- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- I3-15522-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04964-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- N. A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. N. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 21RE-664(AG-529/02-2024) (toliau – Ginčų komisijos sprendimas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2024 m. gegužės 10 d. potvarkio Nr. 4D-108 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sąrašo patvirtinimo“ priedą (toliau – Ginčijamas potvarkis, kuriuo pareiškėjo paraiška pripažinta kaip netinkama paramai gauti.
Pareiškėjas N. A. N. skunde nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pateikė paraišką Nr. 31VM-KA-23-1-04388-PR001 pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Paraiška).
ŽŪM, atmesdama Paraišką nustatė, kad Paraiška neatitinka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-425 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 18.1 papunktyje bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 124.4 papunktyje nustatytų reikalavimų. Taip pat, kad Paraiškoje numatytos įsigyti investicijos (karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu, girdyklos, LED šviestuvai, šepečiai, musių, vabzdžių kontrolės sistema, suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams, veršelių nameliai, paraiškos parengimo ir lydinčių dokumentų paslaugų išlaidos) neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte, 30.1, 30.2.1.1, 30.2.1.4, 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3, 33.2 papunkčiuose bei Administravimo taisyklių 124.19 papunktyje nustatytų reikalavimų.
Nesutikdamas su Ginčijamu potvarkiu, pareiškėjas pateikė skundą Ginčų komisijai, kuri 2024 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 21RE-664(AG-529/02-2024) skundą atmetė.
Pažymi, kad Paraiškoje buvo pateikta pakankamai informacijos apie tai, kaip pareiškėjas ketina įgyvendinti projektą, kaip yra grindžiamas išlaidų būtinumas ir reikalingumas. Įsitikinęs, kad tos informacijos teigiamam sprendimui skirti paramą pakako. Negana to, Agentūra ne vieną kartą kreipėsi į pareiškėją tiek žodžiu, tiek raštu, prašydama detalizuoti vienos ar kitos investicijos poreikį. Pareiškėjas visada tokią informaciją pateikdavo ir bendradarbiaudavo.
Dėl karvidžių komplekso rekonstrukcijos su stoginės įrengimu
Pažymi, kad ŽŪM, vertindama investicijos - karvidžių rekonstrukcija su stoginės įrengimu - atitikimą teisės aktų normoms, vadovavosi 30.4.2.2 papunkčiu, kas neatitinka Paraiškoje nurodytos informacijos, bei akivaizdžiai blogina pareiškėjo teisinę padėtį. Argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju parinktas taikyti Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunktis, ŽŪM Ginčijamame potvarkyje nėra. Tai, kad įgyvendinus Projektą, pareiškėjo ūkis bus modernizuotas yra neginčytina tiesa. Karvidžių rekonstrukcija su stogine prisideda prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, toks pagrindimas pateiktas Paraiškos 18-19 lapuose, taip pat pareiškėjo teiktuose atsakymuose NMA į paklausimus, todėl pateikti vien tik subjektyvūs pamąstymai apie pareiškėjo investicijas, negali būti vertinami kaip teisėto ir argumentuoto sprendimo motyvavimas. Pareiškėjas tokį ŽŪM veiksmą, kai jo atžvilgiu buvo remtasi ir vadovautasi teisės aktuose neįtvirtintais kriterijais apie saitinį / besaitį galvijų laikymo būdą, traktuoja kaip nepagrįstą ir atliktą viršijus ŽŪM suteiktus įgaliojimus (veikimas ultra viręs) kas iš esmės tokį veiksmą daro neteisėtu.
Dėl likusių investicijų (girdyklų, LED šviestuvų, šepečių, musių, vabzdžių kontrolės sistemos, suvyniojamos užuolaidos, tento veršeliams, veršelių namų ir pan.) netinkamo įvertinimo
Pažymi, kad Ginčijamame potvarkyje lakoniškai prie kiekvienos iš aukščiau įvardytų investicijų yra nurodyta, kad yra netinkama finansuoti investicija, kadangi nėra konkrečių duomenų, kaip ta konkreti investicija prisideda prie ŠESD mažinimo. Atkreipia dėmesį, kad kiekvienos iš aukščiau įvardytų investicijų būtinumas ir reikalingumas, pagrįstumas ir detalizavimas buvo pateiktas Paraiškos 10-16 lapuose. Papildomai investicijų pagrindimą pareiškėjas tikslindavo gavęs Agentūros paklausimus. Atsakymuose remdavosi oficialiais egzistuojančiais straipsniais ir moksline medžiaga, kas tik pagrindė tiek investicijų poreikį, tiek būdus kaip jie prisidės prie priemonės tikslo įgyvendinant Projektą. Tačiau Ginčijamas potvarkis yra nesuprantamas, jame trūksta logikos, nes nukrypstama į teisiškai nereikšmingus argumentus, kurie nei patvirtina, nei paneigia Ginčijamo potvarkio motyvaciją, o skaitant jį, pametama loginė mintis, nes minimos tiesiogiai niekaip nesusijusios aplinkybės (pvz. ūkio konkurencingumas, žemės ūkio produktų pridėtinės vertės kilimas ir pan), kurie naudojami kaip argumentai Paraiškos investicijų netinkamumui / nebūtinumui pagrįsti.
Mano, kad ŽŪM objektyviai neįvertinus su Paraiškos ir pateiktų atsakymų turinio, buvo pažeistos pagrindinės paraiškų vertinimo procedūros, todėl priimtas Ginčijamas potvarkis turi būti panaikintas. Galiausiai, buvo pažeistas ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
ŽŪM atsiliepime į skundą nurodė, kad Paraiškoje numatyta vykdyti dvi pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklas:
1. pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktį (ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje) nurodytos investicijos: girdyklos (3 vnt.), LED šviestuvai (15 vnt.), musių, vabzdžių kontrolės sistema (1 komplektas), suvyniojama užuolaida (1 vnt.), tentas veršeliams nuo karščio (18 vnt.), tentinis stogas gelžbetoniniam rezervuarui (1 vnt.), ventiliacinės užuolaidos fermai (54 m x iki 2,4 m aukščio – 1 vnt., 50 m x iki 3 m aukščio – 2 vnt.), veršelių nameliai (75 vnt.), vėsinimo sistema vandeniu (2 komplektai), šepečiai (10 vnt.).
2. pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktį (Investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų) nurodyta investicija – karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu, bendrosios išlaidos.
Paraiška įvertinta vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių:
6 punktu, kuriame nurodyta, kad intervencinės priemonės tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų;
12 punktu, kuriame nurodyta, kad pagal intervencinę priemonę remiama ši veikla: 12.1. ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje; 12.3. investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų;
18 punktu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei jo projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Administravimo taisyklių 124.1–124.4 papunkčiuose, ir nepatenka į Administravimo taisyklių 125.1, 125.2 papunkčiuose nurodytas paramą ribojančias sąlygas (18.1 papunktis);
19.3.3 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis paramos papildomai veiklai, nurodytai Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktyje, taip pat įsipareigoja galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę / diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus;
27 punktu, kuriame nurodyta, kad projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla;
29 punktu, kuriame nurodyta, kad projekto išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimas ir viešosios paramos intensyvumo nuo tinkamų finansuoti išlaidų nustatymas atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka;
30.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad investicijos laikomos tinkamomis, jei atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Administravimo taisyklių 124.11, 124.13–124.16, 124.18–124.19 papunkčiuose;
30.2.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad galvijininkystės (pieninės ar mėsinės) subsektoriuje daromos investicijos turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų: 30.2.1.1. įrengiant naujus arba rekonstruojant esamus galvijų tvartus ir juose esančias mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 „Dėl Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009 patvirtinimo“ (toliau – TPT), 178.1.1, 178.2.1 papunkčiuose; 30.2.1.2. įrengiant naujas arba rekonstruojant esamas tirštojo mėšlo mėšlides, rietuves naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 178.3.1 papunktyje; 30.2.1.3. įrengiant naujas arba rekonstruojant esamas skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 178.4.1 papunktyje; 30.2.1.4. ūkyje naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 179, 197 punktuose;
30.4.2.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad turi būti investuojama į veršelių auginimo infrastruktūrą (tvartų įrengimą arba rekonstrukciją), sudarančią sąlygas veršelius (iki 8 savaičių amžiaus) auginti ne individualiuose garduose, o kartu su jų motinomis;
30.4.2.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad turi būti investuojama į galvijų auginimo infrastruktūrą (diendaržių, mociono aikštelių, stoginių įrengimą), kai sudaromos sąlygos galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę / diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus;
30.4.2.3 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad galvijų auginimo infrastruktūrą (tvartų įrengimą arba rekonstrukciją), sudarančią sąlygas pereiti nuo saitinio prie besaičio galvijų laikymo būdo (netaikoma ekologinės gamybos veiklą vykdantiems pareiškėjams, laikantiems daugiau kaip 50 galvijų);
33.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad netinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 30 punkto reikalavimų.
