV informaciją E. K. ir I. K. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020-02-23 oficialiai nedribo (b. l. 58-59).
Internetiniuose portaluose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esantys skelbimai apie superkamus automobilius (tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad internete buvo talpinami analogiški skelbimai, kokius reklaminėmis skrajutėmis platino E. ir I. K. (b. l. 62, 63).
Administracinių nusižengimų registro išrašas apie E. K. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina, kad 2019-07-24 ir 2020-01-29 jis buvo baustas įspėjimu pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį už skrajučių platinimą ir aplinkos šiukšlinimą (b. l. 65-76).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Už šį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Ši norma yra blanketinė, kuri nukreipia į kitus teisės aktus.
LR Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Taigi, tam kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-19-2013, 2AT-25-942/2018).
DK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą <...>, taip pat darbdaviu gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad J. P., prisistatinėdamas kitu asmeniu – V. ir būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nelegaliai įdarbino ir leido savo naudai dirbti E. K. ir I. K., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie E. K. ir I. K. priėmimą į darbą.
Nors J. P. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis jokios neteisėtos veiklos nevykdė, tačiau tokius jo teiginius teismas vertina kritiškai, kai siekį išvengti administracinės atsakomybės. J. P. kaltę patvirtina liudytojų E. K. ir I. K. parodymai teismo posėdyje, jų rašytiniai paaiškinimai ir skundai, nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame detaliai nurodytos atlikto patikrinimo aplinkybės ir padarytos išvados, kad, atlikus patikrinimą, nelegalaus darbo faktas pasitvirtino; liudytojo K. B. parodymai, kad jis su kolega buvo nuvykęs į autolaužyną (duomenys neskelbtini) ir atliko patikrinimą, aktą surašė kolega, taip pat iš dalies liudytojo J. T. parodymai, kad K. nešiodavo reklamines skrajutes, kurias jis duodavo, J. P. buvo važiavęs porą kartu, kai jis veždavo K. platinti skrajutes, bet sėdėdavo mašinoje, su K. nebendravo, bei aukščiau nurodyta rašytinė bylos medžiaga - informacija iš VSDFV, platintų skrajučių fotonuotraukos ir skelbimai apie automobilių supirkimą interneto puslapiuose, administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad E. K. buvo baustas už skrajučių platinimą ir aplinkos šiukšlinimą tiriamuoju laikotarpiu, asmens atpažinimo iš nuotraukų protokolai bei kiti byloje surinkti ir aprašyti įrodymai, kurie atitinka E. K. ir I. K. duotus paaiškinimus, jiems neprieštarauja.
Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų E. K. ir I. K. tiesiogiai dirbusių V. (J. P.) naudai, nurodytomis aplinkybėmis, nes nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai butų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti, apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (J. P.), kurio nepažįsta (nežinojo jo tikrojo vardo ir pavardės) nebūto pažeidimo padarymu, jam pakenkti, taip pat, kad į bylą pateikti duomenys būtų neteisingi, suklastoti ir pan. Pažymėtina ir tai, kad E. K. ir I. K. buvo įspėti dėl melagingų parodymų teisme davimo, todėl jų parodymus teismas laiko patikimais ir objektyviais. Šių liudytojų parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, juose minimos detalės galėjo būti žinomos tik tuo atveju, jeigu jie patys dalyvavo nelegaliame darbe ir betarpiškai bendravo su V. (J. P.), J. (J. T.) ir E. L. (pvz., žinojo kur yra įmonės biuras, jame lankėsi, žinojo, kad įmonė užsiima automobilių supirkimu, žinojo, kad V. ir J. 2020 m. buvo išvykę į užsienį, turėjo J. P. ir J. T. naudojamus telefonų numerius, kuriais su jais bendraudavo, matė kokiais automobiliais jie važinėja ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. P. padarytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, jo, kaip darbdavio (fizinio asmens) veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai.
J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą J. P., atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių ir jų išdirbtą laikotarpį (nelegaliai dirbo du darbuotojai, išdirbo beveik vienerius metus), į J. P. asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, vengė atsakomybės), nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina bauda, kuri didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bet mažesnė už nuobaudos vidurkį.
J. P. atstovė prašė priteisti atstovaujamojo naudai iš Valstybinės darbo inspekcijos 1000 eurų atstovavimo išlaidų, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes J. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, todėl jo turėtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos iš Institucijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
J. P. atstovės prašymo dėl 1000 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo iš Valstybinės darbo inspekcijos netenkinti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21127943799. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).