Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusio asmens V. L. įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Mariaus Vytauto Lileikio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio mėn. 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30230-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25291167879 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio mėn. 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30230-2025 V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 6 dalį, už tai, kad 2025 m. lapkričio 22 d., 14.48 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, Panevėžio-Kapsų g. vairavo transporto priemonę Volkswagen Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ją vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,19 promilių girtumas, Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą. Institucija paskyrė administracinę nuobaudą – 1 500 EUR baudą ir dvi administracinio poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 18 mėnesių ir 2) turto – keleivinio automobilio Volkswagen Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) – konfiskavimą.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog įstatymas aiškiai numato, kad nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sankcija ir poveikio priemonės turi būti taikomos ne didesnės nei vidurkis. Šiuo gi atveju buvo pritaikytos tiek maksimali bauda, tiek maksimali poveikio priemonė, be to buvo taikoma papildoma poveikio priemonė transporto priemonės konfiskavimas. Papildomai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visiškai įvykdė prieš tai paskirtas nuobaudas ir laikėsi jam nustatytų ribojimų ir nevairavo transporto priemonių, šiai dienai jis jau būtų galėjęs atgauti vairuotojo pažymėjimą, nes taikytas ribojimas jau yra pasibaigęs, bet jis sąmoningai pasirinko dėl savo sveikatos būklės nesusigrąžinti teisės vairuoti transporto priemonių, tuo išvengiant pažeidimų padarymo, bet deja įvyko šiek tiek kitaip, bet vėl gi reikia suprasti dėl ko įvyko pažeidimas, ne pats asmuo pasirinko nesilaikyti kelių eismo taisyklių vairuoti neblaiviam vis tik čia jam pakišo koją „velnio lašai“ būtent neblaivumas, jei būtų blaivas nebūtų padaręs to pažeidimo, jis visiškai supranta kokios sankcijos jam yra taikytos ir kokias teises turi ir pan. Atstovas teigė, kad pažeidimas buvo nulemptas neblaivumo, o ne pasirinkimo elgtis netinkamai, pažymėjo, kad jo klientas nėra asocialus, kuris sąmoningai nesilaikytų kelių eismo taisyklių, jis turi šeimą darbą, gauna atlyginimą, jis nėra tas pažeidėjas, kuris iš principo negerbia viešosios tvarkos. Prašė pakeisti nutarimą, taikant sankcijas ir ANK nustatytas taisykles ir netaikant papildomos priemonės, tai yra transporto priemonės konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

7. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. ANK 424 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

9. Šis administracinis nusižengimas kvalifikuotas nustačius, jog pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. KET 14 punkte nustatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo pat pradžių savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo prisipažino, atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog asmuo vairavo be teisių tik todėl, kad buvo išgėręs, pasak atstovo, pareiškėjas važiavo į parduotuvę, būtinybės nebuvo, nuvažiavo nedaug nuo namų iki Panevėžio g. Atstovas negalėjo nurodyti, ar pareiškėjas yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau paaiškino, kad jis sąmoningai neatsinaujino vairavimo teisių, siekdamas ateityje nedaryti pažeidimų. Pasak atstovo pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) srityje ir todėl negali niekur kreiptis dėl pagalbos, susijusios su alkoholio vartojimu. Pareiškėjo atstovo nuomone pažeidimas padarytas ne dėl paties asmens sąmoningo pasirinkimo, bet dėl jo priklausomybės alkoholiui. Be formalaus pareiškėjo kaltės pripažinimo, jo kaltę, padarius administracinį nusižengimą pagrindžia ir kiti bylos įrodymai: 1) administracinio nusižengimo protokolas; 2) neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuoti V. L. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, atlikus tikrinimą prietaisu Drager Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0774, pirmuoju tikrinimu 14.48 val. nustatytas 1,27 prom., antruoju – 15.07 val. – 1,22 prom. girtumas; 3) priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktas, pasirašytas apžiūrėtos transporto priemonės – Automobilio – savininko – V. L., 4) momentinės nuotraukos. Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina jog V. L. 2025 m. lapkričio 22 d., 14.48 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, Panevėžio-Kapsų g. vairavo transporto priemonę Volkswagen Toureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės ją vairuoti, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,19 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, konstatuotina, kad V. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

11. Visgi šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl V. L. paskirtos administracinės poveikio priemonės – pareiškėjas ir jo atstovas prašo neskirti turto konfiskavimo. Vienas iš esminių skundo argumentų – tai, kad turto konfiskavimas negali būti taikomas, nes Automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. nors ir yra registruotas V. L. vardu, tačiau automobilis yra įgytas santuokos metu, šiuo automobiliu naudojasi ir jo sutuoktinė, todėl pritaikius Automobilio konfiskavimą nukentėtų asmuo, kuris nėra susijęs su administraciniu nusižengimu.