Administravimo taisyklių:
3.33 papunkčiu, kuriame apibrėžtos tinkamos finansuoti išlaidos – suplanuotos, pagrįstos, projektui įgyvendinti būtinos ir ES bei nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios išlaidos;
90 punktu, kuriame nustatyta, kad jeigu dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Mokėjimo agentūra) negali įvertinti paramos paraiškos, ji turi paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją. Gali būti prašoma pateikti tik tuos dokumentus ir informaciją, kuri yra būtina atitikčiai tinkamumo sąlygoms, atrankos kriterijams ir įsipareigojimams įvertinti ir kurios nėra Registruose <...>;
93 punktu, kuriame pažymėta, kad visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus;
94 punktu ir 124.1 papunkčiu, kuriuose nurodyta, kad paramos paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, Registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi nuo Registruose esančių duomenų, vadovaujamasi Registruose esančiais duomenimis;
103 punktu, kuriame nurodyta, kad paramos paraiškoje ir jos prieduose nurodyti duomenys be Mokėjimo agentūros paklausimo po paramos paraiškos pateikimo negali būti koreguojami ar tikslinami, išskyrus akivaizdžias klaidas;
107 punktu, kuriame nurodyta, jog tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą intervencinę priemonę, atsižvelgiant į šiose Įgyvendinimo taisyklėse nurodytas bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, Strateginio plano ir konkrečios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje;
118 punktu, kuriame nurodyta, kad jei Mokėjimo agentūra tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustato, kad projekto atskirų tinkamų finansuoti išlaidų suma ir galima didžiausia paramos suma skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų atskirų projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir prašomos paramos sumos, taip pat ir sumažinus paramos sumą už iki vertinimo metu atliktus pirkimus pagal žemės ūkio ministro tvirtinamą sankcijų už teisės aktų pažeidimus nustatymo metodiką dėl sankcijų taikymo, išskyrus atvejus, kai paramos suma mažėja dėl apvalinimo, iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo, Mokėjimo agentūra turi informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų sumą, informaciniame rašte nurodyti tokio sprendimo argumentus ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas) su Mokėjimo agentūros nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma <...>. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Mokėjimo agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma, ir (arba) atsisako įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas), paramos paraiška pripažįstama netinkama ir teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui. Jeigu Mokėjimo agentūra nustato, kad prašomos finansuoti projekto išlaidos yra nebūtinos projekto tikslams pasiekti ir dėl šios priežasties jas pripažįsta netinkamomis finansuoti išlaidomis, ši netinkamų finansuoti išlaidų dalis nėra laikoma projekto dalimi, dėl to iš pareiškėjo nereikalaujama jas patirti ir apmokėti iš nuosavų ar skolintų lėšų. Jeigu pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles yra sudaroma paramos sutartis ir Mokėjimo agentūros nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma yra iki 100 Eur ir sumažinta suma nesudaro daugiau kaip 1 proc. nuo prašomos paramos sumos, Mokėjimo agentūra turi teisę iki paramos sutarties pasirašymo nederinti su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su sumažinta paramos
suma. Jeigu pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles nėra sudaroma paramos sutartis, Mokėjimo agentūra visais atvejais turi derinti su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su sumažinta paramos suma. Jeigu Mokėjimo agentūra nustato, kad visos prašomos finansuoti išlaidos yra netinkamos, paramos paraiška pripažįstama netinkama ir teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui, išskyrus paraiškas, kurios pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles nėra teikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui;
124 punktu, kuriame nurodyta, kad bendrosios tinkamumo sąlygos ir reikalavimai (taikoma jeigu intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip): 124.4. projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse;
124.19. tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, suplanuotos ir pagrįstos.
Paraiškos teikimo metu pareiškėjo ūkyje buvo laikomi 1 026 galvijai, iš kurių: pieninių veislių karvių – 576, mėsinių veislių karvių – 19, pieninių veislių telyčaičių – 397, mėsinių veislių – 10, buliukų pieninių veislių – 23, mėsinių veislių – 1. Apie 15 procentų gyvulių vis dar laikomi saitiniu būdu. Pareiškėjo Paraiškos projekto pavadinimas „N. A. N. ūkio plėtra“, įgyvendinimo vieta: (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas).
Pažymėta, kad Projektas ŽŪM projektų atrankos komisijos posėdyje buvo svarstomas keletą kartų. 2024 m. kovo 28 d. Projektas ketvirtą kartą buvo svarstomas ŽŪM projektų atrankos komisijos posėdyje. Projektas buvo grąžintas pervertinti, pavedant Agentūrai patikslinti neigiamą išvadą, joje aiškiai ir argumentuotai nurodant konkrečias Įgyvendinimo taisyklių nuostatas dėl reikalavimų investicijoms (t. y. 30 p. papunkčius), kuriomis remdamasi Agentūra vertinimo metu nustatė, kad dalis išlaidų (karvidžių komplekso rekonstrukcija, girdyklos, LED šviestuvai, musių, vabzdžių kontrolės sistema, suvyniojama užuolaida, tentas veršeliams nuo karščio, veršelių nameliai, šepečiai, paraiškos parengimo ir lydimųjų dokumentų paslaugos) yra netinkamos ir nebūtinos finansuoti.
Išnagrinėjus Paraiškos bei atsakymų į paklausimus duomenis nustatyta, kad netinkamos finansuoti yra šios išlaidos: karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu; girdyklos; LED šviestuvai; šepečiai; musių, vabzdžių kontrolės sistema; suvyniojama užuolaida; tentas veršeliams; veršelių nameliai; paraiškos parengimo ir lydinčių dokumentų paslaugų išlaidos.
Dėl karvidžių komplekso rekonstrukcijos su stoginių įrengimu
Nustatyta, kad stoginės, kaip atskiros investicijos įrengimas, jeigu ji būtų tokia detalizuota ir atskirta, atitiktų Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunktyje nurodytą reikalavimą, tačiau projektiniame pasiūlyme stoginės įrengimas nurodytas kartu su visos fermos rekonstrukcija, šiuo atveju bendra karvidžių komplekso rekonstrukcijos su stoginių įrengimu investicijos vertė 1 200 000,00 Eur be PVM, stoginių vertė bendroje investicijos vertėje nėra išskirta. Atsakydamas į 2024 m. sausio 31 d. paklausimą Nr. S-KA-0440757 pareiškėjas grindė visos fermos rekonstrukcijos su stoginių įrengimu poreikį bei jos įtaką visų fermoje laikomų gyvulių gerovės užtikrinimui ir nepateikė detalizuoto dokumento, kuriame stoginė būtų atskirta nuo rekonstruojamos fermos, todėl investicija - fermos rekonstrukcija su stoginių įrengimu - priskiriama prie netinkamų finansuoti, nes netenkina Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunkčio, kuriame nurodyta, kad turi būti investuojama tik į galvijų auginimo infrastruktūrą (diendaržių, mociono aikštelių, stoginių įrengimą), kai sudaromos sąlygos galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę / diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus. Kadangi Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklėse nenumatytas proporcingas skaičiavimas, nenumatyta, kad galimas išlaidų pro rata taikymo principas, investicija - fermos rekonstrukcija su stoginių įrengimu laikoma pertekline, neproporcinga, neracionalia siekiant projekto tikslų, neužtikrina Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunkčio atitikties, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją, siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas. Tikslas - skatinti tvarią žemės ūkio gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų; investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 30.1 ir 33.2 papunkčių reikalavimų, Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio reikalavimo, Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio reikalavimo. Fermos rekonstrukcija su stoginių įrengimu yra netinkama finansuoti ir dėl to, kad netenkina Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.3 papunkčio, kuriame nurodyta, kad galvijininkystės (pieninės arba mėsinės) subsektoriuje investuojama į galvijų auginimo infrastruktūrą (tvartų įrengimą arba rekonstrukciją), sudarančią sąlygas pereiti nuo saitinio prie besaičio galvijų laikymo būdo, tačiau šiuo atveju investicijos vertė 1 200 000,00 Eur be PVM, o tik 15 proc. galvijų fermoje vis dar laikoma saitiniu būdu. Įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, nes tikslas - skatinti tvarią žemės ūkio gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Todėl investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 30.1 ir 33.2 papunkčių reikalavimų, Administravimo taisyklių 124.4 bei 124.19 papunkčio reikalavimų.
