- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-1306-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12452-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- R. G., S. G.
- Ieškovas
- SB „Mikronas“
- Kategorijos
- 2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. G. ir S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Mikronas“ ieškinį atsakovams R. G. ir S. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 868,86 Eur įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 868,86 Eur sumos skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai R. G. ir S. G. 2012-03-26 Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0582 ha dydžio žemės sklypą (mėgėjų sodo žemės sklypai) sodininkų bendrijos „Mikronas“ teritorijoje iš S. M. R. G. 2012-04-24 Sodininkų bendrijai „Mikronas“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis nepageidauja tapti bendrijos nariu dėl nepagrįstai didelio stojamojo į bendriją nario mokesčio – 3 000,00 Lt. Vadovaudamasis tuometiniu teisiniu reguliavimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 punktu) nurodė, kad yra pasirengęs sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. R. G. buvo pateikta sutartis su bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, tačiau 2012-08-30 R. G. atsisakė sudaryti pateiktą sutartį motyvuodamas tuo, kad sutarties sąlygos jam yra nepriimtinos, nes į sutartį yra įtraukti įkainiai: vienkartinis mokestis – 3 000,00 Lt, prisijungimo prie „Lietuvos dujos“ dujotiekio mokestis 1 600,00 Lt bei 10 m3 skaldos kelio remontui. Šios nuostatos į sutartį su bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų buvo įtrauktos vadovaujantis Sodininkų bendrijos „Mikronas“ narių susirinkimuose priimtais sprendimais. Analogiško turinio sutartys buvo pasirašytos ir su kitais fiziniais asmenimis, kurie nepageidavo tapti bendrijos nariais. Įstatymų leidėjui pakeitus LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. reglamentavimą sutarčių dėl naudojimosi bendrais naudojimo objektais tvarkos ir sąlygų pasirašyti nereikia. Bendrijos narių sprendimai yra privalomi tiek sodininkų bendrijos nariams, tiek asmenims nuosavybės teise valdantiems žemės sklypus bendrijos sodo teritorijoje. Visi nustatyti mokesčiai, įmokos, rinkliavos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai yra vienodi tiek bendrijos sodo nariams, tiek kitiems asmenims. Atsakovai gavę informaciją apie Sodininkų bendrijos „Mikronas“ narių susirinkimuose priimtus sprendimus, jų neginčijo, bei teismuose reikalavimų - pripažinti juos neteisėtais nereiškė, nors tokia teisė jam buvo suteikta. Sodininkų bendrija „Mikronas“ ne kartą kreipėsi į atsakovą prašydama 3 000,00 Lt sumą pervesti į bendrijos sąskaitą. Atsakovui buvo nurodyta, kad visos lėšos surinktos iš vienkartinių įmokų yra skirtos bendro naudojimo objektų priežiūrai, eksploatacijai ir remontui (kelių remontui, vandentiekio, siurblinės remontui ir priežiūrai ir t.t.). Po tris metus trūkusių raginimų Sodininkų bendrija „Mikronas“ kreipiasi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nustatytą įnašą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, ieškovo nustatytas vienkartinis mokestis už žemės sklypo įsigijimą nėra numatytas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme. Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, moka mokesčius už paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais pagal bendrijos pateikiamas sąskaitas. Tuo tarpu ieškovas nustatė mokestį už žemės sklypo įsigijimą. Šis mokestis nėra skirtas bendrojo naudojimo objektų eksploatacijai ir ieškinyje ieškovas neįrodė priešingai. Kadangi tokio mokesčio mokėjimo bendrijai įstatymai nenumato, jis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Atsakovai prisideda prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir eksploatavimo pagal bendrijos pateikiamas sąskaitas. Sodininkų bendrijų įstatymas numato pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo visiems asmenims pagal bendrijos pateikiamas sąskaitas. Ieškovas tokias sąskaitas atsakovams teikia ir atsakovai jas apmoka. Todėl ieškovo teiginys, kad atsakovai nevykdo savo pareigų yra nepagrįstas. