Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei O. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir atsakovės O. P. priešieškinį ieškovui J. P. dėl pripažinimo ieškovą netekusiu teisės į butą ir iškeldinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, institucija teikiantį išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį bei priešieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismui konstatavus, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartimi, turėtų spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo, t.y. spręsti, ar grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties darymo, t.y. ginčo butą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei..

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu sutartį, sudarytą 1998-03-30, kurios pagrindu atsakovei buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažino niekine, netaikant restitucijos, ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: nusprendė iškeldinti ieškovą iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovo atsakovei 5000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, 118 Lt žyminio mokesčio bei 54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad santuoka tarp šalių buvo įregistruota 1989-10-21, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimu santuoka nutraukta. Santuokoje yra gimę du vaikai: dukra Monika 1990-03-29 ir sūnus Dominykas 1996-11-20. Ieškovas savo vardu 1992-02-21 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1993-11-12 pardavė. Atsakovė 1998-03-30 savo vardu privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Abi šalys butus buvo privatizavę esant santuokoje ir lengvatinėmis sąlygomis, t.y. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Nustatė, kad atsakovė nuomavosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau jai buvo leista jį privatizuoti, sudarant 1998-03-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas, vadovaudamasis Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad yra nustatytas draudimas įsigyti antrą butą lengvatinėmis sąlygomis ne tik buto nuomininkui, bet ir jo šeimos nariams, ir konstatavo, kad privatizuodama butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė pažeidė imperatyvias Butų privatizavimo įstatymo normas, todėl 1998-03-30 buto pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis. Teismas konstatavo, kad pripažinus niekinio sandorio faktą ir pritaikius restituciją, atsakovės ir nepilnamečio sūnaus faktinė padėtis pablogėtų, būtų pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai. Tokias išvadas teismas padarė atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad atsakovė vieno kambario bute gyvena su dviem vaikais, kurių vienas yra nepilnametis, o kitas mokosi. Teisė privatizuoti šį butą jai buvo suteikta išimties tvarka, nes tuo metu šeimoje augo du nepilnamečiai vaikai, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad šio buto privatizavimo procese jis dalyvavo. Ieškovas neturėjo subjektinės teisės lengvatinėmis sąlygomis, nustatytomis Butų privatizavimo įstatyme, pirkti dar vienas gyvenamąsias patalpas, todėl teismas konstatavo, kad jo ieškininiai reikalavimai negali būti tenkinami. Šiam butui privatizuoti buvo panaudoti atsakovės motinos V.J. investiciniai čekiai. Ieškovas O. P. vardu sudarytos sutarties teisėtumo neginčijo, buvo savo vardu privatizavęs butą (duomenys neskelbtini), todėl jokios subjektyvinės teisės dalyvauti privatizuojant ginčo butą jis neturėjo. Nepritaikius restitucijos, negrąžinus sandorio šalių į pradinę padėtį, teismas atmetė ieškovo reikalavimus, o atsakovės prašymą iškeldinti ieškovą iš buto, patenkino, kadangi ieškovas neturi teisės į dalį buto nuosavybės, be to, pažeidžia atsakovės ir vaikų teises, sudaro neįmanomas sąlygas gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį privatizavo 38,50 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.16). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas savo vardu pagal 1992-02-21 sutartį privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1993-11-12 pardavė. Teismas, vadovaudamasis LR butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d., 5 str. 1 d., LR SŠK 21 str. 1 d., pripažino, kad pastarasis butas buvo įgytas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovė neturėjo teisės privatizavimo būdu įgyti kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šio buto 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį teismas pripažino niekine (1964 m. LR CK 47 str. 1 d., galiojančio LR CK 1.80 str. 1 d.). Šioje dalyje teismo sprendimo šalys neskundžia. Teismas, pripažinęs 1998-03-30 sutartį niekine, netaikė restitucijos. Ieškovas su tokiu teismo sprendimu dalyje dėl restitucijos netaikymo nesutinka, prašo ją taikyti. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 1989-10-21 buvo sudarę santuoką, kuri Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimu buvo nutraukta, ištuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 1999-04-06 (I t., b.l.6-7).