Dėl girdyklų
Atsakyme į paklausimą nurodyta, kad šiuolaikinės girdyklos leis gyvuliams tiekti švaresnį šildomą vandenį, remiantis moksliniais duomenimis, ši investicija prisideda prie gyvūnų gerovės https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2019/11/gyvunu-gerove-svarba-reiksme-irvertinimas; pagrindinė girdyklų paskirtis yra užtikrinti tinkamą gyvūnų girdymą tvarte, kuris yra viena iš gyvūnų gerovės sąlygų, kaip nurodyta Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1- 690 „Dėl Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ŪGGR ) 22 punkte (Ūkinių gyvūnų šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad kiek galima būtų sumažinta pašaro ir vandens taršos ir kenksmingos ūkinių gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė) ir 23 punkte (Visi ūkiniai gyvūnai reguliariai turi gauti jų fiziologinius poreikius atitinkantį kiekį tinkamo vandens ar kitokių skysčių), tačiau nėra konkrečių duomenų, kaip jos prisideda prie ŠESD mažinimo.
Pareiškėjas taip pat nepateikė paskaičiavimų ir konkrečių argumentų, kaip ši investicija prisidės prie ŠESD sumažinimo fermoje, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 veiklos reikalavimų, taip pat neatitinka 30.2.1.4 papunkčio reikalavimų. Girdyklos turi tiesioginės įtakos gyvulių gerovei, tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles prie 12.3 veiklos yra tinkamos finansuoti tik tam tikros tikslinės investicijos, kurios yra apibrėžtos Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose. Girdyklos neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.3 veiklos reikalavimų, kadangi ši investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiantį tai, kad girdyklos nesusijusios nei su viena Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte nurodyta remiama veikla, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 ir 33.2 papunkčių, Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio reikalavimo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos ir pagrįstos, taip pat neatitinka Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, reikalavimo, todėl girdyklos yra netinkamos finansuoti.
Dėl LED šviestuvų
Nauji LED šviestuvai turi integruotus raudonos spalvos naktinius šviestuvus, kurie ramina galvijus, šie šviestuvai leidžia taupyti elektros energiją, prisideda prie gyvūnų gerovės. Pagrindinė LED šviestuvų paskirtis yra užtikrinti efektyvų apšvietimą tvarte, kuris yra viena iš gyvūnų gerovės sąlygų, kaip nurodyta ŪGGR 16 punkte (Ūkinių gyvūnų laikymo patalpose ūkiniai gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamų poilsio pertraukų. Jei ūkinių gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas), tačiau nepateikti detalūs paskaičiavimai ir konkretūs argumentai, kaip ši investicija prisidės prie ŠESD sumažinimo fermoje, pateikti tik abstraktūs teiginiai, kaip bus prisidedama prie ŠESD mažinimo, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 veiklos reikalavimų, taip pat neatitinka 30.2.1.4 papunkčio reikalavimų.
Vadovaujantis moksliniais duomenimis, ši investicija tiesiogiai gerina gyvulių gerovę (https://www.agroakademija.lt/s/gyvulininkyste/mikroklimato-rodikliai-ir-juitaka-melziamu-karviu-sveikatingumui), tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles prie 12.3 veiklos yra tinkamos finansuoti tik tam tikros tikslinės investicijos, kurios yra apibrėžtos Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose. Nauji LED šviestuvai neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.3 veiklos, kadangi ši investicija neatitinka 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant, į tai, kad LED šviestuvai nesusiję nei su viena Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte nurodyta remiama veikla, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 ir 33.2 papunkčių, Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio reikalavimo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos ir pagrįstos, taip pat neatitinka Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, reikalavimo, todėl yra pripažinta netinkama finansuoti.
Dėl šepečių
Šepečiai yra investicija, kuri, remiantis atliktais tyrimais, paskelbtais viešojoje erdvėje ir pareiškėjo pateiktais duomenimis, pagerina galvijų fizinę būseną, prisideda prie gyvūnų gerovės (https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2011/03/gyvunu-gerove-pieno-ukiuose/). Pagrindinė šepečių paskirtis yra prisidėti prie gyvūnų gerovės gerinimo, tačiau neturi tiesioginio poveikio ŠESD mažinimui, nepateikti detalūs paskaičiavimai ir konkretūs argumentai, kaip ši investicija prisidės prie ŠESD sumažinimo fermoje, pateikti tik abstraktūs teiginiai, nepagrįsta jų įtaka ŠESD sumažinimui, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 veiklos, taip pat neatitinka 30.2.1.4 papunkčio reikalavimų. Ši investicija tiesiogiai gerina gyvulių gerovę, tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles prie 12.3 veiklos yra tinkamos finansuoti tik tam tikros tikslinės investicijos, kurios yra apibrėžtos Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose. Šepečiai taip pat neatitinka ir Įgyvendinimo taisyklių 12.3 veiklos, kadangi ši investicija neatitinka 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad šepečiai nesusiję nei su viena Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte remiama veikla, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 ir 33.2 papunkčių, Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio reikalavimo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos ir pagrįstos, taip pat neatitinka Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, reikalavimo, todėl šepečiai yra pripažinti netinkami finansuoti.
Dėl musių, vabzdžių kontrolės sistemos
Musių, vabzdžių kontrolės sistemos pagrindinė paskirtis yra prisidėti prie gyvūnų gerovės gerinimo, mažinti biologinių dirgiklių (virusinių, bakterinių, grybelinių ir kitų ligų sukėlėjai, parazitai, kraują siurbiantys vabzdžiai ir kt.) įtaką gyvūnų gerovei. Biologiniai dirgikliai didina gyvūnų stresą ir taip blogina gyvūnų fiziologinę, natūralios elgsenos ir psichikos būklę, todėl nėra užtikrinamos vadinamosios „penkios gyvūnų laisvės“, pagal kurias galvijų gerovė ES šalyse vertinama, taikant gerovės vertinimo metodikas (https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2011/03/gyvunu-gerove-pieno-ukiuose/), tačiau musių, vabzdžių kontrolės sistema neturi tiesioginio poveikio ŠESD mažinimui, nepateikti detalūs paskaičiavimai ir konkretūs argumentai, kaip ši investicija prisidės prie ŠESD sumažinimo fermoje, pateikti tik abstraktūs teiginiai, nepagrįsta jų įtaka ŠESD sumažinimui, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 veiklos reikalavimų, taip pat neatitinka 30.2.1.4 papunkčio reikalavimų. Ši investicija tiesiogiai gerina gyvulių gerovę, tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles prie 12.3 veiklos yra tinkamos finansuoti tik tam tikros tikslinės investicijos, kurios yra apibrėžtos Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose. Musių, vabzdžių kontrolės sistema taip pat neatitinka ir Įgyvendinimo taisyklių 12.3 veiklos, kadangi ši investicija neatitinka 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad musių, vabzdžių kontrolės sistema nėra susijusi nei su viena Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte nurodyta remiama veikla, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 33.2 papunkčių, Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio reikalavimo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos ir pagrįstos, taip pat neatitinka Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, reikalavimo, todėl musių, vabzdžių kontrolės sistema pripažinta netinkama finansuoti.
