Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. (E. M.) ir M. Mi. (M. Mi.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl palikimo priėmimo (CPK 442 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukuria pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. M. (M. M.) ir Ma. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 31–32), jie susilaukė dviejų sūnų, t. y. pareiškėjų E. M. (E. M.) (b. l. 7, 35–36) ir M. Mi. (M. Mi.) (b. l. 6, 33–34). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad Ma. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o M. M. (M. M.) nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas 1972 m. gruodžio 25 d. statinio priėmimo naudoti aktas ir 1977 m. sausio 24 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 41). Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui, tai yra iki įsigaliojant CK, teismas pažymi, kad vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad po santuokos nudarymo sutuoktiniai savo vardu įgijo turto, nepriklausomai nuo to, kad šis turtas registruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu, jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 ir 3 dalys), nes sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad pareiškėjų motinai Ma. M. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto.

7. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad pareiškėjų tėvas M. M. (M. M.) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 37), tačiau po jo mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 11, 40). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina Ma. M. (b. l. 9, 38), 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjai E. M. (E. M.) ir M. Mi. (M. Mi.) kreipėsi į palikimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo (b. l. 10, 39). Pareiškėjų teigimu, jie ir jų motina liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi visais name esančiais daiktais, ūkiniais pastatais bei kitus asmeninius mirusiojo daiktus valdė, naudojo ir rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Pabradės seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuriuose nurodoma, kad Ma. M. 1969 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 44), šiuo adresu E. M. (E. M.) savo gyvenamąją vietą deklaravo 2001 m. liepos 4 d. (b. l. 12, 42), o M. Mi. (M. Mi.) – 1998 m. birželio 3 d. (b. l. 13, 43), medicininiuose mirties liudijimuose M. M. (M. M.) ir Ma. M. gyvenamoji nurodoma esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Mokėjimo dokumentai už suvartotą elektrą patvirtiną, kad turtu buvo naudojamasi, juo buvo rūpinamasi kaip savo (b. l. 16–25, 45–54).

8. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjai E. M. (E. M.) ir M. Mi. (M. Mi.), ir jų motina Ma. M. per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusį po M. M. (M. M.) mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų E. M. (E. M.) ir M. Mi. (M. Mi.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. (E. M.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Mi. (M. Mi.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ma. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjai E. M. (E. M.) ir M. Mi. (M. Mi.) galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.