Pagal LR CK 1.78 str. 5 d. teismas, pripažinęs sandorį niekiniu, ex officio turi taikyti niekinio sandorio padarinius. Niekinio sandorio pasekmių taikymas reiškia, kad turi būti taikoma restitucija, grąžinant niekinio sandorio šalis į pradinę iki sandorio buvusią padėtį, išskyrus tam tikras įstatymų numatytas išimtis (LR CK 6.145 str.). LR CK 6.145 str. 2 d. numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartyje Nr.3K-3-205/2009 nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas ieškovo kasacinį skundą ir pasisakydamas dėl niekinio sandorio ir restitucijos taikymo byloje, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl niekinio sandorio padarinių, turėtų atsižvelgti į visas butų privatizavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, nagrinėjamų santykių socialinę svarbą, kitas reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai parinkti restitucijos būdą arba, nustačius išskirtines aplinkybes, jos netaikyti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti restitucijos atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ginčo bute gyvena su 2 vaikais, kurių vienas nepilnametis, o vyresnė dukra mokosi, teisė privatizuoti butą jai buvo suteikta išimties tvarka, ieškovas buto privatizavime nedalyvavo, jis neturėjo subjektinės teisės dalyvauti privatizuojant ginčo butą. Teismas pripažino, kad pritaikius restituciją, atsakovės ir jos nepilnamečio sūnaus faktinė padėtis pablogėtų, būtų pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo buto privatizavimo aplinkybes, kad buvo leista atsakovei privatizuoti ginčo butą išimties tvarka, į nepilnamečio vaiko interesus, į kitos sandorio šalies valią netaikyti restituciją, restitucija tarp Vilniaus m. savivaldybės ir atsakovės neturi būti taikoma. Priešingu atveju neproporcingai būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai gyventi su motina nuosavame būste. Trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės atstovė teismo posėdyje (II t., b.l.71), atsižvelgiant į bylos aplinkybes, prašė netaikyti restitucijos, minėtas tretysis asmuo atsiliepime taip pat nereikalavo taikyti restituciją.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartyje konstatavo, jog ieškovo teisės į ginčo butą negali būti ginamos, nes jis pagal LR butų privatizavimo įstatymą pasinaudojo teisę privatizuoti kitą butą anksčiau. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė aiškintis papildomas aplinkybes dėl restitucijos taikymo ar netaikymo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį niekine, nusprendė netaikyti restituciją tik atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sutarties šalimis vienoje pusėje buvo atsakovė ir jis, neturi teisinės reikšmės ginčui. Be to, pagal LR CK 1.78 str.5 d. reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti tik suinteresuotas asmuo, o ieškovas nagrinėjamu atveju atsakovės ir Vilniaus m. savivaldybės atžvilgiu negali būti laikomas suinteresuotas asmuo, nes įstatymas nesuteikia ieškovui teisės ginti Vilniaus m. savivaldybės interesų, jis nėra jos įgaliotas.

Apeliantas nurodo, kad teismas paliko butą atsakovei, nesant tam įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta tokį jo argumentą. LR CPK 6.145 str. 2 d., kaip jau minėta aukščiau, suteikia teismui teisę tam tikrais atvejais netaikyti restituciją tarp niekinio sandorio šalių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs įstatyme nustatytas svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė restitucijos, todėl teisėtai butą paliko atsakovei nuosavybės teise.

Atmetus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą dėl restitucijos taikymo, atitinkamai atmestinas ir antrasis jo apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl jo iškeldinimo atmetimo. Apeliantas, prašydamas atmesti atsakovės priešieškinį dėl jo iškeldinimo, apeliaciniame skunde nenurodo pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtumo ar nepagrįstumo argumentų, nenurodo, kokias teisės normas toks teismo sprendimas pažeidžia, nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl jo iškeldinimo būtinumo.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas LR CK normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinos 12,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. P. 12,65 Lt (dvylika litų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.