Dėl suvyniojamų užuolaidų ir tento veršeliams
Suvyniojamų užuolaidų, tento veršeliams nuo karščio pagrindinė paskirtis yra prisidėti prie gyvūnų gerovės gerinimo, skirtos užtikrinti tinkamą oro apykaitą, temperatūrą, kaip numatyta ŪGGR 15 punkte (Oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija neturi būti kenksmingi ūkiniams gyvūnams). Tentas veršeliams nuo karščio yra kaip tinklelis, kuris leidžia oro judėjimą, bet užstoja tiesioginius saulės spindulius, po tentu oras ir paviršiai vėsesni, tai ženkliai pagerina galvijų gerovę, tačiau suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams neturi tiesioginio poveikio ŠESD mažinimui, nepateikti detalūs paskaičiavimai ir konkretūs argumentai, kaip šios investicijos prisidės prie ŠESD sumažinimo fermoje, pateikti tik abstraktūs teiginiai, nepagrįsta jų įtaka ŠESD sumažinimui, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 veiklos reikalavimų, taip pat neatitinka 30.2.1.1 ir 30.2.1.4 papunkčio reikalavimų. Šios investicijos tiesiogiai gerina gyvulių gerovę, tačiau pagal Įgyvendinimo taisykles prie 12.3 veiklos yra tinkamos finansuoti tik tam tikros tikslinės investicijos, kurios yra apibrėžtos Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose. Suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams taip pat neatitinka ir Įgyvendinimo taisyklių 12.3 veiklos, kadangi ši investicija neatitinka 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams nėra susiję nei su viena Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte nurodyta remiama veikla, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, investicijos neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 papunkčio, Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio reikalavimo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos ir pagrįstos, taip pat neatitinka Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, reikalavimo, todėl suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams pripažinti netinkami finansuoti.
Dėl veršelių namelių
Veršelių nameliai yra mažiau laidūs karščiui, atsparūs UV spinduliams, todėl ženkliai pagerina veršelių laikymo sąlygas. Šie nameliai su integruotu gardeliu, kur veršeliui bus patogu pasiekti vandenį, pieną ir maistą. Ši investicija užtikrina gyvūno gerovę, kaip numatyta ŪGGR 15 punkte (Oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija neturi būti kenksmingi ūkiniams gyvūnams) ir 22 punkte (Ūkinių gyvūnų šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad kiek galima būtų sumažinta pašaro ir vandens taršos ir kenksmingos ūkinių gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė), tačiau nepateikti paskaičiavimai, kaip ši investicija prisidės prie ŠESD mažinimo, todėl neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 veiklos reikalavimų, taip pat neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 30.2.1.1, 30.2.1.4 ir 30.4.2.1 papunkčių reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kad veršelių nameliai nėra susiję nei su viena Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte nurodyta remiama veikla, investicija yra susijusi su žemės ūkio valdos modernizavimu, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes iš esmės įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas, investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 33.2 papunkčių ir Administravimo taisyklių 124.4 papunkčio, kuriame nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse, reikalavimų, todėl veršelių nameliai pripažinti netinkami finansuoti.
Dėl paraiškos parengimo ir lydimųjų dokumentų paslaugų išlaidų
Išlaidos paraiškos parengimo ir lydimųjų dokumentų paslaugų suma sumažinta atsižvelgiant į tai, kad fermos rekonstrukcija su stoginių įrengimu priskirta prie netinkamų finansuoti, ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 32.1.4 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad projekto bendrosios išlaidos rengiant ir įgyvendinant projektą patiriamos išlaidos: atlyginimas architektams, inžinieriams ir konsultantams už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant veiklos ir (arba) projektų aprašų ir kitų su jais susijusių dokumentų rengimą, kai šios išlaidos skiriamos nekilnojamajam turtui statyti ir (arba) įsigyti ir gerinti, naujiems įrenginiams ir įrangai, įskaitant techniką, pirkti, taip pat šio projekto viešinimo išlaidos. Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali būti ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur. Tuo atveju, kai projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 3 000 Eur.
Dėl šios priežasties 2024 m. vasario 13 d. rašytas dar vienas paklausimas, nustatyta iš viso tinkamų finansuoti išlaidų vertė be PVM – 91 600,00 Eur, o galima paramos suma – 59 540,00 Eur.
Iš viso netinkamų ir nebūtinų finansuoti išlaidų – 1 301 036,70 Eur.
Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 118 punktu, pareiškėjo buvo prašyta nurodyti, ar sutinka įgyvendinti Projektą su nustatyta galima mažesne paramos suma – 59 540,00 Eur; jei taip – patikslinti visus duomenis Paraiškoje bei verslo plane. 2024 m. vasario 19 d. Agentūra gavo pareiškėjo atsakymą (reg. Nr. GDA-360), kuriame jis nurodė, kad nesutinka su nepagrįstu ir neargumentuotu įvertinimu.
Nurodyta, kad išnagrinėjus Paraiškoje ir verslo plane nurodytą informaciją, pareiškėjo pateiktus atsakymus į paklausimus, viešuosiuose registruose / šaltiniuose esančią informaciją, nustatyta, jog pareiškėjo pateikta Paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 bei Administravimo taisyklių 124.4 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų, kadangi Paraiškoje numatytos investicijos neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte, 30.1, 30.2.1.1, 30.2.1.4, 30.4.2.1, 30.4.2.2, 30.4.2.3 ir 33.2 papunkčiuose bei Administravimo taisyklių 124.19 papunktyje nustatytų reikalavimų. Atsakyme į paklausimą pareiškėjas nepateikė sutikimo įgyvendinti Projektą su nustatytomis tinkamomis finansuoti išlaidomis ir 59 540,00 Eur paramos suma. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 118 punktu, kuriame nurodyta kad jei Agentūra tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustato, kad projekto atskirų tinkamų finansuoti išlaidų suma ir galima didžiausia paramos suma skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų atskirų projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir prašomos paramos sumos, taip pat ir sumažinus paramos sumą už iki vertinimo metu atliktus pirkimus pagal Žemės ūkio ministro tvirtinamą sankcijų už teisės aktų pažeidimus nustatymo metodiką dėl sankcijų taikymo, išskyrus atvejus, kai paramos suma mažėja dėl apvalinimo, iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo Agentūra turi informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų sumą, informaciniame rašte nurodyti tokio sprendimo argumentus ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas) su Agentūros nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma <...>. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma, ir (arba) atsisako įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas), paramos paraiška pripažįstama netinkama ir teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui. <...>.“
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Agentūra nustatė, kad Paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 bei Administravimo taisyklių 124.4 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą reikalavimų, kadangi Paraiškoje numatytos investicijos (karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu, girdyklos, LED šviestuvai, šepečiai, musių, vabzdžių kontrolės sistema, suvyniojama užuolaida, tentas veršeliams, veršelių nameliai, paraiškos parengimo ir lydimųjų dokumentų paslaugų išlaidos) neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkto, 30.1, 30.2.1.1, 30.2.1.4, 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3, 33.2 papunkčių bei Administravimo taisyklių 124.19 papunkčio nustatytų reikalavimų ir Projektas pripažintas netinkamu finansuoti.
Pažymėta, kad 2024 m. gegužės 6 d. Agentūros parengta neigiama išvada buvo svarstoma Projektų atrankos komiteto posėdyje, kuriame pritarta išvadai ir nuspręsta Paraiškai neskirti paramos, o 2024 m. gegužės 9 d. pasirašytas ŽŪM kanclerio Ginčijamas potvarkis. Mano, kad Ginčijamas potvarkis yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Agentūra atsiliepime į skundą nurodė, kad iš esmės pritaria ŽŪM pozicijai.
Pažymi, kad Ginčijamas potvarkis atitinka keliamus reikalavimus, nes jame buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, paklausimų pareiškėjui siuntimas ir atsakymų į juos pateikimas, teisės aktų nuostatos, kurios buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjas nei Agentūrai, nei Ginčų komisijai, nei teismui nenurodė, kaip konkrečiai jo prašomos finansuoti investicijos tiesiogiai prisidės prie poveikio ŠESD mažinimui, nepateikė jokių ŠESD kiekio sumažinimo skaičiavimų. Agentūros vertinimu, pareiškėjas, grįsdamas projektą vien gyvulių gerovės standartų gerinimu, tačiau neįrodydamas konkretaus poveikio ŠESD mažinimui negalėjo tikėtis, kad parama bus skirta remiantis tik abstrakčiais teiginiais, jog gyvulių laikymo sąlygos sumažins ŠESD.