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovai buvo informuoti apie vienkartinį mokestį už žemės sklypo įsigijimą ir jo paskirtį. Atsakovams įsigyjant žemės sklypą, žemės sklypo pardavėjos S. M. pateiktoje pažymoje nėra nurodyta, kad atsakovai turi rinktis – mokėti vienkartinį mokestį ar stojamąjį nario mokestį, todėl ieškovo teiginiai klaidina teismą. Be to, ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad mokestis yra skirtas bendrojo naudojimo objektų išlaikymui ir eksploatacijai, kadangi ieškovas, tiek priimdamas sprendimą dėl vienkartinio mokesčio įvedimo, tiek ir susirašinėdamas su atsakovais visą laiką teigė, kad šio mokesčio paskirtis yra mokėjimas už žemės sklypo įsigijimą ir tik paskutiniame rašte nurodė, jog mokestis skirtas bendrojo naudojimo objektų išlaikymui. Tačiau nei savo raštuose, nei ieškinyje ieškovas nenurodė, kokiems konkrečiai veiksmams šis mokestis bus skirtas ir nepateikė, kaip to reikalauja įstatymas, tą pagrindžiančių sąskaitų ar sąmatų. Net ir tuo atveju, jei ieškovo nustatytas vienkartinis mokestis būtų pripažintas teisėtu, jis turėtų būti sumažintas. Nors atsakovai nesutinka ir negali sutikti, jog ieškovas turi teisę nustatyti bet kokius vienkartinius mokesčius ne bendrijos nariams, kurie nesusiję su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų priešingai, šis mokestis turėtų būti sumažintas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių šio mokesčio skaičiavimų ir nenurodė, kodėl nustatytas būtent toks mokesčio dydis. Be to, ieškovas turėtų būti aiškiai įpareigotas pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kokiems tikslams šis mokestis bus naudojamas. Prašė ieškovo SB „Mikronas“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-03 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad Sodininkų bendrijos narių susirinkime vykusiame 2008-06-07 (bendrijos narių susirinkimo protokolas Nr. 2) dalyvavę susirinkime nariai vienbalsiai nutarė patvirtinti stojamąjį bendrijos nario mokestį – 3 000,00 Lt, o asmenims įsigijusiems sodo sklypą bendrijoje ir nenorintiems tapti bendrijos nariais 3 000,00 Lt dydžio vienkartinį mokestį. Atsakovai 2012-03-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0582 ha dydžio žemės sklypą (mėgėjų sodo žemės sklypai) sodininkų bendrijos „Mikronas“ teritorijoje. Atsakovas R. G. 2012-04-24 Sodininkų bendrijai „Mikronas“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis nepageidauja tapti bendrijos nariu dėl nepagrįstai didelio stojamojo į bendriją nario mokesčio – 3 000,00 Lt, tačiau nurodė, kad yra pasirengęs sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. R. G. buvo pateikta sutartis su bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, tačiau 2012-08-30 šią sutartį sudaryti jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad sutarties sąlygos jam yra nepriimtinos, nes į ją įtraukti įkainiai: vienkartinis mokestis – 3 000,00 Lt, prisijungimo prie „Lietuvos dujos“ dujotiekio mokestis - 1 600,00 Lt bei 10 m³ skaldos kelio remontui. Teismas pažymėjo, kad pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 22 str. asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais bei kiti šiame straipsnyje nurodyti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad atsakovai, įgydami turtą SB „Mikronas“ teritorijoje, įgijo pareigas mokėti už naudojimąsi svetimu turtu bei laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Tokiu būdu atsakovai, nebūdami bendrijos nariais, yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektai: kadangi nuosavybė įpareigoja, savininkai (atsakovai) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dėl įmokų nustatymo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Atsakovai turtą nuosavybėn įgijo 2012-03-26, jau galiojant 2008-06-07 SB „Mikronas“ narių susirinkimo nutarimui dėl nurodyto mokesčio. Aplinkybė, kad atsakovai moka mokesčius pagal sodininkų bendrijos pateikiamas sąskaitas, nepanaikina jų pareigos sumokėti vienkartinį 3 000,00 Lt mokestį, kaip įsigijusiems sodo sklypą bendrijoje ir nenorintiems tapti bendrijos nariais, nes šis mokestis yra galiojantis pagal 2008-06-07 SB „Mikronas“ narių susirinkimo nutarimą, nenuginčytą ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį pareigų ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų. CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai sąmoningai vengė sumokėti 868,86 Eur (3 000,00 Lt) sumą nuo 2012-04-24. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovų solidariai ieškovui priteistinos nurodytos palūkanos. Be to, priteisė ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovo nustatyto vienkartinio mokesčio už žemės sklypo įsigijimą teisėtumo. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę priimti visiems sodininkų bendrijos gyventojams privalomus sprendimus, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ieškovo reikalaujamas mokestis nėra numatytas teisės aktuose, bei į ieškovo elgesį (beveik trejus metus po žemės sklypo įsigijimo ieškovas atsakovams nereiškė jokių reikalavimų), todėl priėmė formaliais argumentais pagrįstą neteisėtą sprendimą;
2) pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas renka vienkartinį mokestį už žemės sklypo įsigijimą ne bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, o kitais, tik ieškovui žinomais, tikslais. Sodininkų bendrijų įstatymas nenumato teisės sodininkų bendrijai rinkti mokesčius savo iniciatyva kitiems, teisės aktuose nenumatytiems, tikslams. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, neįvertino byloje esančių įrodymų (susijusių su ieškovo metine pajamų ir išlaidų sąmata, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar modernizavimo metiniu bei ilgalaikiu planu, metinių finansinių atskaitomybių, dėl jų pateiktų revizijos komisijos išvadų), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;
3) pirmosios instancijos teismo sprendimas įteisina sodininkų bendrijų teisę nustatyti naujus mokesčius bei verčia asmenis tapti sodininkų bendrijų nariais, nors jie to nepageidauja. Jokie teisės aktai nenumato mokesčio, kuris mokamas už žemės sklypo įsigijimą, ne valstybės institucijoms, o privatiems juridiniams asmenims. Tačiau teismas tokį mokestį iš esmės įtvirtino. Be to, ieškovui taikant tokio paties dydžio stojamąjį bendrijos nario mokestį (o nestojančių į bendriją reikalauja sumokėti vienkartinį mokestį už žemės sklypo įsigijimą), iš esmės yra pažeidžiama atsakovų teisė nestoti į bendriją, o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asociacijų laisvės principui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus;
2) atsakovai nustatytą 868,86 Eur mokestį nepagrįstai vertina, kaip mokestį už žemės sklypo įsigijimą, kadangi šios lėšos yra kaupiamos bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūrai, infrastruktūros vystymui ir t. t., todėl priskirtinos prie bendro naudojimo objektų išlaikymo; byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi į teismą dėl bendrijos sprendimo nuginčijimo; be to, bendrijos pirmininkui mokamas atlyginimas, bendrija turi pagrindą samdyti buhalterį; kadangi šių asmenų funkcijos yra susijusios su bendrojo naudojimo objektų administravimu, atsakovai turi pareigą proporcingai prisidėti prie išlaidų jų atlyginimams, taip pat mokesčių SODRAI ir VMI; patiriamos išlaidos ryšio, pašto, banko paslaugoms, kanceliarinėms prekėms, kurui, bei reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms; CK 4.76 str. prasme, bendraturčiai turi kaupti lėšas;
3) atsakovai, nepageidaudami tapti SB „Mikronas“ nariais, tokiu būdu realizuoja savo Konstitucinę teisę būti ar ne asociacijos nariu, todėl apeliantų nurodytas asociacijų laisvės principas nėra pažeidžiamas. Sodininkų bendrija vadovaujasi lygiateisiškumo principu, todėl bendrijos susirinkimo sprendimu nustatytas vienodo dydžio mokestis tiek bendrijos nariams, tiek asmenims, nepageidaujantiems tapti nariais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Kaip žinoma ginčo šalims, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijų valdymą ir veiklą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus nustato LR Sodininkų bendrijų įstatymas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas visuomeninius santykius dėl sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymo, sodininkų teisių ir pareigų, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, nustatė, kad sodininkų bendrija yra juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, siekiant įgyvendinti sodininkų solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014 yra konstatavusi, jog mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimą. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir SBĮ) 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad 2008-06-07 SB „Mikronas“ narių susirinkime buvo nutarta stojamąjį nario mokestį padidinti iki 3 000,00 Lt, o asmenims, įsigijusiems sodo sklypą bendrijoje ir nenorintiems tapti bendrijos nariais, nustatant vienkartinį 3 000,00 Lt mokestį (b.l. 12-13, 1 t.). Atsakovai R. G. ir S. G. 2012-03-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,0582 ha dydžio žemės sklypą (mėgėjų sodo žemės sklypai) sodininkų bendrijos „Mikronas“ teritorijoje iš S. M. (b. l. 8-10, 1 t.). Atsakovas R. G. 2012-04-24 Sodininkų bendrijai „Mikronas“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis nepageidauja tapti bendrijos nariu dėl nepagrįstai didelio stojamojo į bendriją nario mokesčio – 3 000,00 Lt, tačiau nurodė, kad yra pasirengęs sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. R. G. buvo pateikta sutartis su bendrija dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, tačiau 2012-08-30 šią sutartį sudaryti jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad sutarties sąlygos jam yra nepriimtinos, nes į ją įtraukti įkainiai: vienkartinis mokestis – 3 000,00 Lt, prisijungimo prie „Lietuvos dujos“ dujotiekio mokestis - 1 600,00 Lt bei 10 m3 skaldos kelio remontui (b. l. 11, 1 t.).
