Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., M. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės E. S., (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad su savo sutuoktine E. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno santuokoje bei vedė bendrą ūkį iki pat sutuoktinės mirties. Būdami santuokoje, pareiškėjas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) mainų sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties pagrindais įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po jo sutuoktinės E. S. mirties priėmė palikimą pagal sutuoktinės valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą, kurį sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėju įgytas nekilnojamasis turtas –gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), taip pat visi nekilnojamajame turte esantys kilnojamieji daiktai – baldai, indai, nuotraukos, dokumentai ir kita. Pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos ir dėl psichologinio skausmo, kurį ilgą laiką išgyveno po sutuoktinės mirties, dėl jos palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, palikėjos palikimą priėmė faktiniu valdymu, toliau likdamas gyventi tame pačiame būste, juo naudodamasis kaip savo, prižiūrėdamas ir mokėdamas mokesčius. Notarų biure paveldėjimo bylą užvesta nebuvo.

Suinteresuotas asmuo R. G., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su tėčio V. S. pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo M. S. per teismo nustatyta terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas sudarė santuoką su E. M. D. (S.), gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus M. S., (duomenys neskelbtini), ir dukra R. G., gim. (duomenys neskelbtini). 1997 m. kovo 6 d. sutuoktiniai mainų ir pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sutuoktinė deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki šios dienos. 2025 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aušra Rabačiauskienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą iš V. S. palikimui priimti po E. S. mirties, kadangi yra praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas. 2025 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aušros Rabačiauskienės išduotas liudijimas patvirtina, kad nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki 2025 m. kovo 21 d., mirus (duomenys neskelbtini) E. S., į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nieks nesikreipė. Paveldėjimo bylą neužvesta.

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjo valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)), toliau gyvendamas tame pačiame name, kuriame nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, naudodamasis bei rūpindamasi turtu kaip savo, mokėdamas mokesčius už į namą tiekiamą vandenį, elektros energiją. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas aiškiai išreiškė valią įgyti teises į sutuoktinės palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepareiškė, todėl ginčo tarp įpėdinių nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.