Pažymi, kad Ginčijamame potvarkyje ties kiekviena investicija pateiktas atskiras paaiškinimas, kodėl atitinkama investicija netinkama finansuoti. ŽŪM priimant Ginčijamą potvarkį rėmėsi racionalaus lėšų panaudojimo principu ir tinkamai įvertino susidariusią situaciją. Naudodamasi suteikta diskrecija valdžios institucija nepažeidė imperatyvių teisės normų, teisės principų, išlaikė viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti savo priimamus sprendimus. Teiginiai apie teisėtus lūkesčius tiesiogiai ir akivaizdžiai prieštarauja tiek Administravimo taisyklėms, tiek Įgyvendinimo taisyklėms.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ŽŪM Ginčijamo potvarkio, kuriuo pareiškėjo Paraiška pripažinta kaip netinkama paramai gauti, teisėtumo ir pagrįstumo. Tuo pačiu byloje sprendžiamas ir Ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką Nr. 31VM-KA-23-1-04388-PR001 pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, siekdamas gauti finansavimą (dotaciją) projekto „N. A. N. ūkio plėtra“ įgyvendinimui (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 2 t., b. l. 26–45, 3 t. b. l. 5–35).
Paraiškoje numatyta vykdyti dvi pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklas:
1. pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktį (ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje“ nurodytos investicijos: girdyklos (3 vnt.), LED šviestuvai (15 vnt.), musių, vabzdžių kontrolės sistema (1 komplektas), suvyniojama užuolaida (1 vnt.), tentas veršeliams nuo karščio (18 vnt.), tentinis stogas gelžbetoniniam rezervuarui (1 vnt.), ventiliacinės užuolaidos fermai (54 m x iki 2,4 m aukščio – 1 vnt., 50 m x iki 3 m aukščio – 2 vnt.), veršelių nameliai (75 vnt.), vėsinimo sistema vandeniu (2 komplektai), šepečiai (10 vnt.).
2. pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktį (Investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų“ nurodyta investicija – karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu, bendrosios išlaidos).
Pareiškėjas, teikdamas Paraišką nurodė, kad siekdamas pritaikyti technologijas, mažinančias ŠESD emisijas, nusprendė įsigyti veršelių namelių, tentų veršeliams nuo karščio, užuolaidų kupolams, šepečių, girdyklų, ventiliacinę užuolaidą, musių kontrolės sistemą, vėsinimo sistemą vandeniu, šviestuvų ir uždengti vieną rezervuarą. Nurodė, kad šios visos investicijos atitiks Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-602 (toliau – TPT) 178, 179 ir 197 punktų apibrėžimus. Nurodo, kad šis inovatyvus sprendimas leis gerokai sumažinti ŠESD kiekį bei pasiekti modernius galvijų priežiūros rezultatus.
Paraiškos aprašomojoje dalyje prie investicijos nurodė, kad šiuo metu prie fermų nėra įrengtų stoginių, todėl yra rekonstruojama ferma ir prie jos įrengiamos stoginės. Numatoma įrengti stoginę, pertvarkant ir rekonstruojant fermą, kuri rūšiuotų galvijus bei sudaryti galvijams galimybę išleisti ganytis į atvirą erdvę, tokiu būdu ūkis diegs gyvulių auginimo inovaciją ir sudarys sąlygas pereiti prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų. Įrengiant stogines / mociono aikšteles, tuo pat metu yra atliekama fermos rekonstrukcija, kuri leis ūkininkui grupuoti gyvulius. Pretenduoja į 900 000 Eur ES paramos sumą, pagal dvi veiklas, tokią galimybę numato įrengiamos stoginės, kurios leistų gyvuliams ganytis lauke daugiau kaip 120 dienų per metus.
Kita dalis fermos rekonstrukcijos darbų yra 1 veiklos dalis (ŠESD mažinimas) ir atitinka Įgyvendinimo taisyklių 30.2.1, 30.2.1.1, TPT 178.1.1, 30.2.1.4 papunkčių, TPT 197 punkto reikalavimus.
Mažinant gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, reikia mažinti metano (CH4), azoto suboksido (N2O) kiekį. Svarbiausia mažinti metano dujų išmetimus į atmosferą, nes šių dujų poveikis didžiausias (metano dujos sudaro apie 90 proc. ŠESD kiekio CO2 ekv. gyvulininkystės sektoriuje, o azoto suboksido dujos – apie 10 proc.). Metano daugiausia (apie 78 proc.) išgaruoja iš virškinimo procesų ir 14 proc. iš mėšlo tvarkymo sistemų. Išmetamas metano ir azoto suboksido kiekis mažinamas: optimizuojant gyvulių mitybos racionus, pridedant virškinamumą aktyvinančių medžiagų; galvijus grupuojant į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šeriant skirtingais racionais; įdiegiant mechanizuotą-automatizuotą šėrimo sistemą ir dažniau šeriant galvijus; laikant produktyvesnius galvijus; gerinant galvijų laikymo sąlygas ir taip didinant jų produktyvumą (mažėja išmetamas metano kiekis produkcijos vienetui pagaminti). Galvijų laikymo sąlygos gerinamos optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo, melžimo, mėšlo šalinimo) ir jų valdymą, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką; automatizuojant melžimą ir dažniau melžiant karves – 3–5 kartus per parą; uždengiant skystojo mėšlo rezervuarus ir surenkant metano dujas; didinant kraiko naudojimą ir mažinant mėšlo drėgnumą; galvijus šeriant mažo baltymingumo pašarais (mažėja išmetamas NH3 ir N2O kiekis iš mėšlo); mažinant azoto nuostolius iš mėšlo, mažinant mėšlo pH ir mineralinių N trąšų naudojimą; vengiant anaerobinio mėšlo laikymo.
6 punktu (Intervencinės priemonės tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų);
12.1, 12.3 papunkčiais (Pagal intervencinę priemonę remiama ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje; investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų);
18.1 papunkčiu (pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei jo projektas atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Administravimo taisyklių 124.1–124.4 papunkčiuose, ir nepatenka į Administravimo taisyklių 125.1, 125.2 papunkčiuose nurodytas paramą ribojančias sąlygas);
19.3.3 papunkčiu (pareiškėjas, kreipdamasis paramos papildomai veiklai, nurodytai Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktyje, taip pat įsipareigoja galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę / diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus);
27 punktu (projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla);
29 punktu (projekto išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimas ir viešosios paramos intensyvumo nuo tinkamų finansuoti išlaidų nustatymas atliekamas Administravimo taisyklių nustatyta tvarka);
30.1 papunkčiu (investicijos laikomos tinkamomis, jei atitinka bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Administravimo taisyklių 124.11, 124.13–124.16, 124.18–124.19 papunkčiuose);
30.2.1.1, 30.2.1.2, 30.2.1.3, 30.2.1.4 papunkčiu (galvijininkystės (pieninės ar mėsinės) subsektoriuje daromos investicijos turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų: įrengiant naujus arba rekonstruojant esamus galvijų tvartus ir juose esančias mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas, naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 178.1.1, 178.2.1 papunkčiuose; įrengiant naujas arba rekonstruojant esamas tirštojo mėšlo mėšlides, rietuves naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 178.3.1 papunktyje; įrengiant naujas arba rekonstruojant esamas skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 178.4.1 papunktyje; ūkyje naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų TPT 179, 197 punktuose);
30.4.2.1 papunkčiu (turi būti investuojama į veršelių auginimo infrastruktūrą (tvartų įrengimą arba rekonstrukciją), sudarančią sąlygas veršelius (iki 8 savaičių amžiaus) auginti ne individualiuose garduose, o kartu su jų motinomis);
30.4.2.2 papunkčiu (turi būti investuojama į galvijų auginimo infrastruktūrą (diendaržių, mociono aikštelių, stoginių įrengimą), kai sudaromos sąlygos galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę / diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus);
30.4.2.3 papunkčiu (turi būti investuojama į galvijų auginimo infrastruktūrą (tvartų įrengimą arba rekonstrukciją), sudarančią sąlygas pereiti nuo saitinio prie besaičio galvijų laikymo būdo (netaikoma ekologinės gamybos veiklą vykdantiems pareiškėjams, laikantiems daugiau kaip 50 galvijų);
33.2 papunkčiu (netinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 30 punkto reikalavimų).