Pagal 2010-08-09 SB „Mikronas“ įstatų redakciją bendrija, organizuoja ir vykdo veiklą dėl mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros ir naudojimo (b.l. 29-41, 1 t.). LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. nustato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Šio Įstatymo straipsnio 3 ir 5 dalys nustato, kad mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, o asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Įstatymo 22 str. 5 d. nurodo, kad kiti asmenys (nors ir nesantys sodininkų bendrijos nariais) turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį.
Atsakovai nepagrįstai laikosi pozicijos, kad jie neturi pareigos sumokėti bendrijos narių susirinkimo metu nustatyto 868,86 Eur (3 000,00 Lt) dydžio vienkartinį mokestį. Nesantys sodininkų bendrijos nariais sodininkai turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas, kadangi naudojasi tam tikrais objektais, kurie jau yra pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.). Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. 2008-06-07 SB „Mikronas“ narių susirinkime nustatytas vienodo 3 000,00 Lt dydžio stojamasis bendrijos nario mokestis ir vienkartinis mokestis asmenims, įsigijusiems sodo sklypą bendrijoje tačiau nenorintiems tapti bendrijos nariais. Nagrinėjamu atveju ieškovai nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį SB „Mikronas“ teritorijoje, įgijo pagal 2012-03-26 pirkimo - pardavimo sutartį po to, kai 2008-06-07 SB „Mikronas“ narių susirinkime toks vienkartinis mokestis buvo nustatytas (b.l. 12-13, 1 t.). Tai reiškia, kad ieškovai, įgydami turtą SB „Mikronas“ teritorijoje, įgijo pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d.), bei mėgėjų sodo teritorijoje prievolę laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Analogiška išvada buvo padaryta kitoje civilinėje byloje pagal ieškovų K. S. ir E. S. ieškinį atsakovui SB „Mikronas“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-1662-567/2013.
Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog mokestis yra nustatytas už žemės sklypo įsigijimą arba nustatytas nežinia už ką ir kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tokio mokesčio nustatymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ar nevertino įrodymų, esančių byloje. Apeliantams nepalankus teismo įrodymų vertinimas nėra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingi apeliantų nurodyti argumentai, jog toks vienkartinis mokestis nėra nustatytas Įstatyme, kadangi teisines pasekmes atsakovams sukuria pačių daiktinių teisių turėjimas (duomenys viešame registre, b.l. 8-9, 1 t.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014 yra konstatavusi, jog mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimą. Sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Kartu pabrėžtina, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir SBĮ) 7 str. 5 d., 22 str. 1 d.).
Taigi, argumentas, kad sklypo pardavėja S. M. buvo sumokėjusi jai priskirtus mokesčius, nepanaikina atsakovų pareigos sumokėti vienkartinį 3 000,00 Lt, kas atitinka 868,86 Eur mokestį, nes šis mokestis yra galiojantis pagal 2008-06-07 SB „Mikronas“ narių susirinkimo nutarimą, nenuginčytą ir nepanaikintą įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai nepagrįstai tikisi, jog savo pasirinkimu jie gali vykdyti tik dalį pareigų, kylančių iš nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, nes, kaip jai minėta, pagal Sodininkų bendrijų įstatymą ir CK daiktinės teisės normas atsakovai turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu, nes teritorijos infrastruktūra iki atsakovams įsigyjant sklypą jau buvo sukurta (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį pagrįstai patenkino, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 1.138 str., 4.76 str., Sodininkų bendrijų įstatymas; LR CPK 5 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovai įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti ieškovui jo patirtas 450,00 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl ši suma iš atsakovų ieškovui priteistina (b.l. 7-10, 2 t.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų R. G. ir S. G. lygiomis dalimis 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo Sodininkų bendrijos „Mikronas“ naudai.