12. Iš tiesų, santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

13. Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Tai reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas; e3K-3-252-421/2023 ir kt.).

14. Taigi, nagrinėjamu atveju bendroji minėtų sutuoktinių jungtinė nuosavybė preziumuojama. Visgi, aplinkybė, jog pažeidėjas, darydamas administracinį nusižengimą, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, neužkerta kelio konfiskuoti šį turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018 ir kt.).

15. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Būtina pažymėti, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Nusižengimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ANK numatytiems nusižengimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma gali būti išieškoma tik tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Be to, teismų praktikoje pažymėtina, kad pirmenybė teikiama galimybei taikyti konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tokiai galimybei, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

16. Viena iš turto konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės, paskirčių – atimti galimybę toliau naudotis konkrečia priemone darant analogiško pobūdžio pažeidimus. Šis tikslas nusveria finansinio nuostolio klausimą. Nors pareiškėjas ir jo atstovas teisingai akcentuoja, kad ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatytas transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, o tik gali būti skiriamas, tačiau tai savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju minėta administracinio poveikio priemonė jam neturėjo būti skiriama. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis V. L. per pastaruosius penkerius metus baustas net 16 kartų: 2023 m. liepos 19 d. įsiteisėjusiu nutarimu pripažintas kaltu dėl nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykdymo (nusižengimas fiksuotas 2023 m. gegužės 1 d.) ir specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimta nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., 2023 m. liepos 19 d. įsiteisėjusiu nutarimu pripažintas kaltu dėl nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 6 dalyje, įvykdymo (nusižengimas fiksuotas 2023 m. gegužės 7 d.) ir specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimta 2023 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. gegužės 6 d., pasibaigus specialiosios teisės - teisės vairuoti atėmimo terminui asmuo neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų numatytų 2009-07-29 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418, 9, 9.1, 9.2, 9.3, 10 punktuose, todėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino. Tokios aplinkybės rodo sistemingą ir sąmoningą teisės normų ignoravimą bei ankstesnių sankcijų neveiksmingumą, teigiamų pokyčių asmens elgsenoje nebuvimą. Nors baudos yra sumokėtos, tačiau nuobaudos prevencinė funkcija pareiškėjo neatgrasė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo bei analogiško pobūdžio veiksmų kartojimo. Taigi, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, t. y. jis žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir toliau vairuoja, todėl, siekdama atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, institucija paskyrė jam ir anksčiau minėto automobilio konfiskavimą.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareigūnas, prieš priimdamas skundžiamą Nutarimą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančių duomenų visumą, institucija atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, institucija nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Institucija nustatė, kad nagrinėjamu atveju V. L. vairuota transporto priemonė yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė. V. L. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė natūra konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę, kurią vairuodamas jis 2025 m. lapkričio 22 d. padarė ANK 424 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, šiuo atveju buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta ar neproporcinga ir tinkamai užtikrina administracinio poveikio priemonės paskirtį.

18. Bylos medžiaga patvirtina, jog V. L. žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisydamas to ir vėl nusprendė vairuoti. Nors skunde stengiamasi sumenkinti ANK 424 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą teigiant, kad jis yra „nedidelio pavojingumo“, juo nebuvo padaryta jokia žala, tačiau iš šio nusižengimo sankcijoje numatytų nuobaudų, privalomai skirtinos administracinio poveikio priemonės dydžių ir terminų bei papildomos administracinio poveikio priemonės skyrimo – akivaizdu, kad šis nusižengimas yra laikytinas šiurkščiu. Tokios griežtos administracinės atsakomybės numatymas reiškia, kad įstatymų leidėjas šį nusižengimą laiko šiurkščiu ir visapusiškai siekia užkirsti kelią tokių nusižengimų darymui. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju V. L. pakartotinai vairuojant transporto priemonę neturint tam teisės dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė.

19. Byloje nustatytos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja V. L. kaip visiškai nedrausmingą vairuotoją, kuris nuolat daro KET pažeidimus, ignoruoja jam skiriamas administracinio poveikio priemones, o tai leidžia daryti išvadą, kad dėl kitų eismo dalyvių saugumo yra būtina užkirsti jam kelią daryti naujiems panašaus ar tokio paties pobūdžio nusižengimams. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus.

20. Teismas patikrinęs skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrindus, konstatuoja, kad V. L. priklausančio automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir teisėtai. Paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, o V. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Mariaus Vytauto Lileikio skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4,6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Pareiškėjo V. L. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Mariaus Vytauto Lileikio skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio mėn. 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30230-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25291167879 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.