3.33 papunkčiu (Tinkamos finansuoti išlaidos – suplanuotos, pagrįstos, projektui įgyvendinti būtinos ir ES bei nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios išlaidos);
90 punktu (Jeigu dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Mokėjimo agentūra) negali įvertinti paramos paraiškos, ji turi paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją. Gali būti prašoma pateikti tik tuos dokumentus ir informaciją, kuri yra būtina atitikčiai tinkamumo sąlygoms, atrankos kriterijams ir įsipareigojimams įvertinti ir kurios nėra Registruose);
93 punktu (Visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus);
94 punktu ir 124.1 papunkčiu (paramos paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, Registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi nuo Registruose esančių duomenų, vadovaujamasi Registruose esančiais duomenimis);
103 punktu (Paramos paraiškoje ir jos prieduose nurodyti duomenys be Mokėjimo agentūros paklausimo po paramos paraiškos pateikimo negali būti koreguojami ar tikslinami, išskyrus akivaizdžias klaidas);
107 punktu (Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą intervencinę priemonę, atsižvelgiant į šiose Įgyvendinimo taisyklėse nurodytas bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, Strateginio plano ir konkrečios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje);
118 punktu (Jei Mokėjimo agentūra tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustato, kad projekto atskirų tinkamų finansuoti išlaidų suma ir galima didžiausia paramos suma skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų atskirų projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir prašomos paramos sumos, taip pat ir sumažinus paramos sumą už iki vertinimo metu atliktus pirkimus pagal žemės ūkio ministro tvirtinamą sankcijų už teisės aktų pažeidimus nustatymo metodiką dėl sankcijų taikymo, išskyrus atvejus, kai paramos suma mažėja dėl apvalinimo, iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo Mokėjimo agentūra turi informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų sumą, informaciniame rašte nurodyti tokio sprendimo argumentus ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas) su Mokėjimo agentūros nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma <...>. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Mokėjimo agentūros nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma, ir (arba) atsisako įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas), paramos paraiška pripažįstama netinkama ir teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui. Jeigu Mokėjimo agentūra nustato, kad prašomos finansuoti projekto išlaidos yra nebūtinos projekto tikslams pasiekti ir dėl šios priežasties jas pripažįsta netinkamomis finansuoti išlaidomis, ši netinkamų finansuoti išlaidų dalis nėra laikoma projekto dalimi, dėl to iš pareiškėjo nereikalaujama jas patirti ir apmokėti iš nuosavų ar skolintų lėšų. Jeigu pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles yra sudaroma paramos sutartis ir Mokėjimo agentūros nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma yra iki 100 Eur ir sumažinta suma nesudaro daugiau kaip 1 proc. nuo prašomos paramos sumos, Mokėjimo agentūra turi teisę iki paramos sutarties pasirašymo nederinti su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su sumažinta paramos suma. Jeigu pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles nėra sudaroma paramos sutartis, Mokėjimo agentūra visais atvejais turi derinti su pareiškėju, ar jis sutinka įgyvendinti projektą su sumažinta paramos suma. Jeigu Mokėjimo agentūra nustato, kad visos prašomos finansuoti išlaidos yra netinkamos, paramos paraiška pripažįstama netinkama ir teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui, išskyrus paraiškas, kurios pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles nėra teikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui);
124.4, 124.19 papunkčiais (projekto veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama veikla, nurodyta intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse; tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, suplanuotos ir pagrįstos).
ŽŪM, atmesdama Paraišką nustatė, kad Paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1 papunktyje bei Administravimo taisyklių 124.4 papunktyje nustatytų reikalavimų. Taip pat, kad Paraiškoje numatytos įsigyti investicijos (karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu, girdyklos, LED šviestuvai, šepečiai, musių, vabzdžių kontrolės sistema, suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams, veršelių nameliai, paraiškos parengimo ir lydinčių dokumentų paslaugų išlaidos) neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte, 30.1, 30.2.1.1, 30.2.1.4, 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3, 33.2 papunkčiuose bei Administravimo taisyklių 124.19 papunktyje nustatytų reikalavimų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įgyvendinimo taisyklės (redakcija, nuo 2023 m. birželio 28 d.), Administravimo taisyklės (redakcija nuo 2023 m. liepos 25 d.), TPT (redakcija, nuo 2021 m. spalio 1 d.) bei ŪGGR (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 14 d.).
Dėl karvidžių komplekso rekonstrukcijos su stoginių įrengimu
Kaip jau buvo minėta, karvidžių komplekso rekonstrukcija su stoginių įrengimu susijusi su Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunkčiu (Investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų).
Teikiant paramos paraišką veiklai, nurodytai Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktyje, investicijos turi atitikti 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3 papunkčių reikalavimus (Įgyvendinimo taisyklių 30.4 papunktis).
Iš Ginčijamo potvarkio matyti, kad atmesdama Paraišką ŽŪM vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 30.1, 33.2, 30.4.2.2, 30.4.2.3 papunkčiuose bei Administravimo taisyklių 124.4, 124.19 papunkčiuose nustatytais reikalavimais (b. l. 48–49).
Teismas pripažįsta, kad Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 30.1, 33.2, 30.4.2.2, 30.4.2.3 papunkčiuose bei Administravimo taisyklių 124.4, 124.19 papunkčiuose nustatytų reikalavimų taikymas buvo pagrįstas, nes toks konkrečių teisės aktų taikymas numatytas Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 30.4 papunkčiuose.
Ginčijamame potvarkyje paminėta, kad stoginės, kaip atskiros investicijos įrengimas, jeigu ji būtų tokia detalizuota ir atskirta, atitiktų Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunktyje nurodytą reikalavimą, tačiau projektiniame pasiūlyme stoginės įrengimas nurodytas kartu su visos fermos rekonstrukcija, šiuo atveju bendra karvidžių komplekso rekonstrukcijos su stoginių įrengimu investicijos vertė 1 200 000,00 Eur be PVM, stoginių vertė bendroje investicijos vertėje nėra išskirta. Atsakydamas į 2024 m. sausio 31d. paklausimą pareiškėjas grindė visos fermos rekonstrukcijos su stoginių įrengimu poreikį bei jos įtaką visų fermoje laikomų gyvulių gerovės užtikrinimui ir nepateikė detalizuoto dokumento, kuriame stoginė būtų atskirta nuo rekonstruojamos fermos, todėl investicija priskiriama prie netinkamų finansuoti, nes netenkina Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunkčio. Kadangi teisės aktuose nenumatytas proporcingas skaičiavimas, nenumatyta, kad galimas išlaidų pro rata taikymo principas, ši investicija laikoma pertekline, neproporcinga, neracionalia siekiant projekto tikslų, neužtikrina Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunkčio atitikties, 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas. Priemonės tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, todėl investicija neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18.1, 30.1 ir 33.2 papunkčių reikalavimų, Administravimo taisyklių 124.19 ir 124.4 papunkčių reikalavimų. Taip pat investicija netenkina Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.3 papunkčio, nes šiuo atveju jos vertė 1 200 000,00 Eur be PVM, o tik 15 proc. galvijų fermoje vis dar laikoma saitiniu būdu.
Teismas pripažįsta, kad stoginės, kaip atskiros investicijos įrengimas, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.3 papunkčio, nes pareiškėjas neginčija nustatytos aplinkybės, jog Paraiškos teikimo metu ūkyje buvo laikomi 1026 galvijai, iš kurių tik apie 15 procentų gyvulių vis dar laikomi saitiniu būdu. Paminėtina, kad Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.3 papunktis investicijas į galvijų auginimo infrastruktūrą sieja būtent su perėjimu nuo saitinio prie besaičio galvijų laikymo būdo. Iš to darytina išvada, kad atsižvelgiant į investicijos sumą (1 200 000,00 Eur be PVM), investicija dėl 15 proc. galvijų skaičiaus laikoma neproporcinga ir neracionali.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo buvo prašoma pagrįsti paraiškoje numatytas investicijas pagal nurodytas pastabas (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 2 t., b. l. 21–22, 3 t. b. l. 57). Dėl fermos rekonstrukcijos pareiškėjas paaiškino, jog investicija pagerins sąlygas visiems galvijams, kadangi apima visa vidaus pertvarkymą taip, kad bus erdviau, nes ferma bus padidinta, visi gyvuliai bus grupuojami pagal kategorijas ir laikomi savo grupėje, dėl ko jie jaučiasi geriau. Kadangi po rekonstrukcijos numatoma erdvi veršiavimosi patalpa, praktiškai visoms melžiamoms karvėms bus sudarytos geresnės sąlygos, nes visos karvės sėklinamos, maža dalis jų neapsivaisina. Geresnės sąlygos visiems galvijams bus sudaryta ir tuo aspektu, kad po rekonstrukcijos bus rekonstruota atskira ligoninės patalpa, tas liečia daugumą ūkio galvijų, nes praktiškai visi per savo gyvenimą suserga, todėl gydant juos atskiroje ligoninėje, gydymas bus efektyvesnis, kadangi sergantys, gyvuliai bus atskirti nuo sveikų ir neužkrės kitų sveikų gyvulių (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 2 t., b. 1.12–13).
Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas papildomas paaiškinimas dėl bendros karvidžių komplekso rekonstrukcijos su stoginių įrengimu nepagrindžia 6 punkte nustatyto priemonės tikslo, nes įgyvendinant šią investiciją siekiama modernizuoti ūkį, didinant jo konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, o tai nėra šios priemonės tikslas. Stoginės, kaip atskiros investicijos įrengimas, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 30.4.2.2 papunkčio, nes tokia investicija nėra susieta su galvijų auginimo infrastruktūra, sudarančia sąlygas galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę/diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame karvidžių rekonstrukcijos projekte, jo aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų apie numatytas sąlygas galvijus išleisti ganytis į atvirą erdvę/diendaržius ne mažiau kaip 120 dienų per metus (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 3 t., b. l. 36–47).
Dėl girdyklų, LED šviestuvų, šepečių, musių, vabzdžių kontrolės sistemos, suvyniojamos užuolaidos, tentas veršeliams, veršelių namelių, paraiškos parengimo ir lydinčių dokumentų paslaugų išlaidų
Paraiškoje šios investicijos numatytos pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktį (ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje).
Įgyvendinimo taisyklių 30.2 papunktyje nurodyta, kad teikiant paramos paraišką veiklai, nurodytai 12.1 papunktyje, investicijos turi atitikti šiuos reikalavimus:
30.2.1. galvijininkystės (pieninės ar mėsinės) subsektoriuje daromos investicijos turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
30.2.1.1. įrengiant naujus arba rekonstruojant esamus galvijų tvartus ir juose esančias mėšlo ir srutų tvarkymo sistemas naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų Galvijų pastatų TPT 178.1.1, 178.2.1 papunkčiuose;
30.2.1.2. įrengiant naujas arba rekonstruojant esamas tirštojo mėšlo mėšlides, rietuves naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų Galvijų pastatų TPT 178.3.1 papunktyje;
30.2.1.3. įrengiant naujas arba rekonstruojant esamas skystojo mėšlo mėšlides ar srutų kauptuvus naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų Galvijų pastatų TPT 178.4.1 papunktyje;
30.2.1.4. ūkyje naujai taikoma bent viena iš technologijų, nurodytų Galvijų pastatų TPT 179, 197 punktuose.
TPT 178.1.1 papunktyje nustatyta, jog siekiant mažinti amoniako koncentraciją ir į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekį, rekomenduojama: subalansuoti šėrimo racioną optimizuojant baltymų kiekį pašaruose; galvijus grupuoti į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šerti skirtingais racionais; dažniau šalinti skystąjį mėšlą ir srutas iš tvarto, neleidžiant jam kauptis takuose; iš seklių tvartų mėšlą šalinti 10-12 kartų per parą; gausiau naudoti kraiką šlapimui sugerti; mažinti mėšlu užterštą plotą tvartuose; esant bekraikei laikymo technologijai, įrengti grotelėmis dengtus kanalus mėšlui surinkti, teršiamas grindis daryti su nuolydžiu, kad šlapimas tekėtų į kanalą, iš kanalo mėšlas periodiškai ištekėtų į lauko mėšlidę, kanalo sienas įrengti lygias, kad prie jų mėšlas nepriliptų; gerinti betono savybes priedais, mažinančiais betono higroskopiškumą; uždaryti poras betono paviršiuje įsigeriančiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga; mažinti vėdinimo intensyvumą tvarte, jeigu lauke karšta arba tvarte oro santykinis drėgnis ir C02 koncentracija atitinka reikalavimus; tvartuose reguliuoti oro srautus taip, kad kuo mažiau švarus aplinkos oras apiplautų šviežio mėšlo paviršių ir nesusidarytų didelis dujų koncentracijos gradientas virš mėšlo sluoksnio; mažinti oro temperatūrą tvarte, jeigu ji ne žemesnė už minimalią rekomenduotiną (tai ypatingai svarbu esant aukštesnėms kaip 20°C temperatūroms); valyti iš tvartų šalinamą orą biofiltruose (tinka tik tvartuose su priverstine vėdinimo sistema), išmetamo amoniako kiekis sumažėja apie 90 proc.; mažinti oro temperatūrą tvarte (naudojant dirbtinio rūko arba kitas sistemas).
Pagal TPT 178.2.1 papunktį, siekiant mažinti amoniako, išmetamo į aplinkos orą iš mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų, kiekį, rekomenduojama: skirtingai šerti galvijus atskirais laikotarpiais ir šerti optimizuoto baltymingumo pašarais; laikyti produktyvesnius galvijus; rūgštinti mėšlą ir srutas (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 50 proc.); mažinti šviežio mėšlo ir srutų kontaktą su oru (įrengti mėšlo ir srutų šalinimo kanalus po žeme); mažinti mėšlo paviršiaus drėgnumą; mėšlo ir srutų tvarkymo technologijoje naudoti probiotikus (išmetamo amoniako kiekis sumažėja daugiau kaip 30 proc.).
TPT 179 punkte nurodyta, kad į atmosferą išmetamo sieros vandenilio kiekis neturi viršyti nustatytų normų (ribinių verčių). Sieros vandenilis išsiskiria maišant ilgai stovėjusį (ilgiau kaip 21 dieną) skystąjį mėšlą, todėl tokio mėšlo maišymo įrengimai turi būti už tvarto ribų ir atskirti nuo tvarto hidrauline užtvara, o iš tvarte po grotomis esančių mėšlo kaupimo talpyklų (kanalų, vonių ir kt.) skystasis mėšlas turi būti šalinamas ne rečiau kaip kas 21 dieną, kol prasideda sieros vandenilio išsiskyrimas iš mėšlo. Siekiant mažinti sieros vandenilio, išmetamo į aplinkos orą, kiekį, rekomenduojama: optimizuoti baltymų kiekį pašaruose; gausiai kreikti guoliavietes; separuoti mėšlą, atskiriant tirštąją ir skystąją frakcijas; dažniau šalinti skystąjį mėšlą iš kanalų tvarte.
Pagal TPT 197 punktą, mažinant gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, reikia mažinti metano (CH4), azoto suboksido (N20) kiekį. Svarbiausia mažinti metano dujų išmetimus į atmosferą, nes šių dujų poveikis didžiausias (metano dujos sudaro apie 90 proc. ŠESD kiekio C02 ekv. gyvulininkystės sektoriuje, o azoto suboksido dujos - apie 10 proc.). Metano daugiausia (apie 78 proc.) išgaruoja iš virškinimo procesų ir 14 proc. iš mėšlo tvarkymo sistemų. Išmetamas metano ir azoto suboksido kiekis mažinamas: optimizuojant gyvulių mitybos racionus, pridedant virškinamumą atktyvinančių medžiagų; galvijus grupuojant į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šeriant skirtingais racionais; įdiegiant mechanizuotą-automatizuotą šėrimo sistemą ir dažniau šeriant galvijus; laikant produktyvesnius galvijus; gerinant galvijų laikymo sąlygas ir taip didinant jų produktyvumą (mažėja išmetamas metano kiekis produkcijos vienetui pagaminti). Galvijų laikymo sąlygos gerinamos optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo, melžimo, mėšlo šalinimo) ir jų valdymą, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką; automatizuojant melžimą ir dažniau melžiant karves; uždengiant skystojo mėšlo rezervuarus ir surenkant metano dujas; didinant kraiko naudojimą ir mažinant mėšlo drėgnumą; galvijus šeriant mažo baltymingumo pašarais (mažėja išmetamas NH3 ir N20 kiekis iš mėšlo); mažinant azoto nuostolius iš mėšlo, mažinant mėšlo pH ir mineralinių N trąšų naudojimą; vengiant anaerobinio mėšlo laikymo.
