- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 2YT-2505-1003/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01227-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- Šiaulių
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovaujančio valstybės interesus, pareiškimo dėl mobiliojo ryšio telefonų pripažinimo bešeimininkiais daiktais priėmimo klausimą, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas pareiškėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti bešeimininkiais daiktais 2015 metais Šiaulių tardymo izoliatoriuje rastus ir paimtus mobiliojo ryšio telefonus, apskaitytus „Draudžiamų daiktų paėmimo iš kamerų“ žurnale, kurių savininkas nėra žinomas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms (CK 4.58 str. 1 d.). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Pagal Taisyklių 35 punktą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu turi kreiptis mokesčių inspekcijos pareigūnai. Teismas, atsižvelgdamas į tokį turto pripažinimo bešeimininkiu teisinį reglamentavimą, pripažįsta, kad pareiškėja, teikdama pareiškimą teismui, netinkami įgyvendina savo teisę inicijuoti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Vadovaujantis minėtų Taisyklių nuostatomis teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu yra numatyta mokesčių inspekcijos pareigūnams. Tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas 2015-11-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2508-343/2015, žemesnės instancijos teismas yra saistomas aukštesnės instancijos teismo aptariamu klausimu formuojamos praktikos.
Nors pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime vadovaujasi Rastų ir paimtų laisvės atėmimo vietose mobiliojo ryšio priemonių apskaitos, saugojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013-05-09 įsakymu Nr. V-159, 7.1 punktu, kuriame nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga, suėjus nustatytam terminui, kreipiasi į teritorinį apylinkės teismą dėl mobiliojo ryšio telefonų, kurių savininkas nėra žinomas, pripažinimo bešeimininkiais, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šis pareiškėjo nurodytas teisės aktas neatitinka aukštesnę teisinę galią turinčio Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 nuostatoms dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės paduoti pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn pagal CPK 534 straipsnio ir CK 4.58 straipsnio nuostatas, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 8 p., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 8 p., 290-291 str., teismas
nutaria:
atsisakyti priimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovaujančio valstybės interesus, pareiškimą dėl mobiliojo ryšio telefonų pripažinimo bešeimininkiais daiktais.
Pareiškimą grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.