Iš Ginčijamo potvarkio matyti, kad atmesdama Paraišką ŽŪM vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte, 30.1, 30.2.1.1, 30.2.1.4, 30.4.2.1, 30.4.2.2 ir 30.4.2.3, 33.2 papunkčiuose bei Administravimo taisyklių 124.19 papunktyje nustatytais reikalavimais. Tai reiškia, kad girdyklų, LED šviestuvų, šepečių, musių, vabzdžių kontrolės sistemų, suvyniojamų užuolaidų, tento veršeliams, veršelių namelių investiciją ŽŪM vertino ne tik pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktį, bet ir pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktį.
Kiekvienos iš anksčiau įvardytų investicijų būtinumą ir reikalingumą pareiškėjas grindė ir detalizavo Paraiškoje (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 3 t., b. l. 14–22), papildomai investicijų pagrindimą tikslindavo remdamasis straipsniais ir moksline medžiaga, buvo įsitikinęs, kad investicijos atitinka TPT 178, 179 ir 197 punktų reikalavimus (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 3 t., b. l. 58–69).
Iš Ginčijamo potvarkio matyti, kad nepritarimą pareiškėjo pozicijai ŽŪM motyvavo tuo, kad pagrindinė girdyklų paskirtis yra užtikrinti tinkamą gyvūnų girdymą tvarte, kuris yra viena iš gyvūnų gerovės sąlygų, kaip nurodyta ŪGGR 22 ir 23 punkte (ūkinių gyvūnų šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad kiek galima būtų sumažinta pašaro ir vandens taršos ir kenksmingos ūkinių gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė; visi ūkiniai gyvūnai reguliariai turi gauti jų fiziologinius poreikius atitinkantį kiekį tinkamo vandens ar kitokių skysčių). LED šviestuvų pagrindinė paskirtis yra užtikrinti efektyvų apšvietimą tvarte, kuris yra viena iš gyvūnų gerovės sąlygų, kaip nurodyta ŪGGR 16 punkte (ūkinių gyvūnų laikymo patalpose ūkiniai gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamų poilsio pertraukų. Jei ūkinių gyvūnų fiziologiniams ir etologiniams poreikiams tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas tinkamas dirbtinis apšvietimas). Suvyniojamų užuolaidų, tento veršeliams nuo karščio pagrindinė paskirtis yra prisidėti prie gyvūnų gerovės gerinimo, skiltos užtikrinti tinkamą oro apykaitą, temperatūrą, kaip numatyta ŪGGR 15 punkte (oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija neturi būti kenksmingi ūkiniams gyvūnams). Nameliai veršeliams užtikrina gyvūno gerovę, kaip numatyta ŪGGR 15 ir 22 punktuose punkte (oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija neturi būti kenksmingi ūkiniams gyvūnams; ūkinių gyvūnų šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad kiek galima būtų sumažinta pašaro ir vandens taršos ir kenksmingos ūkinių gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė.
Pasisakydama Ginčijamame potvarkyje dėl šių ir kitų investicijų (šepečių, musių, vabzdžių kontrolės sistemos) ŽŪM akcentavo, kad šios investicijos gerina gyvulių gerovę, tačiau nepateikti detalūs paskaičiavimai ir konkretūs argumentai, kaip šios investicijos prisidės prie ŠESD sumažinimo, o pateikti tik abstraktūs teiginiai, nepagrįsta jų įtaka ŠESD sumažinimui.
Dėl paraiškos parengimo ir lydinčių dokumentų paslaugų sumos ŽŪM nurodė, kad ji sumažinta atsižvelgiant į tai, kad fermos rekonstrukcija su stoginių įrengimu priskirta prie netinkamų finansuoti investicijų. Taip pat ŽŪM nurodė, kad pareiškėjui 2024 m. vasario 13 d. rašytas paklausimas dėl nustatytos tinkamos finansuoti išlaidų vertės. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 118 punktu, pareiškėjo buvo prašyta nurodyti ar sutinka įgyvendinti projektą su nustatyta galima mažesne paramos suma, jei taip patikslinti visus duomenis Paraiškoje. 2024 m. vasario 19d. gautas atsakymas, kuriame jis nurodė, kad nesutinka su įvertinimu, nepateikė sutikimo įgyvendinti Projektą su nustatytomis tinkamomis finansuoti išlaidomis ir 59 540,00 Eur paramos suma.
Teismas, vertindamas ŽŪM motyvus, daro išvadą, jog Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktyje numatytai veiklai (ŠESD ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje) skirtos investicijos turi būti tokios, kurios prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo ir ŠESD sumažinimo, taip pat investicijos turi atitikti bent vieną iš Įgyvendinimo taisyklių 30.2.1.1 – 30.2.1.4 papunkčiuose nurodytų sąlygų. Todėl pareiškėjas Paraiškoje (arba atsakydamas į paklausimus), turėjo konkrečiai ir aiškiai detalizuoti, kaip konkrečiai paminėtos investicijos prisidės prie Priemonės tikslų ir kaip tai atitinka 30.2.1 papunkčio reikalavimus.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas pieninės galvijininkystės sektoriaus veiklą pagal Įgyvendinimo taisyklių 12.1 papunktį grindė TPT nuostatomis, į kurias nukreipia Įgyvendinimo Taisyklių 30.2.1 papunkčiai, t. y. gyvulių gerove, kurią yra būtina užtikrinti pagal ŪGG 15, 16, 22, 23 punktuose numatytus reikalavimus. Tačiau sutiktina su Ginčijamame potvarkyje esančiais motyvais, kad nėra aišku, kaip investicijos prisidės prie klimato kaitos ir ŠESD mažinimo, nepaisant to, kad gyvulių auginimo sąlygos bus gerinamos. Šių sąlygų gerinimas yra pernelyg abstraktus argumentas grindžiant įtaką ŠESD mažinimui, juo labiau, kad Paramos lėšomis siekiama ne bet kokio tikslo, o labai konkretaus – ŠESD sumažinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad investicijos į girdyklas, LED šviestuvus, šepečius, musių, vabzdžių kontrolės sistemas, suvyniojamas užuolaidas, tentus veršeliams, veršelių namelius, nesusijusios su Įgyvendinimo taisyklių 12.1 remiama veikla, neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyto Priemonės tikslo, Administravimo taisyklių 124.4 ir 124.19 papunkčių reikalavimų, todėl pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti.
Teismo vertinimu, Agentūra atliko visas reikalingas procedūras, numatytas Administravimo taisyklių 118 punkte (pareiškėjo buvo prašyta nurodyti, ar sutinka įgyvendinti Projektą su nustatyta galima mažesne paramos suma – 59 540,00 Eur; jei taip – patikslinti visus duomenis Paraiškoje bei verslo plane; 2024 m. vasario 19 d. Agentūra gavo pareiškėjo atsakymą (reg. Nr. GDA-360), kuriame jis nurodė, kad nesutinka su nepagrįstu ir neargumentuotu įvertinimu), todėl pagrįstai Paraišką pripažino netinkama ir pateikė svarstyti projektų atrankos komitetui (Ginčų komisijos medžiaga Nr. AG-529/02-2024, 2 t., b. l. 25) .
Nesutikdamas su skunde nurodyta aplinkybe dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016 pateiktu teisėto lūkesčio vertinimu, teismas pažymi, kad Agentūra ir ŽŪM jokiais raštais ar kitokiu elgesiu neparodė, kad pareiškėjo Paraiška bus besąlygiškai pripažinta kaip tinkama paramai gauti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Ginčijamas potvarkis yra nesuprantamas, painus, jame trūksta logikos. Dėl tokių aplinkybių teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti ŽŪM bei Ginčų komisijos padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus ŽŪM bei Ginčų komisijos vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, jog šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Ginčijamo potvarkio motyvais, ABTĮ 91straipsnio 2 dalies prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui bei nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ŽŪM bei Ginčų komisija neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į pirmiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ŽŪM bei Ginčų komisija tinkamai nustatė faktines aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normas taikė iš esmės teisingai. ŽŪM savo kompetencijos ribose (Administravimo taisyklių 42.2.2 papunktis) priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o Ginčų komisija pagrįstai tokį sprendimą paliko nepakeistą, todėl atmestinas skundo reikalavimas dėl Ginčijamo potvarkio ir Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.